Rinkdamiesi dangą konkrečiai namų patalpai turime atsižvelgti į naudojamo lako arba alternatyvios priemonės ypatybes. Tinkakapis supersadovnik.ru apžvelgia skirtingas grindų dangos rūšis, jų privalumus ir trūkumus.
Kuo dengti medines grindis?
Ten, kur grindims tenka didelė apkrova (koridoriai, pereinamieji kambariai, laiptai ir pan.), derėtų rinktis formaldehidinius ir poliuretano lakus, virtuvei labiau tiks aliejaus ir vaško pagrindu pagaminta danga, o terasai – aliejinė danga.
Gyvenamosiose patalpose, kuriose žmonės nebūna nuolat (pavyzdžiui, miegamajame), tinka danga, pagaminta vandens pagrindu. Vaikų kambariui dažniausiai siūloma rinktis vandens dispersinį laką, kurio sudėtyje nėra tirpiklių, arba aliejaus ir vaško pagrindu pagamintą laką. Pastarasis variantas, nepaisant sudėtingesnės priežiūros, rekomenduojamas dėl saugumo, o atnaujinti jį nėra sudetinga.
Grindims nešildomuose užmiesčio namuose, neskirtuose nuolatiniam gyvenimui, geriausia naudoti aliejinius arba aliejaus ir vaško pagrindu pagamintus mišinius. Dėl elastingumo tokia danga gali atlaikyti staigius temperatūrų pakyčius ir rimtesnius šalčius.
Lakas medinėms grindims
Nulakavus medines grindis suformuojamas tvirtas ir lygus, vandeniui ir įbrėžimams atsparus paviršius, kuriam nereikia ypatingos priežiūros. Pagrindinė lako ypatybė – grindų apsauga nuo nusidėvėjimo. Šiuolaikinio lako tekstūra varijuoja nuo itin blizgios iki visiškai matinės, įskaitant daugybę tarpinių variantų. Egzistuoja visiškai permatomas lakas, nė kiek nekeičiantis medienos išvaizdos. Tiesa, yra ir tokių lako rūšių, kurios kuria vizualinį efektą: tonuojančių, tamsinančių ir pan.
Dangos savybės, jos ilgaamžiškumas ir grindų dengimo būdas tiesiogiai priklauso nuo lako sudėties.
Vandeniu skiedžiamas (akrilinis, akrilinis-poliuretaninis ir pan.) lakas gali būti sudarytas vien tik iš vandens ir emulgatorių, tačiau dažniausiai jo sudėtyje yra ir tirpiklio (nuo 5 iki 15 proc.).
Privalumai:
- beveik neturi kvapo;
- greitai išdžiūva (3–4 val.);
- atsparus degimui, nes jo sudėtyje beveik nėra degiųjų medžiagų;
- pasižymi puikia sankiba su paviršiumi, todėl suformuojamas itin tolygus sluoksnis.
Trūkumai:
- sudėtinga lakuoti, darbams atlikti tinka tik specialus volelis;
- patekęs į plyšius gali pakenkti lentų arba parketlenčių jungtims;
- nelabai atsparus nusidėvėjimui;
- grindis galima lakuoti tik nugruntavus paviršių.
Organinis skiedžiamas lakas (alkidinis-uretaninis). Gaminant šio tipo laką naudojama natūrali žaliava, o kaip pagalbinis komponentas naudojamas organinės kilmės skiediklis. Šiai kategorijai priskiriami vadinamieji jachtų lakai, kurie anksčiau buvo naudojami tokio tipo laivų išoriniam paviršiui dengti, o vėliau pradėti naudoti ir patalpose atliekamiems darbams.
Šio tipo laką reikia rinktis ypač atidžiai. Ne visi šios kategorijos lakai skirti vidaus darbams atlikti, nes jų sudėtyje gali būti lakių toksiškų komponentų (ksilolio, toluolio).
Privalumai:
- palyginti greitai išdžiūva (6–12 val.);
- atsparus nusidėvėjimui;
- pakankamai elastingas, kompensuoja nedidelį medienos judėjimą, keičiantis temperatūrai ir drėgmės rodikliams.
- gerina estetinį grindų vaizdą, išryškina jų spalvą ir medienos tekstūrą.
Trūkumai:
- lakuojant šviežią medieną būtina apdoroti skiedikliu;
- kadangi toks lakas įsigeria ganėtinai giliai, jį pašalinsite tik nuimdami kelių centimetrų medienos sluoksnį.
Formaldehidinis lakas. Šios rūšies lako pagrindas – formaldehido dervos, o katalizuojamąjį poveikį atlieka rūgštis. Nors šios sudedamosios dalys gana toksiškos, moksliškai įrodyta, kad toks lakas pasižymi ypatybe išgaruoti nepaliekant jokio pėdsako galutinėje dangoje.
Privalumai:
- užtikrinamas maksimalus dangos atsparumas ir ilgaamžiškumas (iki 10 metų);
- atsparumas temperatūrų skirtumams;
- nulakuoti galima bet kokiais instrumentais;
- nereikia gruntuoti;
- sukuriamas sodrus ir gilus medienos atspalvis.
Trūkumai
- stiprus kvapas ir toksiškų garų lakui džiūvant išskyrimas, todėl dirbti galima tik su respiratoriumi ir apsauginiais akiniais, negalima būti patalpoje, kol lakas neišdžiūsta; paskui reikia ilgai vėdinti;
- pašalinti tokį laką įmanoma tik šlifuojant ir nuimant iki 1 mm medienos sluoksnį;
- ilgai džiūva: lakui visiškai išdžiūti, o patalpoms nuo formaldehido garų išsivėdinti gali prireikti iki 3 parų.
Poliuretano pagrindu be vandens gaminamas lakas būna sudarytas iš vieno arba dviejų komponentų. Pirmasis variantas gaminamas iš poliuretano ir skiediklių, antrojo sudėtyje gali būti pagalbinių medžiagų – alkidų, akrilo.
Privalumai:
- paviršius tampa ypač atsparus nusidėvėjimui, aukštų temperatūrų poveikiui, drėgmei ir ultravioletiniams spinduliams;
- greitai išdžiūva (apie 2 val.);
- puikiai sukimba su paviršiumi;
- nereikia gruntuoti;
- nėra stipraus cheminio kvapo.
Trūkumas:
- jei lentų drėgnumas viršija 6–8 proc. arba įvyko sąlytis su vandeniu, lakas gali imti putoti arba iškilti burbulai.
Aliejinė ir aliejaus-vaško danga
Natūralių aliejų pagrindu gaminama grindų danga itin išpopuliarėjo, nes yra ekologiška: jos sudėtyje nėra toksiškų junginių, nulakavus grindis išsaugomas natūralus medienos vaizdas. Aliejinių mišinių veikimo principas iš esmės skiriasi nuo lako – jais padidinamas medienos atsparumas ir apsauga nuo vandens. Tos lako rūšys, į kurių sudėtį be aliejų dar įeina vaškas (bičių arba augalinis), ant grindų paviršiaus sukuria apsauginę plėvelę.
Aliejų pagrindu gaminamos dangos skirstomos į tris kategorijas:
- vien tik aliejinės: padengus grindis tokiu mišiniu rekomenduojama papildomai paviršių padengti vašku;
- aliejaus-vaško: tokiuose mišiniuose suderinamos aliejaus ir vaško ypatybės;
- aliejinės su dideliu kietosios medžiagos kiekiu: tokių mišinių sudėtyje gausu dervų, didinančių dangos atsparumą.
Į tokius dangos mišinius gali būti dedama ir fungicidų, apsaugančių nuo grybelio atsiradimo; taip pat ir kitų komponentų, pavyzdžiui, kietiklių, skirtų džiūvimo procesui pagreitinti.
Labai dažnai aliejaus-vaško mišiniai naudojami terasų grindims dengti ir patalpose, kurias veikia dideli temperatūros ir drėgmės svyravimai. Tokiose vietose grindis dengti laku gali būti netikslinga, nes mediena reaguoja į staigius temperatūros pokyčius susitraukdama arba išsiplėsdama, todėl lako sluoksnis gali skilinėti.
Būkite atidūs: terasoms skirtų aliejinių mišinių nerekomenduojama naudoti gyvenamųjų patalpų grindims dengti, nes jų sudėtyje gali būti toksiškų medžiagų.
Prieš apdorojant paviršius aliejaus-vaško mišiniais medines grindis reikia kruopščiai paruošti: jas būtina nušlifuoti, nupoliruoti, pašalinti įtrūkimus, dulkes ir nešvarumus. Šviesių rūšių medieną (pušį, beržą) rekomenduojama apdoroti šarmine medžiaga, kad būtų išsaugotas natūralus šviesus atspalvis, nes aliejus pasižymi medieną tamsinančiu poveikiu. Netinkamai paruošus paviršių atsiranda dėmių, grindų spalva tampa netolygi. Paviršiaus džiūvimo trukmė priklauso nuo jo sudėties, medžiagos tankumo – gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Daugeliu atvejų visiškai drąsiai naudotis grindimis (pavyzdžiui, stumdyti baldus) galima ne anksčiau nei po savaitės.
Pagrindiniai aliejaus dangos trūkumai – paviršiaus nepatvarumas ir priežiūros sudėtingumas. Atkurti arba dalinai atnaujinti paviršių būtina kas 1–2 metus. Praktika rodo, kad kurį laiką po padengimo aliejiniu mišiniu grindys būna labai teplios. Be to, tokioms grindims prižiūrėti nerekomenduojama naudoti įprastinių valomųjų priemonių. Aliejaus-vaško mišiniu padengtą paviršių prižiūrėti paprasčiau, tačiau jis taip pat nėra ilgaamžis.
Privalumai:
- nekenksminga sudėtis;
- malonus kvapas, visiškai neskleidžia toksiškų garų;
- paprasta padengti, mišinys paprasčiausiai įtrinamas į grindis arba naudojamas volelis;
- tokį paviršių nesunku atnaujinti;
- paviršius nėra jautrus drėgmės ir temperatūros svyravimams;
- mediena apsaugoma iš išorės ir vidaus, įskaitant ir apsaugą nuo vandens.
Trūkumai:
- neilgaamžiškumas;
- priežiūra tik naudojant specialias priemones;
- grindų teplumas pirmuosius kelis mėnesius padengus jas mišiniu;
- dėmių atsiradimo tikimybė dėl ilgalaikio sąlyčio su metaliniais objektais (pavyzdžiui, baldų kojelėmis);
- ilgai trunkantis džiūvimo procesas.
Gruntavimas prieš lakuojant
Prieš lakavimą medines grindis rekomenduojama dengti gruntu. Nors kai kurių lako rūšių atveju galima apsieiti ir be gruntavimo, vis dėlto gruntavimas suteikia privalumų:
- danga tampa atsparesnė ir ilgiau nesusidėvi;
- išlyginamas grindų paviršius – tai ypač aktualu esant įtrūkimams ar kitokiems smulkiems defektams;
- galima suteikti medienai intensyvesnį atspalvį, pašviesinti arba patamsinti pagrindinį toną, pabrėžti faktūrą.
Renkantis gruntavimo priemonę būtina atsižvelgti į jos suderinamumą su laku, kuriuo ketinate dengti grindis, ir tikimybę, kad paviršiui išdžiūvus medienos atspalvis gali pasikeisti.
Suderinami:
- vandens-dispersinis arba akrilo gruntas su vandens pagrindu pagamintu laku: medienos šviesinimo efektas;
- gruntas, kurio sudėtyje yra skiediklio, ir vandeninis lakas: „pridegusios“ medienos efektas;
- gruntas ir lakas, kurių sudėtyje yra skiediklio, ir poliuretano lakas: medienai suteikiamas auksinis atspalvis.
