Tęsiame ciklą, kuriame vienas iš mūsų skaitytojų pasakoja apie namo statybų subtilybes: „Pradėjau vedžioti grindinio šildymo vamzdelius. Tiesa, dar prieš tai pasidomėjau klojimo kainomis, buvo minčių perleisti ši darbą specialistams, tiksliai nepamenu kainos, bet tuomet tai būtų kainavę nemažą pinigų sumą.“
Priminsiu, kad į grindis sudėta 30 cm polistirolo trimis sluoksniais. Antrame sluoksnyje išvedžioti vandentiekio vamzdžiai, tada paklotas trečiasis sluoksnis, ant jo refleksinė garo izoliacinė plėvelė ir sumontuotas grindinio šildymo vamzdis.
Vamzdis 18×2 Frankishe ff-therm multi Difustop PE-Xa PEX be aliuminio. Jį pasirinkau todėl, kad tai yra vokiečių firmos gaminys, atitinkantis standartus už konkurencingą kainą. Vamzdis buvo tvirtinamas plastikinėmis kabėmis kas 20, 15 prie langų ir voniose kas 10 cm. Prieš pradedant montuoti teko dar kartą nusibraižyti visas vidines sienas, kadangi jų dar nebuvo.
Kolektorius buvo numatytas toje vietoje, kur dar nėra sienos, dėl to teko kažką sumontuoti laikino. Taigi pritvirtinau lentą prie lubų (santvaros) ir prie jos medinį kolektorių, kad turėčiau prie ko tvirtinti vamzdelius. Bet labai greitai lenta pradėjo eit į šoną, nes vamzdeliai norėdami grįžti į pradinę formą ją stūmė, dėl to prikaliau dar du brūselius prie grindų ir problemos išsisprendė.
Dėdamas vamzdelius kolektoriaus nedėjau, kadangi nebuvo signalizacijos ir nenorėjau gero daikto palikti vieno. Vamzdelius prie laikino kolektoriaus rišau viela, o kad jų nepažeisti užmoviau izoliacijos.
Vamzdžio buvo 600 m ir 200 m ritiniai, todėl teko truputi pavargti, kol sumąsčiau kaip vynioti 600 m ritinį. Kelis kartus dirbome dviese, tai darbas einasi kaip iš pypkės. darbą sunkino tai, kad temperatūra nesiekė nei 10 laipsnių, dėl to vamzdis buvo kietas ir jį lankstyti mažais kampais buvo sunkoka, be to, jis vis norėdavo grįžti į pradinę formą ir kabės kai kuriose vietose nelaikė, bet tokių kampų nebuvo daug, o kur reikėjo pašildžiau ir sulenkiau.
Katilinės patalpoje ir dalį tambūro visus padavimo (karštus) vamzdelius izoliavau, palikau tik grįžtančius, kad nebūtų pirties, nes pareguliuoti šių patalpų neišeis. Ten, kur bus vidinės pertvaros, patiesiau armatūrinį tinklą, pakėliau tinką nuo grindų, pakišdamas vamzdžio gabaliukų ir viską surišau viela.
Koks skirtumas tarp šildymo vamzdžių su aliuminiu (Al) ir be (PEX)
Abu vamzdžiai yra geri šilumos laidininkai, todėl abu vienodai atiduos šilumą ir galų gale dėl to, koks bus panaudotas vamzdis, nebus jokio skirtumo. Esminis skirtumas yra tas, kad PEX vamzdys yra atsparesnis laipiojimui montavimo ir betonavimo metu. Gerai užmynus ant daugiasluoksnio Al vamzdžio kuris yra pririštas prie armatūros jis sulinks, susiplos ir į savo vietą nebegrįš. Al vamzdžius yra lengviau montuoti. Al vamzdžiai (žinomų firmų) dažniausiai būna kur kas brangesni nei PEX.
Kaip daryčiau kitą kartą?
-Nenaudočiau kabių, riščiau vamzdį prie tinklo;
-Nenaudočiau fibros, kadangi jos kainuoja tokia pat kaip armatūros (imant medžiagas iš betonuotojų). Realiai fibros sunaudoja už kokių 15 eurų, bet nuo to kaina nesikeičia…
-Dėčiau 20 mm vamzdį, nes būtų galima dėti didesniais atstumais, būtų mažiau darbo klojant;
-Kaip ir dabar rinkčiausi tik PEX vamzdį kuris būtų atsparus mindžiojimui. Patikėkit manim, betonuotojams yra visiškai dzin kas po kojom;
-Naudočiau plėvelę, kuri sužymėta pvz. kas 5 cm (jeigu nenaudočiau armatūros tinklo).
Šaltinis: Amnamas.wordpress.com
