Pilkoji voveraitė (Cantharellus cinereus) – smulki, pilkšva voveraitės sesuo, auganti kalkingų ąžuolynų pavėsyje. Nors jos skonis kuklesnis nei auksinės voveraitės ir Lietuvoje nelabai išplitusi, ji valgoma. Dažnai auga šalia paprastojo trimitėlio tose pačiose vietovėse.
Kaip atrodo pilkoji voveraitė?
Kepurėlė
Kepurėlė 2–5 cm skersmens, gilaus piltuvėlio formos, plona, skiautėta, plaušuota, žvynuota. Spalva nuo pilkos iki tamsiai pilkai ar juodai rudos – ryškiai tamsesnė nei auksinė voveraitė.
Kotas
Kotas 3–6 cm ilgio, 0,3–0,8 cm storio, tuščiaviduris – tai skiriamasis bruožas. Spalva pilka ar pilkai ruda.
Himenoforas ir trama
Himenoforas (apačia) nelabai klostėtas, pilkas, melsvai pilkas, su neryškiomis skersinėmis gyslelėmis. Sporos elipsiškos, 8–10 × 4–6 µm.
Kur ir kada ieškoti pilkosios voveraitės?
Auga rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais mišriuose miškuose, mėgsta kalkingas ąžuolynų dirvožemius. Lietuvoje nelabai išplitusi – rečiau nei auksinė voveraitė.
- Mišrūs miškai, kalkingų ąžuolynų pakraščiai
- Sezonas: rugpjūtis–rugsėjis
- Lietuvoje reta
Pilkoji voveraitė virtuvėje
Valgoma, tačiau menkavertė. Skonis kuklesnis nei auksinės voveraitės.
- Geriau vartoti kartu su kitais grybais
- Tinka kepti, troškinti
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuo pilkoji voveraitė skiriasi nuo auksinės?
Pilkoji daug tamsesnė – pilka iki juodai ruda, o ne geltona. Kotas tuščiaviduris (auksinės – kietas). Skonis kuklesnis, mažiau aromatingas.
Ar pilkoji voveraitė valgoma?
Taip, valgoma. Dėl kuklesnio skonio ir retumo nėra populiari tarp grybautojų.
