Po lietingų ir šiltų dienų darže galima išvysti nemalonų vaizdą – skylėtus lapus, nugraužtus daigus ir gleivėmis padengtus augalus. Dažniausiai taip šeimininkauja invaziniai šliužai, kurie per vieną naktį gali stipriai apgadinti lysves, gėlynus ir šiltnamiuose auginamas daržoves.
Šie kenkėjai nėra išrankūs, tačiau kai kurie augalai juos vilioja kur kas labiau nei kiti. Žinant, kuriuos sodinukus verta saugoti pirmiausia, galima greičiau pastebėti šliužų antplūdį ir sumažinti žalą.
Kaip atpažinti invazinių šliužų padarytą žalą?
Šliužai dažniausiai maitinasi vakare, naktį arba anksti ryte, kai oras vėsesnis ir drėgnesnis. Dieną jie slepiasi po lentomis, vazonais, akmenimis, tankiais augalų lapais, mulčiu ar komposto krūvose.
Apie jų apsilankymą dažniausiai išduoda:
- netaisyklingos skylės augalų lapuose;
- nugraužti lapų kraštai;
- visiškai suėsti jauni daigai;
- pažeisti vaisiai ir uogos;
- ant lapų ar dirvos likusios blizgančios gleivių juostos;
- prie žemės nugraužti augalų stiebai.
Šliužų padarytos skylės dažnai būna stambesnės ir netaisyklingos. Ant augalų paprastai matomos gleivės, kurios padeda šiuos pažeidimus atskirti nuo vabzdžių padarytos žalos.
Salotos – vienas mėgstamiausių šliužų augalų
Salotų lysvės invaziniams šliužams dažnai tampa tikra puota. Jų lapai minkšti, sultingi ir auga arti žemės, todėl kenkėjai juos lengvai pasiekia.
Labiausiai nukenčia jaunos lapinės, sviestinės ir gūžinės salotos. Kartais per vieną naktį iš daigo lieka tik trumpas stiebelis.
Salotas rekomenduojama reguliariai apžiūrėti, ypač po lietaus. Aplink lysves nereikėtų palikti nuvytusių lapų, piktžolių ir kitų augalinių liekanų, po kuriomis šliužai galėtų slėptis.
Kopūstai ir kiti bastutiniai augalai
Šliužai mėgsta jaunus ir minkštus kopūstų lapus. Jie graužia baltagūžius ir žiedinius kopūstus, brokolius, kaliaropes, garbanotuosius kopūstus bei briuselinius kopūstus.
Ypač pažeidžiami ką tik pasodinti daigai. Jeigu šliužas nugraužia augimo viršūnę arba stiebą, augalas gali visai nebeatsigauti.
Didesniuose kopūstuose kenkėjai slepiasi tarp lapų, todėl iš pirmo žvilgsnio jų galima nepastebėti. Pažeidimai neretai išryškėja tik pradėjus formuotis gūžei.
Cukinijos, moliūgai ir agurkai
Moliūginių šeimos augalai taip pat patenka tarp šliužų mėgstamiausių. Jauni cukinijų, moliūgų ir agurkų lapai yra sultingi, o daigų stiebai – gana minkšti.
Šliužai gali apgraužti:
- ką tik sudygusius daigus;
- jaunus lapus;
- žiedus;
- besiformuojančius vaisius;
- prie žemės besiliečiančias cukinijas ir agurkus.
Vaisiuose išgraužtos vietos tampa vartais puviniui ir ligų sukėlėjams. Dėl to net nedidelis pažeidimas gali sugadinti visą derlių.
Po vaisiais verta padėti lentelę, šiaudų ar kitą sausą pagrindą, kad jie nesiliestų su drėgna žeme. Tačiau tokias vietas būtina reguliariai tikrinti, nes po jomis gali pasislėpti patys šliužai.
Braškės – saldus ir lengvai pasiekiamas grobis
Prinokusios braškės ypač vilioja šliužus. Jie išgraužia vaisiuose duobutes, palieka gleivių ir neretai visiškai sugadina derlių.
Dažniausiai nukenčia prie dirvos prisiglaudusios, tankiai augančios arba pernokę uogos. Kuo lysvė drėgnesnė ir labiau apaugusi piktžolėmis, tuo šliužams lengviau joje pasislėpti.
Braškes reikėtų skinti vos prinokusias, šalinti pažeistas uogas ir retinti per tankius lapus. Laistyti geriau ryte, kad iki vakaro dirvos paviršius spėtų apdžiūti.
Pupelės ir žirniai
Jauni pupelių ir žirnių daigai taip pat gali būti greitai sunaikinti. Šliužai nugraužia pirmuosius lapelius, augimo viršūnes ir minkštus stiebus.
Dažniausiai didžiausia grėsmė kyla iškart po sudygimo. Paaugę augalai tampa tvirtesni, tačiau vis tiek gali būti apgraužiami jų lapai ir ankštys.
Jeigu darže daug šliužų, pupeles ir žirnius galima pradėti auginti indeliuose, o į lysvę persodinti jau sustiprėjusius daigus.
Morkų, burokėlių ir ridikėlių daigai
Nors subrendę šakniavaisiai nėra pats pirmasis šliužų pasirinkimas, jauni jų daigai yra labai pažeidžiami.
Šliužai graužia:
- ką tik išdygusius morkų lapelius;
- burokėlių daigų stiebus ir lapus;
- ridikėlių lapus;
- iš dirvos iškilusias šakniavaisių dalis.
Kartais gali atrodyti, kad sėklos visai nesudygo, nors iš tiesų daigai buvo suėsti vos pasirodę virš žemės.
Bulvės ir kiti prie žemės augantys augalai
Šliužai gali pažeisti ne tik bulvių lapus, bet ir pačius gumbus. Jie patenka į jau pažeistas ar arti dirvos paviršiaus esančias bulves ir išgraužia jose ertmes.
Panašiai gali nukentėti ropės, griežčiai ir kai kurie kiti šakniavaisiai. Dažniausiai žala būna didesnė sunkioje, nuolat drėgnoje dirvoje.
Bulves svarbu tinkamai apkaupti, kad gumbai nebūtų atviri. Derliaus taip pat nereikėtų per ilgai palikti dirvoje, ypač lietingu laikotarpiu.
Bazilikai, krapai ir kitos prieskoninės žolelės
Nors kai kurie stipriai kvepiantys augalai šliužams nepatinka, ne visos prieskoninės žolelės juos atbaido. Ypač pažeidžiami jauni bazilikai, krapai, petražolės ir kalendros.
Šiltnamyje augantys bazilikai gali būti nugraužti labai greitai, nes drėgna ir šilta aplinka palanki tiek augalams, tiek šliužams.
Prieskonines žoleles verta auginti pakeltuose induose arba vazonuose, tačiau būtina patikrinti, ar šliužai neįsikūrė po vazonų dugnais.
Jurginai, hostos ir kitos gėlės
Invaziniai šliužai puola ne tik daržoves. Ypač dažnai nukenčia hostos, kurių platūs ir sultingi lapai šliužams labai patrauklūs.
Taip pat gali būti apgraužti:
- jurginai;
- serenčiai;
- zinijos;
- saulėgrąžų daigai;
- petunijos;
- našlaitės;
- lubinai;
- raktažolės.
Jaunus gėlių daigus šliužai gali sunaikinti dar prieš jiems pradedant žydėti. Dideli hostų lapai neretai tampa skylėti ir praranda dekoratyvumą.
Kokius augalus šliužai renkasi rečiau?
Šliužai paprastai mažiau domisi augalais, kurių lapai yra šiurkštūs, plaukuoti, kieti, labai aromatingi arba išskiria stipraus kvapo eterinius aliejus.
Rečiau pažeidžiami gali būti:
- levandos;
- rozmarinai;
- čiobreliai;
- šalavijai;
- raudonėliai;
- kraujažolės;
- snapučiai;
- paparčiai;
- kai kurios dekoratyvinės žolės.
Vis dėlto alkanas šliužas gali paragauti ir mažiau mėgstamo augalo. Be to, jauni daigai dažniausiai yra patrauklesni nei subrendę augalai.
Kodėl šliužų darže staiga padaugėja?
Šliužams ypač palankūs šilti ir drėgni orai. Jų daugiau galima pastebėti po ilgalaikio lietaus, gausaus vakarinio laistymo ar ten, kur dirva nuolat drėgna.
Jiems taip pat patinka netvarkingos, šešėlingos vietos, kuriose gausu slėptuvių:
- aukšta žolė;
- piktžolių sąžalynai;
- storas drėgno mulčio sluoksnis;
- lentos ir akmenys;
- seni vazonai;
- komposto krūvos;
- pūvančios augalų liekanos.
Kuo daugiau tokių vietų aplink daržą, tuo lengviau šliužams išgyventi dieną ir grįžti maitintis naktį.
Kaip apsaugoti pažeidžiamiausius augalus?
Vienos priemonės dažniausiai neužtenka. Geriausiai veikia kelių būdų derinys.
Surinkite šliužus rankomis
Šliužus patogiausia rinkti vakare, anksti ryte arba po lietaus. Juos galima aptikti po lapais, lentomis, vazonais ir kitose drėgnose vietose.
Rankinis rinkimas efektyviausias, kai atliekamas reguliariai, o ne tik kartą per sezoną.
Laistykite rytais
Vakare palaistyta žemė išlieka drėgna visą naktį ir sudaro idealias sąlygas šliužams judėti. Laistant ryte, dirvos paviršius iki vakaro spėja apdžiūti.
Vandenį geriau pilti tiesiai prie augalų šaknų, o ne drėkinti visą lysvės paviršių.
Šalinkite slėptuves
Iš daržo reikėtų pašalinti senas lentas, nereikalingus vazonus, piktžoles ir pūvančius lapus. Taip sumažės drėgnų vietų, kuriose šliužai gali slėptis.
Komposto krūvą geriausia įrengti toliau nuo jautriausių daržovių lysvių.
Apsaugokite jaunus daigus
Aplink pavienius augalus galima naudoti specialius apsauginius žiedus ar užtvaras. Pakeltos lysvės taip pat gali palengvinti kontrolę, ypač jeigu jų kraštai apsaugoti šliužams sunkiai įveikiama juosta.
Vis dėlto prieš įrengiant užtvarą būtina įsitikinti, kad šliužų jau nėra pačioje lysvėje.
Atsargiai rinkitės granules
Prekyboje galima rasti specialių priemonių nuo šliužų. Jas būtina naudoti tiksliai taip, kaip nurodyta etiketėje, saugoti nuo vaikų ir augintinių.
Nereikėtų berti daugiau granulių, nei rekomenduojama. Didesnis kiekis nebūtinai veiks geriau, tačiau gali sukelti papildomą pavojų aplinkai.
Ką daryti su jau pažeistais augalais?
Jeigu pažeista tik dalis lapų, augalas dažnai gali atsigauti. Reikėtų pašalinti stipriai sužalotas ar pūti pradėjusias dalis, tačiau nenuskinti visų sveikų lapų.
Jauną daigą, kurio augimo viršūnė ar stiebas visiškai nugraužtas, dažniausiai tenka pakeisti nauju. Sodinant pakaitinį augalą būtina iškart pasirūpinti apsauga, kitaip šliužai gali jį sunaikinti dar tą pačią naktį.
Pažeistus vaisius ir daržoves reikėtų surinkti, kad jie nepradėtų pūti ir netaptų papildomu maisto šaltiniu kenkėjams.
Svarbiausia – nepraleisti pirmųjų ženklų
Invaziniai šliužai dauginasi greitai, todėl keli pavasarį ar vasaros pradžioje pastebėti individai netrukus gali tapti rimta problema. Labiausiai verta saugoti salotas, kopūstus, cukinijas, agurkus, braškes ir jaunus daržovių bei gėlių daigus.
Reguliariai apžiūrint lysves, laistant rytais, šalinant slėptuves ir renkant šliužus galima gerokai sumažinti jų daromą žalą. Kuo anksčiau pradedama kova, tuo didesnė tikimybė išsaugoti sveikus augalus ir gausų derlių.
