Saulės spinduliams lepinant vis trumpiau, orams žvarbstant, lengva „paskęsti“ rudeninės rutinos monotonijoje ir susidurti su sezoninės depresijos simptomais. Specialistės atskleidė, kaip pasireiškia sezoninė depresija, kokia žmonių grupė labiausiai linkusi į nuotaikų svyravimus bei kokios priemonės padeda suvaldyti pirmuosius simptomus arba visai jų išvengti.
depresija
Alkoholio upės, konfliktai ir net muštynės – visa tai neseniai buvo eilinės Jono (vardas pakeistas, tapatybė žinoma teksto iniciatoriams) gyvenimo dienos. „Tikriausiai būčiau nestabdęs žalingų įpročių, gyvenimas galėjo pakrypti labai bloga linkme. Gal net būčiau atsidūręs gatvėje”, – kalba jaunas vyras, kurio gyvenimas per keletą mėnesių kardinaliai pasikeitė. Dalindamasis savo istorija, jis skatina kitus vyrus nedelsti ir kreiptis pagalbos, kol dar galima išvengti tragiškų pasekmių.
Daugeliui žmonių rudens pradžia arba grįžimas į darbus po vasaros gali sukelti nuotaikos svyravimus, apatiją ir nerimą. Vasarą daugelis gyvena laisvesniu ritmu ir daugiau ilsisi, o rudenį tenka grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo bei pareigų, be to, mažėja dienos šviesos. Visa tai gali sukelti stresą, nuotaikos pablogėjimą ar vadinamąją sezoninę depresiją. Dažniausiai tai yra natūrali organizmo reakcija į pokyčius, tačiau jei simptomai užsitęsia, verta į juos atkreipti dėmesį.
Ilgėjant tamsiems vakarams ir gaunant vis mažiau saulės bei dienos šviesos, daugėja žmonių, besiskundžiančių suprastėjusia nuotaika ir energijos trūkumu.
Natūralios saulės šviesos trūkumas ir pilkšva padangė gali turėti įtakos ne tik emocinei savijautai bei bendrai nuotaikai, bet ir fizinei sveikatai. Prieššventiniu laikotarpiu išlaikyti emocinę pusiausvyrą – dar sudėtingiau. Ekspertės pateikia patarimus, kaip pasirūpinti savijauta, kad prasta nuotaika nevirstų emociniu susirgimu.
Rūpinimasis sergančiu fizine ar psichine liga artimuoju yra ne tik didelė atsakomybė ir prasmingas darbas, bet ir didžiulis emocinis iššūkis. Dažnas, sergančius artimuosius prižiūrintis, pamiršta savo paties emocinę ir psichologinę sveikatą. Specialistai įspėja, kad ilgalaikė artimojo priežiūra gali sukelti stresą, perdegimą, vienišumą ar net depresiją.
Nors apie psichinę sveikatą kalbame vis atviriau, retai susimąstome, kaip stipriai ji susijusi su kūno svoriu. Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena primena, kad nutukimas yra ne tik fizinė, bet ir emocinę būklę veikianti liga – jis gali sukelti emocinių sutrikimų, o psichikos sveikatos sunkumai dažnai prisideda prie svorio augimo. Apie šį užburtą ratą pasakoja gydytoja psichiatrė Ramunė Mazaliauskienė.
Žiemos šventės baigėsi, tačiau nepasiduokite žiemai be kovos. Štai keli būdai, kaip įveikti sezoninę depresiją, tvarkantis savo namuose.











