Pelėsių kolonijos gali susiformuoti ant bet kokios organinės medžiagos: maisto, rūbų, drėgnose ir šiltose patalpose. /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:”Table Normal”; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-priority:99; mso-style-qformat:yes; mso-style-parent:””; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin-top:0cm; mso-para-margin-right:0cm; mso-para-margin-bottom:10.0pt; mso-para-margin-left:0cm; line-height:115%; mso-pagination:widow-orphan; font-size:11.0pt; font-family:”Calibri”,”sans-serif”; mso-ascii-font-family:Calibri; mso-ascii-theme-font:minor-latin; mso-hansi-font-family:Calibri; mso-hansi-theme-font:minor-latin; mso-bidi-font-family:”Times New Roman”; mso-bidi-theme-font:minor-bidi;}
Kas yra pelėsis?
Pelėsių grybeliai yra mikroskopiniai augalai-parazitai, kurie dauginasi sporomis. Pelėsiai – tai siūliniai grybai, kurių siūlai šakodamiesi sudaro siūlų tinklą – grybieną. Būtent dėl šių siūlų ir sporų pelėsis yra matomas. Jis gali būti įvairaus pavidalo ir spalvų: juodas, baltas, oranžinis, žalias, mėlynas ir t. t.
Pagrindinė sąlyga pelėsiui susidaryti ir plisti – drėgmė. Pelėsio sporas sunku visiškai išnaikinti, tačiau galima užkirsti joms kelią. Mažais kiekiais sporos nedaro beveik jokios žalos, tačiau jei namuose yra vieta, kurioje kaupiasi drėgmė, ten gali lengvai užaugti pelėsis. Pelėsis išskiria alergenus, dirgiklius ir kartais toksinus, dėl kurių gali rimtai sunegaluoti alergija ar astma sergantys žmonės. Tai gali suerzinti ir sveikų žmonių akis, odą, nosį, gerklę bei plaučius.
Kur dažniausiai atsiranda pelėsis?
Pelėsiai auga įvairiose vietose – ant kilimų, drabužių, tapetų, dušo užuolaidų, taip pat mažiau matomose vietose – ant vamzdžių, sienose ir lubose. Į didžiausią rizikos grupę patenka patalpos, kuriose drėgmės lygis yra aukštas – virtuvė, vonia, skalbykla, taip pat šiaurinėje namo pusėje esančios ir prastai vėdinamos patalpos, pavyzdžiui, rūsiai.
Pagrindinis ženklas, rodantis, kad įsiveisė pelėsis, – dėmės ir nemalonus kvapas. Sunerimti verta ir pastebėjus kondensatą ant langų, vamzdžių ir sienų arba vandens dėmes ant lubų.
Pelėsio sporų išnaikinti praktiškai neįmanoma, tačiau galima kontroliuoti drėgmės lygį, nes būtent ji sudaro sąlygas pelėsiui augti. Jeigu namuose pastebėjote pelėsį, reikia atlikti šiuos veiksmus: išdžiovinti paviršių, išvalyti pelėsį ir pašalinti drėgmės šaltinį. Kitu atveju, net ir kruopščiai išnaikinę pelėsį netrukus vėl jį pastebėsite.
Kaip išvengti pelėsio?
Visų pirma, pelėsio išvengti padeda paprasčiausias rūpinimasis savo kasdiene aplinka. Nepalikite šalpių drabužių, rankšluosčių ir kitų daiktų besimėtančių namuose, gerai nusausinkite grindis ir sienas išsimaudę duše. Išskalbę drabužius, nepalikite jų skalbimo mašinoje ilgesniam laikui. Džiovinkite juos lauke (balkone) arba patalpose su gera oro cirkuliacija.
Užtikrinkite tinkamą vėdinimą visose drėgnose patalpose – vonios kambaryje, virtuvėje, skalbykloje. Išsimaudę vonioje ar pasinaudoję virtuve bent jau atidarykite langus ir duris, kad išleistumėte garus ir šilumą. Kad oras gerai cirkuliuotų, atidarykite kambarių duris, baldus šiek tiek atitraukite nuo sienų, atverkite spintų duris ir įleiskite gryno oro.
Atšalus orams, namus laikykite šiltai. Temperatūrai krentant susidaro perteklinė drėgmė, kuri kaupiasi ant šaltų paviršių. Išorinės sienos, grindys ir langai turi būti apšiltinti.
Įsigykite drėgmėmatį ir išmatuokite patalpų oro drėgnumą. Kambariuose santykinis oro drėgnumas neturėtų viršyti 60 %. Ypač drėgnose patalpose įrenkite ventiliatorius su drėgmės lygio davikliais.
Pasirūpinkite, kad rūsyje nesikauptų drėgmė. Taip gali nutikti, jei sklype aukštas požeminio vandens lygis ir nėra drenažo arba jis veikia netinkamai. Be to, rūsio sienas iš išorės patartina padengti hidroizoliacija.
Reguliariai valykite ir tikrinkite stoglatakius. Vandens nuotekis dėl perpildytų ar sugedusių latakų gali lemti pelėsio susidarymą. Taip pat tikrinkite vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius.
Įsitikinkite, kad vėdinimo sistema tinkamai veikia, kad nėra oro nuotėkių.
Sienas dažykite pelėsiams atspariais dažais.
Kaip išvalyti pelėsį?
Baliklis ir boraksas
Baliklis gali išnaikinti beveik bet kokios rūšies pelėsį ir išnaikinti pelėsio sporas. Juo apdorota vieta tampa atspari pelėsiui. Balikliu galima išnaikinti pelėsį, susikaupusį ant plytelių, stiklo, plastiko ir kitų neporėtų medžiagų, taigi, jis dažnai naudojamas voniai ir virtuvei valyti.
Vis dėlto, ši priemonė neprasiskverbia pro porėtų medžiagų, tokių kaip medis, paviršių, tad giluminės problemos lieka neišspręstos. Dar blogiau – chloras lieka ant paviršiaus, o į vidų patenka tik vanduo, kuris, žinoma, dar padidina drėgmės problemą.
Baliklį sumaišykite su vandeniu santykiu vienas prie dešimt. Naudodami purkštuką, kempinę arba audinio atraižėlę, tirpalą paskleiskite ant pelėsiu apėjusio paviršiaus. Po dešimt minučių nuvalykite paviršių vandeniu sudrėkinta šluoste. Baliklis – gana agresyvi medžiaga, išskirianti aitrius garus, todėl būtinai dėvėkite pirštines ir atsikratę pelėsio gerai išvėdinkite patalpą.
Baliklis dažnai naudojamas vonios kambario sienoms, išmargintoms juodais pelėsio taškeliais, valyti. Naudodami baliklį galite išvalyti ir dušo užuolaidą. Išskalbkite ją skalbimo mašinoje švelniu režimu karštame vandenyje, įpylę į ją dezinfekavimo priemonės ir baliklio.
Saugesnė alternatyva pelėsiui naikinti – boraksas.
Boraksas, sumaišytas su vandeniu (1 prie 10), yra natūrali, mažai kenksminga ir nuodingų garų neišskirianti priemonė kovai su pelėsiu. Nušveiskite pažeistą paviršių šiuo tirpalu suvilgytu kietu šepetėliu. Nuvalykite drėgmę ir likusį pelėsį bei nuosėdas ir dulkes. Priemonės nenuplaukite, palikite nudžiūti.
Actas, kepamoji soda, indų ploviklis
Actas yra nekenksminga priemonė, padedanti įveikti pelėsį. Tiesiog įpilkite balto distiliuoto acto į butelį su purkštuku. Užpurkškite jo ant pelėsio pažeisto paviršiaus ir palikite valandai. Švariai nuplaukite vandeniu ir leiskite išdžiūti. Tinka naudoti ir prevencijai, reguliariai kas keletą dienų purškiant ant paviršių, pavyzdžiui, vonios plytelių, ir paliekant veikti (nenuvalant).
Kepamoji soda gali ne tik išnaikinti pelėsį, bet ir pašalinti blogą kvapą. Be to, ji sugeria drėgmę, taip padėdama išvengti pelėsio ateityje. Neretai actas ir kepamoji soda naudojami kartu, nes taip galima efektyviai atsikratyti įvairių pelėsio rūšių.
Arbatinį šaukštelį kepamosios sodos sumaišykite su litru vandens, supilkite į butelį su purkštuku ir gerai sukratykite. Užpurkškite šį tirpalą ant pelėsio pažeistų paviršių. Paimkite kempinėlę ar šveitiklį ir kruopščiai nušveiskite likučius. Tuomet švariai nuskalaukite vandeniu. Paskui procesą pakartokite, bet sodos ir vandens tirpalo nenuvalykite, o palikite veikti.
Vietoj purkštuko taip pat galite naudoti skudurėlį, pamirkytą vandenyje su ištirpintu šaukšteliu sodos.
Mediniams baldams, kurie buvo laikomi drėgnoje patalpoje, atnaujinti, naudokite indų ploviklį, sumaišytą su šiltu vandeniu. Tačiau prieš tai baldą nusiurbkite siurbliu su minkštu šepetėliu, kad pašalintumėte laisvas poras. Skudurėlį sudrėkinkite vandens ir indų ploviklio tirpalu ir gerai išgręžkite. Greitai nuvalykite dėmes, tačiau stenkitės per daug nesušlapinti baldo. Tuomet dar kartą nuvalykite paviršių vandenyje sudrėkintu skudurėliu, leiskite nudžiūti ir nublizginkite.
Soda taip pat naudojama blogiems kvapams pašalinti. Norėdami panaikinti iš komodos stalčių suplėkusį kvapą, paberkite į juos kepamosios sodos, o po poros valandų išsiurbkite.
