Įstatymai ir higienos normos reikalauja, kad mechaninės vėdinimo sistemos, siekiant užtikrinti saugias darbo sąlygas ir švarų patalpų orą, būtų reguliariai ir efektyviai valomos bei prižiūrimos.
Laikui bėgant, visos vėdinimo sistemos neišvengimai užsiteršia, natūralios – šiek tiek lėčiau, nes jose oro srauto greitis palyginti lėtas, o mechaninės – greičiau, mat ten stipresni oro srautai ir atitinkamai didesnis teršalų kiekis. Nevalytos, jos sunaudoja elektros energijos daugiau, nei planuota, veikia trumpiau ir sugenda greičiau, jų elementai greičiau susidėvi, o ir pati oro apykaita tampa mažiau efektyvi.
Nevalomos gali kenkti sveikatai
Nevalomuose vėdinimo sistemų kanaluose galima aptikti ne tik statybinių atliekų, negyvų paukščių išmatų, skleidžiančių nemalonius kvapus, kartu tai – ir puiki terpė grybeliui, pelėsiui atsirasti bei įvairioms bakterijoms daugintis. Patekę į patalpų orą, šie teršalai sukelti alergiją, kvėpavimo takų ligas, sumažinti darbo našumą, kuris pasireiškia nuovargiu, akių peršėjimu, galvos skausmu, atminties ir koncentracijos sutrikimais, odos sausumu, raumenų skausmais, primenančiais gripo simptomus, dusimu, nepakankamu kvėpavimo pojūčiu ir net virškinimo sutrikimais.
Kaip dažnai rekomenduojama valyti ortakius? Nuomonės skiriasi gana smarkiai: kažkas rekomenduoja valyti kasmet, kažkas – maždaug po dešimties metų veikimo pasitikrinti, gal kartais jau reikia. Čia, matyt, priklauso nuo pastatų, kuriuose įrengti šie ortakiai, paskirties. O jau kai prisireikia, tada atvažiuoja profesionalų komanda.
Ką veikia atvykę specialistai
Pirmiausia specialistai atidžiai išstudijuoja vėdinimo sistemos projektą. Jeigu jo nėra – tenka pačiame objekte apžiūrėti ir įvertinti ventiliacijos, rekuperavimo ir kondicionavimo sistemą, jos ypatumus. Po to surenkama vaizdinė informacija: į ortakius paleidžiama važinėtis kamera su ratukais, valdoma nuotoliniu pultu. Ji nufilmuoja visas nešvarumų sankaupas. Paprastesnis variantas – palypėjus iki ventiliacinės angos, spragtelėti viduje fotoaparatu. Vaizdinė medžiaga surenkama prieš valymą ir po jo, kad galima būtų akivaizdžiai palyginti rezultatą.
Vėliau į kanalą įleidžiama turbininė valymo mašina su šepečiais ir siurbliu. Mašinos šepečiai smarkiai suspaustu oru nuo ortakių sienelių nuvalo visas apnašas, o galingas dulkių siurblys susiurbia visus nešvarumus. Jei reikia, iš vėdinimo sistemos dar pašalinami riebalai, ji dezinfekuojama rūko generatoriumi. Smulkutės dezinfektanto rūko dalelės nusėda ant vidinių ortakių paviršių ir išnaikina žmogaus sveikatai kenksmingus mikroorganizmus bei parazitus.
Kada tinka dulkių siurblys
Kad vėdinimo sistema sklandžiau ir efektyviau veiktų, nemažai galime nuveikti ir patys. Laiku išvalyti ventiliacijos angų groteles ir skirstytuvus nesunku, tereikia juos nuėmus nuplauti po tekančio vandens srove arba dulkių apnašas nusiurbti siurbliu. Oro apykaita kaipmat pagerės.
Buitinių rekuperatorių daugkartinius metalinius ir vienkartinius medžiaginius filtrus sutvarkyti taip pat gana paprasta. Jie dažniausiai būna už durelių arba tam tikruose stalčiuose: atsidarei, ištraukei, pakeitei arba nuvalei. Svarbu nepamiršti, prieš pradedant darbus, būtina išjungti įrenginį iš elektros tiekimo tinklo.
Taigi, ištraukus metalinį daugkartinį filtrą, galima jį nusiurbti ir nuplauti. Jo vietą ir aplinkinę erdvę taip pat nepakenks išvalyti dulkių siurbliu. O štai vienkartinių filtrų siurbti nevalia. Mat jie padaryti iš specialios medžiagos, kurioje daugybė plaušelių išsidėstę chaotiškomis kryptimis, ir visi jie yra įelektrinti. „Siurbiant orą pro šitokį filtrą, dulkelės užstringa tarp plaušelių ir prilimpa prie jų dėl elektrostatinio krūvio, – pasakoja vėdinimo specialistas Rolandas Zaremba. – Išsiurbus tokį filtrą, vizualiai jis gal ir taps švaresnis, bet kartu su paviršiniu dulkių sluoksniu bus nusiurbtas ir statinis krūvis, be to, nuo stiprios dulkių siurblio srovės išsiplės tarpai tarp plaušelių. Taigi iš pažiūros švarus filtras jau nebebus toks efektyvus kaip anksčiau. Nebandykite sutaupyti, vienkartinius filtrus versdami daugkartiniais. Verčiau juos pakeiskite, kaip numatyta instrukcijoje“.
Užduotis drąsesniems
Jei nusimanote apie techniką ir turite įrenginio instrukciją, galite pabandyti išvalyti ir patį šilumokaitį bei ventiliatoriaus menteles. Išjungę rekuperatorių ir ištraukę filtrus, už rankenos ištraukite ir patį šilumokaitį. Jį reikia išplauti karštu vandeniu su indų plovikliu (tirpiklių naudoti negalima!), perskalauti karštu vandeniu ir palikti išdžiūti. Ventiliatorius valykite suspaustu oru arba šepetėliu.
Stenkitės nesulenkti ventiliatorių menčių, nes sulinkusios jos išsibalansuoja ir besisukant ventiliatoriui gali kelti papildomą triukšmą. Ventiliatorių gaubtus išplaukite karštu vandeniu su indų plovikliu (nenaudokite tirpiklių!) ir perskalaukite karštu vandeniu. Tada palaukite, kol gaubtai išdžius. Po viso šio atsakingo darbo rekuperatorių galima atvirkštine tvarka surinkti ir patikrinti, ar veikia.
Kaip dažnai valyti?
Ventiliacijos angų grotelių ir skirstytuvų valymas – tai labiau higieninė procedūra, tad ją galima atlikti tada, kai pasirodys reikalinga. Tarkim, kai atsiras dulkių apnašų ar bus matyti pageltimas.
Filtrus keisti ar valyti reikia maždaug kas tris mėnesius ir ne rečiau nei sykį per metus. Mat filtrams būdinga pasenti, jie sensta panašiai kaip guminės tarpinės. Tegu ir nenaudojami, praėjus maždaug metams, jie kietėja, o sukietėję yra linkę sutrūkinėti ir tada nustoja būti efektyvūs.
Patį rekuperatorių išvalyti pakaks vieną sykį per metus, šildymo sezonui prasidedant. Šitaip jį paruošite pusmečiui aktyvaus darbo.
Specialisto komentaras
Rolandas Zaremba, vėdinimo ekspertas
Dauguma sistemų priežiūros iškvietimų – būtent prieš sezoną išvalyti rekuperatoriaus šilumokaitį ir ventiliatoriį ar pakeisti filtrus. Šį darbą patartina palikti patyrusiam specialistui, antra vertus, šiek tiek susipažinęs su technika vartotojas, tiksliai laikydamasis įrenginio instrukcijos nurodymų, gali pabandyti susitvarkyti ir pats. Žinoma, iš pirmo žvilgsnio užduotis gali pasirodyti neįveikiama, o ir baimė įrenginį sugadinti būna nemenka. Bet juk visada galima išsikviesti specialistą, jei reikalai pasisuks nesėkmingai.
