Šie kenkėjai nėra išrankūs, tačiau kai kurie augalai juos vilioja kur kas labiau nei kiti. Žinant, kuriuos sodinukus verta saugoti pirmiausia, galima greičiau pastebėti šliužų antplūdį ir sumažinti žalą.
kenkėjai
Jeigu kopūstų lapai staiga tapo skylėti, ant jų matyti smulkūs žali vikšrai, juodi taškeliai ar apgraužti lapų kraštai, greičiausiai jūsų darže apsigyveno kopūstiniai kenkėjai. Dažniausiai kopūstus, brokolius, žiedinius kopūstus, lapinius kopūstus ir kitus bastutinių šeimos augalus puola baltukų arba kopūstinių kandžių vikšrai. Jie atrodo nedideli, bet per trumpą laiką gali padaryti daug žalos – ypač jauniems daigams ir dar tik besiformuojančioms kopūstų gūžėms.
Jeigu ant rožių, serbentų, pupų, slyvų, obelaičių ar agurkų pastebėjote amarus, verta apsidairyti plačiau. Labai dažnai netoliese pamatysite ir skruzdėles. Tai nėra atsitiktinumas.
Skruzdėlės šiltnamyje daugeliui daržininkų atrodo kaip nedidelis nepatogumas. Pamatome kelias bėgiojančias tarp pomidorų, agurkų ar paprikų ir dažnai pagalvojame: „Nieko tokio, tegul būna.“
Grambuolių lervos – vienos nemaloniausių dirvoje gyvenančių kenkėjų. Iš pirmo žvilgsnio jų galite net nepastebėti, tačiau pasekmės dažnai būna akivaizdžios: vystančios braškės, nykstantys daigai, lengvai išsiraunantys augalai ar gelsvos, tarsi išdegusios vejos dėmės.
Skruzdėlės namuose dažnai pasirodo netikėtai. Vieną dieną virtuvėje jų nėra nė vienos, o kitą rytą ant stalviršio, prie kriauklės ar šalia šiukšliadėžės jau matyti visa eilė mažų vabzdžių.
Dar mūsų seneliai nuo amarų naudojo paprastą ūkiško muilo tirpalą. Ši priemonė iki šiol minima kaip pigi ir natūralesnė alternatyva cheminiams preparatams. Tačiau ar ji iš tiesų veiksminga, o gal tai tik iš kartos į kartą perduodamas mitas?
Užėjus lietingam, atvėsusiam orui daugelis daržininkų pastebi tą patį nemalonų vaizdą – šliužai grįžo po lietaus ir per vieną naktį gali apgraužti tai, kas augo savaites. Ryte išėjus į daržą matyti apkramsnoti salotų lapai, skylėtos braškės, nugraužtos jaunų daigų viršūnės ir blizgantys gleivėti pėdsakai ant žemės. Pačių kaltininkų dažnai net nematyti, nes dieną jie slepiasi drėgnose, tamsiose vietose ir suaktyvėja tik sutemus.
Kopūstinės musės – vieni klastingiausių kopūstų ir kitų bastutinių daržovių kenkėjų. Jų dažnai nepastebime tol, kol augalas pradeda vysti, skursti ar visai žūsta. Iš viršaus kopūstas dar gali atrodyti neblogai, tačiau po žeme tuo metu jau vyksta didžiausia žala: baltos lervos graužia šaknis ir požeminę stiebo dalį.
Kopūstiniai baltukai daugeliui atrodo kaip nekalti balti drugeliai, skraidantys virš daržo. Tačiau daržininkams jie dažnai reiškia vieną dalyką – netrukus kopūstų, brokolių, žiedinių kopūstų ar lapinių kopūstų lapuose gali atsirasti skylės.
Šiltnamyje augalai dažnai atrodo saugesni nei lauke: juos mažiau veikia lietus, vėjas ir staigūs temperatūros pokyčiai.
Faraoninės skruzdėlės – vienos nemaloniausių skruzdėlių, kurios gali apsigyventi namuose, daugiabučiuose, maisto gamybos patalpose, ligoninėse ar sandėliukuose. Jos labai smulkios, šviesiai gelsvos ar rusvos, todėl iš pradžių gali atrodyti visai nepavojingos.
