Grakščioji ūmėdė (Russula lepida) – išties graži: ryški raudona ar purpurinė kepurėlė, kieta, tvirtai suformuota, vos kirminijanti. Tarp ūmėdžių yra žinoma kaip viena atspariausių kirminams. Tačiau skonį turi kiek aštrų – tai reikia žinoti prieš renkant. III kategorija.
Kaip atrodo grakščioji ūmėdė?
Kepurėlė
Kepurėlė 5–10 cm skersmens, jaunų pusrutuliška ir labai tvirta, vyresnių paplokščia ar kiek įdubusi. Spalva sodri raudona, purpurinė ar kraujinė raudona, centre dažnai intensyvesnė. Paviršius sausas, matinis – skirtingai nuo daugelio kitų ūmėdžių. Odelė lupasi tik kraštuose.
Kotas ir trama
Kotas 4–8 cm, 1–3 cm storio, baltas ar silpnai rausvėjantis. Lakšteliai balti, kieti, tankūs. Trama balta, kieta, labai standžios konsistencijos – dėl to nelabai kirmija. Skonis lengvai aštrus ar kartus, kvapas silpnas.
Kur ir kada ieškoti?
Auga ąžuolynuose ir beržynuose, lapuočių ir mišriuose miškuose. Sezonas – liepa–rugsėjis.
- Ąžuolynai, beržynai, lapuočių miškai
- Sezonas: liepa–rugsėjis
- Lietuvoje: vidutiniškai dažna
- Dažniau sausesnėse augavietėse
Kodėl grakščioji ūmėdė nelabai kirmija?
Tvirta, kieta trama – pagrindinis atsakymas. Grakščiosios ūmėdės vaisiakūnis yra vienas kietiausių tarp ūmėdžių, o tai reiškia:
- Lervoms sunkiau prasiskverbti į tramą
- Grybas išlieka geros formos ilgiau nei kitos ūmėdės
- Galima transportuoti ilgesnį laiką
- Puikiai tinka rinkti net ir vėlyvame etape
Grakščioji ūmėdė virtuvėje
III kategorija. Vertinga dėl kietos tramos ir mažo kirminijimo, tačiau skonis kiek aštrokas – reikia atitinkamai paruošti.
- Blanširuokite prieš kepant ar marininant – pašalina kartelę
- Kepama – tinkama, trama kieta ir sultinga
- Marinuota – tinka po blanširavimo
- Šviežios sriuboms – tik po trumpo virtimo
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar grakščioji ūmėdė pavojinga dėl kartumo?
Ne – kartumas nekenkia sveikatai ir išnyksta termiškai apdorojant. Blanširavimas (trumpas virimas verdančiame vandenyje ir nupylimas) pašalina aštrų skonį prieš tolesni gaminimą.
Kaip atskirti grakščiąją ūmėdę nuo kitų raudonų ūmėdžių?
Svarbiausi požymiai: labai kieta trama, matinis (ne blizgantis) kepurėlės paviršius, kiek aštrus skonis ir augimas ąžuolynuose. Silkiakvapė ūmėdė kvepia žuvimi ir turi raudoną kotą – tai aiškiai atskiria jas.
