Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha) – ypač išskirtinė tarp visų ūmėdžių: jos lakšteliai lankstūs, ne trapūs. Beveik visos kitos ūmėdės turi lūžtančius lakštelius – melsvažalė vienintelė išimtis. Mėgėjiškai galima patikrinti pirštu: šios ūmėdės lakšteliai lanksčiai atlaikys slydimą, ne sutrūks. III kategorija.
Kaip atrodo melsvažalė ūmėdė?
Kepurėlė
Kepurėlė 5–12 cm skersmens, jauna pusrutuliška, vyresnių paplokščia ar net įdubusi. Spalva labai kintama: violetinė, žaliai violetinė, pilkai žalsvai violetinė – priklauso nuo augavietės, apšvietimo ir dirvožemio reakcijos. Paviršius plaušuotas, sausa. Odelė lupasi iki pusės kepurėlės.
Kotas ir trama
Kotas 5–10 cm, 1–3 cm storio, baltas, kietas. Lakšteliai balti, tanki, lankstūs – slystant pirštu netrūksta. Trama balta, kieta, malonaus kvapo ir skonio, nekarti. Sporos karpotos, 7–10 x 6–8 mikrometrai.
Kur ir kada ieškoti?
Auga liepos–spalio mėn. lapuočių ir mišriuose miškuose. Lietuvoje gana dažnai aptinkama, tačiau dažniausiai pavieniui.
- Lapuočių ir mišrūs miškai, po ąžuolais ir beržais
- Sezonas: liepa–spalis
- Lietuvoje: gana dažna, bet pavienė
- Spalva priklauso nuo augavietės ir apšvietimo
Lankstūs lakšteliai – patikimas atpažinimo testas
Melsvažalė ūmėdė – vienintelė dažna Lietuvos ūmėdė su lanksčiais lakšteliais. Šis požymis leidžia ją atskirti nuo visų kitų ūmėdžių be jokio skonio ar kvapo tyrimo:
- Slenkite pirštu per lakštelius – jie atlaikys nesulūždami
- Kitų ūmėdžių lakšteliai trupės arba trūks
- Testas veikia tiek šviežiuose, tiek vyresnio amžiaus grybuose
Melsvažalė virtuvėje
Geras, vertingas valgomasis grybas. III kategorija. Skonis švelnus, be kartumo – tinka šviežia, sūdyta ir marinuota.
- Šviežia – kepama, troškinamas, sriuboms
- Sūdyta ir marinuota – puikiai laikosi žiemą
- Trama kieta, gerai išlaiko formą gaminant
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip atskirti melsvažalę ūmėdę nuo nuodingų grybų?
Lankstūs lakšteliai + trapia trama lūžtantis kotas + nėra žiedlapio ant kotelio – tai aiški ūmėdė. Nuodingosios musmirės turi žiedlapį ir volelį aplink kotelio pagrindą. Ūmėdžių trama lūžta švariai, musmirių – lankstosi.
Kodėl melsvažalė ūmėdė turi tokią kintančią spalvą?
Kepurėlės pigmentacija priklauso nuo dirvožemio pH, šviesos kiekio ir augavietės medžių rūšies. Tame pačiame miške viena kepurėlė gali būti tamsiai violetinė, kita – žalsvai pilka. Tai normalu ir nereiškia skirtingų rūšių.
