Išsirinkti langus būstui – atsakinga ir nelengva užduotis. Deja, bet savo pasirinkimą įvertinti galime tik atšalus orams, kuomet geriausiai atsiskleidžia langų kokybė. Nieko nuostabaus, kad nuo gausybės pasiūlymų pasimetusiam žmogui yra gana sudėtinga suprasti, kuo skiriasi skirtingų gamintojų siūlomi langai ar durys. Tad kaip neapsirikti ir įsigyti ilgai tarnaujančius ir užtikrinančius energinį efektyvumą langus? Čia svarbu ne tik langų dizainas ir išvaizda, bet ir techninės charakteristikos.
Nesandarūs langai – iki 70 proc. iššvaistytų pinigų šilumai
Visi žinome, kad langų kokybė tiesiogiai lemia energinį namų efektyvumą. Dėl nesandarių langų bei durų patiriama iki 70 proc. šilumos nuostolių. Todėl svarbu, kad langai namuose būtų ne tik stilingi, bet ir padėtų taupyti šilumos energiją bei sumažinti išlaidas šilumai.
„Vienas iš patikimiausių būdų langų pirkėjui įsitikinti, kad įsigys tikrai kokybišką, šilumą taupantį produktą yra atkreipti dėmesį į langų U vertę – šilumos laidumo koeficientą. Kuo U vertė mažesnė, tuo daugiau šilumos sutaupo jūsų langai ir durys”, – aiškina Šarūnas Magelinskas, energiškai efektyvių langų ir durų gamybos bendrovės „Megrame“ vadovas.
Anot Š. Magelinsko, paties šilčiausio – pasyviojo namo langų U vertė turėtų būti ne didesnė nei 0,8 W/m²K. Tuo tarpu naujos kartos langų U vertė yra dar mažesnė nei to reikalauja pasyvaus namo kriterijai – ji atitinka aukščiausius šilumos laidumo reikalavimus ir yra žymima U verte 0,77 W/m²K. Tokie langai ne tik sulaiko šilumą namuose, bet ir padeda užtikrinti aukštus patalpų vėdinimo standartus ir kokybišką garso izoliaciją.
Vertinant langų energinį efektyvumą, vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar langų gamintojo deklaruojama U vertė yra patikrinta akredituotose laboratorijose ir remiasi realiais bandymų protokolais, kitaip sakant – yra patvirtinta sertifikatais.
Taupus moka du kartus
Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų renkantis langus – orientacija į žemą kainą. Tačiau langai – itin specifinė prekė, kuri turėtų būti gaminama iš kokybiškų ilgaamžių žaliavų, naudojant kuo modernesnes gamybos technologijas – o tokia prekė negali būti pigi. Tad nors visi siekiame sutaupyti, renkantis langus verta prisiminti seną patarlę – taupus moka du kartus.
Š. Magelinskas teigia, kad viena dažniausių langų broko priežasčių – nekokybiškos langų ir durų gamybai naudojamos medžiagos. Pigesni langų profiliai yra gaminami iš plastiko, kurio sudėtis tinka šiltųjų kraštų klimatui, bet neatlaiko permainingų ir palyginti atšiaurių mūsų šalies orų. Iš tokio plastiko pagamintų langų rėmai paspaudus šaltukui suskyla, tad langai praranda ne tik savo išvaizdą, bet ir sandarumą. Dėl to verta atkreipti dėmesį, ar visos lango sudedamosios dalys – nuo profilio bei stiklo paketo iki varstymo mechanizmų – yra aukščiausios kokybės, pritaikytos mūsų klimato zonai būdingiems temperatūrų svyravimams.
„Dažnai langų pardavėjai gundo pirkėjus įrodinėdami, kad jų langai pagaminti iš daug kamerų turinčio profilio. Derėtų žinoti, kad lango profilio savybes nulemia ne tik jo viduje esančių kamerų skaičius, bet ir paties profilio montavimo plotis. Svarbi profilio savybė yra jo sienelės storis – pigių langų profilių sienelės yra plonesnės nei turėtų būti. Taip pat prastos kokybės langai dažnai armuojami tik dalinai. Tai reiškia, kad lango profilio viduje nėra metalinio intarpo – armatūros – arba ji yra tik kampuose ir tose vietose, kur tvirtinami varstymo mechanizmai. Todėl pigūs ir prasti plastikiniai langai nuo kokybiškų labai skiriasi savo svoriu – dėl mažesnio medžiagų sąnaudų bei plonesnio metalo jie gali būti net iki 30 proc. lengvesni“, – teigia ekspertas.
Pasak specialisto, gaminant pigesnę produkciją taip pat dažnai yra naudojami greitai sudylantys kiniški vyriai ir rankenos. Įsigijus prastus langus su nekokybiškais varstymo mechanizmais, ypač jeigu langai yra dideli – ilgainiui jie išsikraipys ir kils problemų juos varstant. Taigi renkantis plastikinius arba medinius langus, visų pirma derėtų atkreipti dėmesį į langų profilio storį, stiklo paketą ir varstymo mechanizmus.
„Patikimi šiuolaikiniai langai yra gaminami iš aukščiausios kokybės tvirtų, ilgaamžių profilių, kurie yra ne siauresni nei 83 mm. Langams stiklinti turėtų būti naudojami tik trijų stiklų selektyviniai stiklo paketai. Selektyvinis stiklas – tai stiklas, dengtas specialia danga, kuri sulaiko ir neišleidžia šilumos iš patalpos ir tokiu būdu labai pagerina termoizoliacines stiklo paketo charakteristikas. Tuo tarpu langų varstymo mechanizmai turėtų būti pagaminti iš plieno, padengto specialiu cinko ir aliuminio mišiniu“, – aiškina Š. Magelinskas.
Neprofesionalus montavimas sugadins ir pačius kokybiškiausius langus
Suvartotos šilumos kiekis namuose priklauso ir nuo langų bei durų montavimo. Todėl svarbu, kad montuojant langus būtų naudojamos kokybiškos statybinės ir termoizoliacinės medžiagos, o langų montavimo darbus atliktų ilgametę montavimo patirtį turintys specialistai.
„Neteisingas langų montavimas sugadins net ir kokybiškiausius langus, mat montavimo metu padarytas klaidas vėliau itin sunku ištaisyti. Dažniausia iš jų – nekokybiškų montavimo putų naudojimas arba kuomet dėl žinių ir įgūdžių trūkumo, į plyšius jų pripurškiama per daug. Deja, bet kuo didesnis yra montavimo putų paviršius, tuo daugiau drėgmės jos vėliau sugeria“, – aiškina Š. Magelinskas.
Pasak specialisto, montavimui rekomenduojama naudoti specialias putas, kurių šilumos laidumo koeficientas − ne didesnis nei 0,03 W/(m2K). Langams ir lauko durims skirtos montavimo putos turėtų būti veiksmingai apsaugotos nuo UV spindulių poveikio ir vandens, o išorinė putų apsauga – pralaidi vandens garams, bet nepralaidi vandeniui. Kitu atveju suvartotos namų šilumos rodikliai pastebimai išaugs.
