Tankialakštė ūmėdė (Russula heterophylla) – savo vardą pelnė ne veltui: jos lakšteliai itin tankūs ir labai šakoti, vienas tankiausių tarp visų ūmėdžių. Keista žalsvai pilka kepurėlė, vario atspalvio centras, kamštiška balta trama – geriausia identifikuoti derinant visus šiuos požymius kartu. III kategorija.
Kaip atrodo tankialakštė ūmėdė?
Kepurėlė
Kepurėlė 5–11 cm skersmens, jauna varpelio formos, vyresnių netaisyklingai paplokščia ar įdubusi. Spalva kintama kaip melsvažalėje: pilkai žalia, melsvai pilkai žalia ar rudai žalia; centrinė dalis visada tamsesnė. Paviršius plaušuotas, sausa, mėsinga. Odelė blogai lupasi.
Kotas ir trama
Kotas 3–8 cm, 1–3 cm storio, baltas, kartais su rudomis dėmėmis, smailėjantis į pagrindą. Lakšteliai gelsvai rusvi, itin tankūs ir labai šakoti – platūs, priaugtiniai ar pusiau nuaugtiniai, kraštai rusvai taškuoti. Trama balta, kieta, kamštiška, malonaus kvapo ir skonio. Sporos taškuotos, 5–8 x 5–6 mikrometrai.
Kur ir kada ieškoti?
Auga liepos–spalio mėn. lapuočių ir spygliuočių miškuose. Lietuvoje nedažna – radinys vertingas.
- Lapuočių ir spygliuočių mišrūs miškai
- Sezonas: liepa–spalis
- Lietuvoje: nedažna
- Spalva priklauso nuo aplinkos sąlygų, kaip ir melsvažalės
Tankūs lakšteliai – vardą atspindintis bruožas
Tankialakštės ūmėdės lakšteliai tikrai išsiskiria iš minios: jie ypač tankiai sustatyti ir labai šakoti – tai reiškia, kad vienas lakštelis daliijasi į du, du – į keturis, ir taip toliau. Šis požymis matomas plika akimi:
- Pažiūrėkite į lakštelius iš šono – jie tankesni nei kitų ūmėdžių
- Kraštų taškavimas rudomis dėmėmis – papildomas atpažinimo žymuo
- Kamštiška trama irgi išskirtinė – ne visų ūmėdžių trama tokia
Tankialakštė virtuvėje
Geras valgomasis grybas. III kategorija. Skonis malonus, be kartumo – tinka šviežia ir sūdyta.
- Šviežia – kepama, troškinamas
- Sūdyta – labai tinka žieminiams ruošiniams
- Marinuota – taip pat tinkama
Dažniausiai užduodami klausimai
Kaip atskirti tankialakštę ūmėdę nuo panašių rūšių?
Panaši į melsvažalę ūmėdę – abi žalsvai pilkos. Skiriasi: tankialakštės lakšteliai gelsvai rusvi (melsvažalės – balti), itin tankūs ir labai šakoti, o trama kamštiška. Melsvažalė turi lankstius lakštelius – tankialakštė ne.
Kodėl tankialakštė ūmėdė Lietuvoje nedažna?
Tikslios priežasties nėra – tikriausiai augavietės poreikiai siauresni nei kitų ūmėdžių. Randama lapuočių-spygliuočių mišriuose miškuose, tačiau ne kiekvienoje tinkamoje vietoje. Radinys vertingas ir verta užsipažymėti augavietę.
