Ko gero dažnas lietuvis pasakytų, jog tarpukario Lietuvos pasididžiavimas – krepšinis, juk šiuo laikotarpiu net du kartus mūsų šalies krepšininkai tapo Europos čempionais. Tačiau istorikai kalba apie Lietuvai išskirtinę svarbą turėjusį sviestą. Tiesa, po Antrojo Pasaulinio karo sviestas buvo nepelnytai nuvertintas aiškinant, kad tai – žmogaus organizmui kenkiantis produktas. Ir tik pastarojo dešimtmečio tyrimai rodo, kad gali būti atvirkščiai....
istorija
Per aštuonerius metus unikaliais rakursais sostinės istoriją jau tyrinėjo daugiau negu 30 mokslininkų. Šiemet dar vienuolika mokslininkų gilinsis į menkai tyrinėtas Vilniaus praeities temas. Sostinė aštuoniems tyrimams paskirstė 45 tūkst. eurų.
Sviestas, nors ir kasdienis produktas, iš tiesų yra gaminys, atskleidžiantis tūkstantmečius besitęsiančią žmonijos istoriją ir turintis išskirtinę reikšmę mūsų paveldui. Sviesto kelionė per skirtingas civilizacijas, laikus ir epochas primena amerikietiškus kalnelius. Senovės civilizacijose sviestas naudotas net kaip gydomoji priemonė, vėliau šis gaminys buvo tapęs valiuta ar mokesčiu karaliui. Ilgainiui jis virto neatsiejama kasdienės mitybos dalimi, po to nepelnytai nurašytas, o dabar naudojamas garsiausių šefų aukščiausios klasės restoranuose. Kodėl šiais laikais sviestas vertinamas labiau nei bet kada anksčiau?
Lietuviai savo sodybų kiemus pradėjo puošti ne kaimiškais, o miestų ir miestelių senąją kultūrą primenančiais sendaikčiais.







