Jeigu ant rožių, serbentų, pupų, slyvų, obelaičių ar agurkų pastebėjote amarus, verta apsidairyti plačiau. Labai dažnai netoliese pamatysite ir skruzdėles. Tai nėra atsitiktinumas. Skruzdėlės ir amarai darže dažnai veikia kaip savotiška komanda: amarai siurbia augalų sultis, o skruzdėlės maitinasi saldžiomis jų išskyromis ir net saugo amarų kolonijas nuo natūralių priešų.
Dėl to vien tik nuplauti ar nupurkšti amarus dažnai nepakanka. Jei skruzdėlės ir toliau vaikšto augalu, jos gali padėti amarams greitai sugrįžti. Todėl kovojant su šiuo „duetu“ svarbiausia veikti iš dviejų pusių: mažinti amarų kiekį ir tuo pačiu sutrikdyti skruzdėlių kelią iki augalo.
Kodėl skruzdėlės taip mėgsta amarus?
Amarai minta augalų sultimis. Jose daug cukrų, tačiau ne visos medžiagos amarams reikalingos, todėl perteklinį saldų skystį jie išskiria į aplinką. Šios lipnios išskyros dažnai vadinamos lipčiumi. Būtent dėl jo skruzdėlės ir domisi amarais.
Skruzdėlėms lipčius yra maistas. Todėl jos lanko amarų kolonijas, renka saldžias išskyras ir kartais net elgiasi taip, tarsi „ganytų“ amarus. Skruzdėlės gali saugoti amarus nuo boružių, auksaakių lervų ir kitų naudingų vabzdžių, kurie natūraliai mažina amarų skaičių.
Dėl šios priežasties ten, kur daug skruzdėlių, amarų problema gali tapti sunkiau valdoma. Skruzdėlės ne visada pačios yra tiesioginis augalų kenkėjas, bet jos padeda išlikti tiems, kurie augalui kenkia.
Kaip suprasti, kad augalą puola amarai?
Amarus dažniausiai galima rasti ant jaunų ūglių, lapų apačioje, pumpurų, žiedkočių ir švelnių augalo dalių. Jie būna žali, juodi, pilki, gelsvi ar rusvi. Iš pradžių kolonija gali būti maža, bet šiltu oru amarai dauginasi labai greitai.
Pagrindiniai požymiai:
- susisukę arba deformuoti jauni lapai;
- lipnūs lapai ir stiebai;
- ant lapų atsirandantis juodas apnašas;
- skruzdėlės, nuolat vaikštančios augalu;
- sulėtėjęs augimas;
- silpnesni žiedai ar vaisių užuomazgos;
- smulkūs vabzdžiai lapų apačioje arba ant ūglių viršūnių.
Jeigu lapai lipnūs, o aplink augalą nuolat zuja skruzdėlės, labai tikėtina, kad kažkur slepiasi amarai. Kartais juos reikia atidžiai paieškoti, nes pirmosios kolonijos įsikuria lapų apačioje arba tankesnėse augalo vietose.
Kuo amarai pavojingi augalams?
Amarai silpnina augalus, nes siurbia jų sultis. Jauni ūgliai gali deformuotis, lapai susisukti, o augimas sulėtėti. Jei amarų daug, augalas prasčiau žydi, silpniau mezga vaisius ir tampa jautresnis kitoms problemoms.
Kita bėda – lipčius. Ant saldžių išskyrų dažnai ima augti suodligės grybeliai, todėl lapai pasidengia tamsiomis apnašomis. Tai atrodo negražiai ir trukdo augalui normaliai vykdyti fotosintezę.
Kai kurios amarų rūšys gali platinti augalų virusines ligas. Tai ypač aktualu jautresniems augalams, daržovėms ir vaiskrūmiams. Todėl amarų nereikėtų palikti „kol kas“, tikintis, kad jie patys praeis.
Ar skruzdėlės darže visada blogis?
Ne. Skruzdėlės nėra vien blogos. Jos purena dirvą, perneša organines liekanas, naikina kai kuriuos smulkius kenkėjus. Tačiau problema prasideda tada, kai jų veikla tiesiogiai palaiko amarų kolonijas arba kai skruzdėlynai atsiranda šiltnamyje, lysvėje, prie daigų ar po jautrių augalų šaknimis.
Todėl tikslas neturėtų būti visiškai išnaikinti visas skruzdėles darže. Daug svarbiau – neleisti joms saugoti amarų ir užlipti ant augalų, kuriuos amarai jau puola.
Pirmas žingsnis – pašalinkite amarus mechaniškai
Jeigu amarų dar nedaug, greičiausiai padės paprastos mechaninės priemonės. Jaunus ūglius galima atsargiai nuplauti stipresne vandens srove. Tai ypač tinka rožėms, serbentams, pupoms, dekoratyviniams augalams ir tvirtesniems daržo augalams.
Smulkius ūglių galiukus, kurie jau labai deformuoti ir pilni amarų, galima nukirpti ir sunaikinti. Tai sumažins kenkėjų kiekį iš karto. Tokius ūglius geriau nemesti į atvirą kompostą, ypač jei amarų labai daug.
Jeigu augalas nedidelis, amarus galima nubraukti pirštais arba drėgna šluoste. Tai skamba paprastai, bet ankstyvoje stadijoje dažnai labai veiksminga.
Antras žingsnis – sustabdykite skruzdėlių kelią
Jeigu ant augalo nuolat vaikšto skruzdėlės, vien amarų šalinimo neužteks. Reikia sutrikdyti skruzdėlių judėjimą. Ant vaismedžių, rožių ar krūmų galima naudoti lipnias juostas arba specialius klijų žiedus ant kamieno. Jie neleidžia skruzdėlėms užlipti į lają.
Svarbu, kad lipni juosta būtų uždėta taip, jog skruzdėlės negalėtų jos apeiti per žoles, atramas, kuoliukus ar šalia augančias šakas. Jei šaka liečia tvorą ar kitą augalą, skruzdėlės ras aplinkinį kelią.
Prie daržovių tokie žiedai ne visada patogūs, bet galima sutvarkyti aplinką: pašalinti piktžoles, kurios liečia augalą, pakelti nusvirusias šakas, sumažinti vietas, kuriomis skruzdėlės patenka ant augalo.
Trečias žingsnis – ieškokite skruzdėlyno
Jeigu skruzdėlių labai daug, verta patikrinti, kur jų lizdas. Kartais jis būna tiesiai po augalu, šiltnamio lysvėje, prie šaknų, po akmeniu, lentomis ar takelio plytelėmis. Tokiu atveju augalas gali kentėti ne tik dėl amarų, bet ir dėl išjudintos, išsausėjusios dirvos.
Skruzdėlyno nereikėtų beatodairiškai ardyti visur. Tačiau jei jis yra šiltnamyje, vazone, prie jauno daigo ar po jautraus augalo šaknimis, jį verta perkelti arba naikinti atsakingai.
Pirmiausia galima pabandyti sutrikdyti lizdą: dažniau laistyti tą vietą, išjudinti sausą žemę, pašalinti dangas, po kuriomis skruzdėlėms patogu. Skruzdėlės nemėgsta nuolat drėgnos ir trikdomos vietos, todėl kartais pačios pasitraukia.
Muilo tirpalas nuo amarų: kada padeda?
Nuo amarų dažnai naudojamas kalio muilas arba specialūs insekticidiniai muilai, skirti augalams. Jie veikia kontaktiniu būdu – turi pataikyti ant amarų. Todėl purškiant reikia gerai sudrėkinti lapų apačią, ūglių viršūnes ir vietas, kur amarai slepiasi.
Svarbu nenaudoti bet kokio buitinio indų ploviklio stipriomis koncentracijomis. Tokios priemonės gali nudeginti lapus, ypač saulėtą dieną. Jei naudojama augalams skirta priemonė, būtina laikytis etiketės.
Purškimą geriausia atlikti vakare arba apsiniaukusią dieną, kai nėra kaitrios saulės. Po kelių dienų augalus reikia apžiūrėti pakartotinai, nes iš likusių amarų kolonija gali greitai atsinaujinti.
Vanduo ir kantrybė – dažnai veiksmingiau nei vienas stiprus purškimas
Amarai dauginasi greitai, todėl vienkartinis veiksmas retai išsprendžia problemą. Geriau kelias dienas iš eilės stebėti augalus ir kartoti švelnesnes priemones: vandens srovę, pažeistų ūglių šalinimą, muilo tirpalą, skruzdėlių kelio blokavimą.
Jeigu vieną dieną nuplaunate amarus, o kitą dieną skruzdėlės vėl laksto ant augalo, problema greičiausiai atsinaujins. Todėl svarbiausia ne tik sumažinti amarų kiekį, bet ir neleisti skruzdėlėms jų saugoti.
Naudingi vabzdžiai – geriausi amarų priešai
Gamtoje amarai turi daug priešų. Juos naikina boružės, auksaakių lervos, žiedmusės, parazitinės vapsvelės, kai kurie paukščiai. Jei darže šių pagalbininkų daug, amarų protrūkiai dažnai būna trumpalaikiai.
Kad naudingi vabzdžiai apsigyventų darže, verta auginti įvairių žydinčių augalų: krapų, kalendrų, facelijų, medetkų, kraujažolių, čiobrelių, šalavijų, ramunėlių. Jie privilioja vabzdžius, kurie minta nektaru, o jų lervos naikina amarus.
Svarbu nenaudoti plataus veikimo insekticidų be būtinybės. Tokios priemonės gali sunaikinti ne tik kenkėjus, bet ir jų natūralius priešus. Tada amarai po kurio laiko gali sugrįžti dar gausiau.
Nepersistenkite su azoto trąšomis
Amarai ypač mėgsta jaunus, sultingus, greitai augančius ūglius. Tokie ūgliai dažnai formuojasi tada, kai augalai pertręšiami azotu. Dėl to per gausus tręšimas gali netiesiogiai paskatinti amarų plitimą.
Jeigu augalas labai vešlus, lapai minkšti, tamsiai žali, o ūgliai greitai tįsta, verta peržiūrėti tręšimą. Darže svarbu išlaikyti pusiausvyrą: augalas turi augti stiprus, bet ne per daug „išlepintas“.
Ypač atsargiai reikėtų naudoti šviežią mėšlą, stiprius azotinius tirpalus ir dažną tręšimą be aiškaus poreikio.
Kurie augalai dažniausiai nukenčia?
Amarai ir skruzdėlės dažnai pastebimi ant rožių, serbentų, agrastų, slyvų, obelų, vyšnių, pupų, žirnių, agurkų, paprikų, pomidorų, krapų ir dekoratyvinių augalų. Skirtingos amarų rūšys renkasi skirtingus augalus, tačiau principas panašus: jie mėgsta jaunas, minkštas augalo dalis.
Šiltnamyje problema gali plisti dar greičiau, nes ten šilta, mažiau lietaus, o natūralių priešų dažnai mažiau. Todėl šiltnamyje augalus reikia tikrinti ypač dažnai – bent kelis kartus per savaitę.
Kaip apsaugoti šiltnamį?
Šiltnamyje pirmiausia reikia stebėti skruzdėlių takus. Jei jos nuolat vaikšto prie agurkų, paprikų ar pomidorų, verta ieškoti amarų kolonijų. Dažnai jos slepiasi ant jaunų viršūnių arba lapų apačioje.
Šiltnamyje svarbu palaikyti tvarką: šalinti piktžoles, nepalikti augalų liekanų, reguliariai vėdinti, nepertręšti azotu ir neleisti augalams per daug sutankėti. Tanki augmenija apsunkina apžiūrą ir sudaro geresnes sąlygas kenkėjams.
Jeigu šiltnamyje yra skruzdėlynas, jį verta sutrikdyti arba pašalinti, nes skruzdėlės gali nuolat pernešinėti amarus ant augalų.
Ar česnakų, svogūnų ir žolelių ištraukos padeda?
Česnakų, svogūnų lukštų, pelyno, dilgėlių ar kitų augalų ištraukos sodininkų naudojamos dažnai. Jos gali turėti atbaidantį poveikį, ypač kai amarų dar nedaug. Tačiau jos paprastai neveikia taip patikimai kaip mechaninis šalinimas, muilo tirpalai ar biologinė kontrolė.
Tokias priemones galima naudoti kaip pagalbinę prevenciją. Svarbu pirmiausia išbandyti ant kelių lapų ir palaukti, ar neatsiras nudegimų. Kai kurie augalai jautriai reaguoja net į natūralias ištraukas, ypač karštu oru.
Ką daryti su juodu apnašu ant lapų?
Jeigu ant lapų atsirado juodas, suodinas apnašas, greičiausiai tai suodligė, auganti ant amarų lipčiaus. Ji pati dažniausiai nėra pagrindinė problema – tik ženklas, kad augalas ilgai buvo lipnus dėl kenkėjų išskyrų.
Pirmiausia reikia suvaldyti amarus. Tada lapus galima atsargiai nuplauti vandeniu. Jei apnašas stiprus, kai kuriuos labai pažeistus lapus geriau pašalinti. Augalui atsigavus ir išaugus naujiems lapams, vaizdas pagerėja.
Kada imtis stipresnių priemonių?
Jeigu amarų labai daug, augalas stipriai silpsta, jauni ūgliai deformuojasi, o natūralios priemonės nepadeda, galima svarstyti augalų apsaugos produktus, skirtus konkrečiam kenkėjui ir konkrečiam augalui. Tačiau juos reikia naudoti tik pagal etiketę ir tik tada, kai tikrai būtina.
Ypač atsargiai reikia elgtis su augalais, kurie žydi, nes purškimai gali pakenkti bitėms ir kitiems apdulkintojams. Taip pat būtina laikytis laukimo laikotarpio iki derliaus, jei apdorojamos daržovės ar uogos.
Namų darže dažniausiai geriausia pradėti nuo saugesnių priemonių: vandens, muilo, pažeistų dalių šalinimo, skruzdėlių kelių blokavimo ir naudingų vabzdžių skatinimo.
/ Shutterstock
Prevencija: kaip neleisti duetui sugrįžti?
Pavasarį verta reguliariai tikrinti jaunus ūglius. Amarų kolonijos dažnai prasideda nuo kelių vabzdžių, todėl ankstyvas pastebėjimas leidžia išvengti didelio protrūkio.
Aplink vaismedžius ir krūmus galima naudoti lipnias juostas, ypač jei ankstesniais metais buvo daug skruzdėlių ir amarų. Juostas reikia tikrinti ir keisti, kai jos praranda lipnumą.
Darže verta auginti daugiau įvairių augalų. Monokultūra kenkėjams palanki, o mišresnis daržas pritraukia daugiau naudingų vabzdžių. Žydintys prieskoniniai augalai, medetkos, nasturtos, facelijos ir kiti augalai padeda palaikyti natūralią pusiausvyrą.
Taip pat svarbu nepertręšti ir neleisti augalams augti per tankiai. Stiprūs, gerai vėdinami ir neperlepinti augalai dažnai atsparesni kenkėjams.
Greitas veiksmų planas
Jei ant augalų pamatėte skruzdėles ir amarus, veikite taip:
- Apžiūrėkite lapų apačią ir jaunus ūglius.
- Nuplaukite amarus stipresne vandens srove.
- Nukirpkite stipriai pažeistas ūglių viršūnes.
- Ant vaismedžių ar krūmų uždėkite lipnias juostas nuo skruzdėlių.
- Pašalinkite piktžoles ir augalus liečiančias atramas, kuriomis skruzdėlės gali patekti į lają.
- Jei reikia, naudokite augalams skirtą muilo tirpalą.
- Skatinkite boružes, auksaakes ir kitus naudingus vabzdžius.
- Po kelių dienų patikrinkite augalus iš naujo.
Dažniausios klaidos
Viena klaida – naikinti tik amarus ir visiškai nekreipti dėmesio į skruzdėles. Jei skruzdėlės lieka aktyvios, jos dažnai padeda amarams sugrįžti.
Kita klaida – purkšti augalus stipriomis buitinėmis priemonėmis. Jos gali pažeisti lapus ir pakenkti augalui labiau nei patys amarai.
Trečia klaida – viską daryti per vėlai. Kai amarai jau susuka lapus, juos pasiekti sunkiau. Todėl augalus reikia tikrinti nuo pavasario.
Ketvirta klaida – naikinti visus vabzdžius iš eilės. Darže reikia ne sterilumo, o pusiausvyros. Jei sunaikinsite naudingus vabzdžius, amarai gali plisti dar lengviau.
