Nusprendusius susiremontuoti būstą žmones galima suskirstyti bent į kelias grupes. Vienus jų apninka nenumaldomas atsinaujinimo troškimas, kitus užvaldo idėja, kad vien tik palopyti namo ar buto kampų neužtenka. Vis dėlto būsto remonto naujokams, tiek atliekant viso namo apdailą, tiek remontuojant vieną kambarį, iškyla begalė specifinių klausimų: kokia turėtų būti darbų seka, kokias medžiagas geriausia naudoti, kokios reikia aplinkos temperatūros, kiek laiko džius apdailos sluoksniai ir pagaliau – kur dėti statybines atliekas?
Kad ir kokią turėtumėte būsimo atnaujinto būsto viziją, pirmiausia svarbu žinoti pagrindinių remonto darbų seką, nes be jos negalėsite sėkmingai užbaigti apdailos.
Iš pradžių reikėtų nuo lubų, sienų ir grindų pašalinti senas dangas: tapetus, linoleumą ar kitą grindų dangą, tinką, kalkių sluoksnį, atgyvenusias pertvaras. Tada išmontuoti senus langų rėmus ir įstatyti naujus medinius ar plastikinius langus. Nepamirškite jų uždengti plėvele, kad dirbdami nepažeistumėte.
Kitas etapas – keičiami radiatoriai ir elektros instaliacija. Dabar pravartu pagalvoti, ką dar reikėtų virinti, nes atliekant tokius darbus greičiausiai teks griauti sienas, bus daug dulkių ir šiukšlių. Be to, nepakenktų iš anksto numatyti, kuriose vietose norėtumėte įmontuoti papildomų elektros lizdų ir jungiklių. Daugiau elektros lizdų paprastai prireikia virtuvėje ir koridoriuje, nes būtent šiose patalpose naudojame daugiausia buitinės technikos prietaisų.
Dabar, jei ketinate keisti būsto patalpų išdėstymą, reikėtų statyti pertvaras (dažniausiai iš gipskartonio). Tačiau derėtų nepamiršti – norint iš dalies ar visai pakeisti būsto planą reikia iš miesto savivaldybės, Ūkio departamento Architektūros ir statybos skyriaus gauti specialių statybos (griovimo) leidimų. Įveikus biurokratines kliūtis (tam gali prireikti nemažai laiko), dar gali tekti atseikėti nemenką sumą atsižvelgiant į sumanymo sudėtingumą. Vis dėlto, jei neatsisakėte minties išversti sieną, išgriauti nišą ar įgyvendinti kitokį erdvių transformavimo planą, reikėtų pirmiausia išsiaiškinti, kuri siena jums pastojo kelią – paprasta ar kapitalinė – laikančioji.
Paprastai senesnio standartinio buto laikančiosios sienos būna storesnės, jose įrengti visi (arba beveik visi) buto elektros lizdai. Beje, sienos aiškiai pažymėtos buto plane (jį turėtumėte gauti įsigiję butą). Nusprendus ką nors keisti paprastoje sienoje, galima tai daryti drąsiai, nes tam nereikia jokių leidimų ar dokumentų.
Pastačius pertvaras ar įgyvendinus sudėtingesnį konstrukcinį sprendimą, pagaliau reikėtų imtis ilgiausiai trunkančių remonto darbų – gruntuojant ir glaistant išlyginti lubas bei sienas. Skirtingų medžiagų sienų tinkavimo ir glaistymo darbai iš esmės nesiskiria, bet skiriasi joms naudojamas gruntas.
Šios medžiagos paskirtis – sureguliuoti paviršiaus įgeriamumą ir pagerinti tinko ar glaisto sukibimą su paviršiumi. Pavyzdžiui, tiek keramzitbetoniui, tiek akytbetonio blokeliams, tiek betonui naudojami skirtingi gruntai. Dažniausiai gruntuojama šiurkščiu šepečiu – juo sukeliamos dulkės ir gruntu padengiamas visas paviršius, bet galima tai daryti ir voleliu, teptuku ar beoriu purkštuvu (naudojant polimerinius gruntus). Tinkuojant ar glaistant sienas svarbu užtik-rinti natūralią ventiliaciją, tada sienos džiūsta geriausiai.
Dirbant patalpų drėgmė turi būti ne didesnė nei 60 proc., o temperatūra – ne žemesnė nei penki laipsniai šilumos. Jeigu patalpoje labai aukštas drėgmės lygis, ją reikėtų nuolat vėdinti, tačiau dauguma tinkų gamintojų pabrėžia, kad tinką pradiniu kietėjimo metu reikėtų saugoti nuo skersvėjų. Jei patalpų temperatūra krenta žemiau nei nulis, jas būtina papildomai šildyti. Tačiau nepamirškite – šilto oro srovės negalima nukreipti tiesiai į tinkuojamą paviršių. Atliekant apdailos darbus dažnai netinkamai užtaisomi kampai.
Pagrindinės klaidos – netinkamai parinkti kampiniai profiliai arba jie nepakankamai tvirtai ar per giliai įspausti. Formuojant kampus galima naudoti ir dvikomponenčius kampinius profilius. Iš jų užglaisčius ištraukiama juostelė. Taip galima nesudėtingai suformuoti vienodą kompensacinį tarpelį visose sandūrų vietose.
Glaistas – tai masė, skirta sienų, lubų ar grindų nelygumams lyginti. Būtina atsižvelgti į tai, kad glaisto ypatybės atitiktų glaistomo paviršiaus ypatybes. Paviršius glaistomas vienu ar keliais sluoksniais. Kokį glaistą rinktis, priklauso nuo patalpų sąlygų ir sienų tinkavimo kokybės. Glaistymo darbai atliekami keliais etapais.
Pirmiausia stambūs nelygumai užglaistomi užpildomuoju glaistu, vėliau glaistoma pagrindo glaistu, o išdžiuvus glotninama smulkiuoju glaistu. Šį glaistą galima dengti mentele arba purkšti ir vėliau išlyginti. Išdžiuvusį glaistytą paviršių galima šlifuoti tiek 80, 100, 240 numerio švitriniu popieriumi, tiek specialiu metaliniu tinkleliu arba šlifavimo kempinėlėmis.
Atėjo metas išlyginti grindų nelygumus. Geriausia medžiaga tokiam darbui – liejami savaime išsilyginantys mišiniai. Tokį skiedinį pasigaminti nesunku, reikia tik nurodytomis proporcijomis sumaišyti medžiagą su vandeniu, o skiedinys išsilieja pats, tad jį patogu naudoti ir pradedantiesiems. Mišinys užpilamas ant grindų ir paskirstomas lyginimo įrankiu. Mišiniui išdžiuvus visi nelygumai pranyksta. Lyginant grindis, darbą reikėtų pradėti nuo kampo, esančio toliausiai nuo durų, ir judėti jų link, kad baigę galėtumėte išeiti. Jei prie durų nėra slenksčio, tada suformuokite jį lentele, kad mišinys neišbėgtų. Paprastai mišinys sustingsta po 12 valandų.
Virtuvę, vonios kambarį ir tualetą pradėti remontuoti ir keisti santechnikos įrangą reikia dar prieš pradedant galutinę būsto apdailą. Šiose patalpose klojamos keraminės plytelės, tad tokį darbą reikia pabaigti dar prieš virinimo darbus, nes kibirkštys gali pradeginti ir sugadinti plytelių paviršius.
Priartėjome prie galutinės lubų apdailos. Lubos gali būti pakabinamos arba jas galima tiesiog nudažyti. Šiuo etapu baigiama ir sienų apdaila: jos dažomos, klijuojami tapetai ar padengiamos dekoratyviniu tinku. Po šių baigiamųjų darbų klojamos grindys: dedamas laminatas, parketlentės, tiesiamas linoleumas ar kita danga ir, jei reikia, danga paruošiama lakuoti.
Paskutinis darbas – kambarių durų įstatymas. Taip siūloma daryti dėl to, kad nesuklystumėte matuodami atstumus nuo apatinio durų krašto iki grindų.
Jei nepavyksta viso būsto suremontuoti vienu ypu, pradėkite nuo virtuvės, tada pereikite prie tualeto ir vonios kambario, o tik tada atnaujinkite kambarius (pirmasis turėtų būti kambarys, esantis toliausiai nuo įėjimo į butą durų).
