Vilniaus senamiestyje galime rasti pastatų, kurie skaičiuoja kelis šimtus metų ir vis dar atrodo nepriekaištingai. Tuo tarpu kai kurie vos prieš kelis dešimtmečius iškilę daugiabučiai šiandien atrodo taip, tarsi tuoj sugrius. Kas užprogramuoja tokį drastišką skirtumą? Ar šiuolaikiniai namai iš tiesų statomi „tik vienai kartai“?
Daugiabučiai
Šiam kvietimui numatytas didžiausias finansavimas iki šiol – net 20 mln. eurų.
Aplinkos ministerija imasi priemonių veiksmingesnei daugiabučių namų techninei priežiūrai paskatinti
Nuo š. m. liepos 1 d. daugiabučių namų savininkai turės kaupti daugiau lėšų, kurios bus naudojamos namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa suteikia galimybę lengvatinio kredito lėšomis finansuoti čiurlių ar kitų paukščių (be čiurlių daugiabučiuose gali apsigyventi ir kregždės) rūšies reikalavimus atitinkančių dirbtinių lizdaviečių įrengimą. Tai svarbus sprendimas norint išsaugoti paukščių populiaciją, suteikiantis galimybę suartinti žmogų su gamta ir leidžiantis atnaujinti daugiabutį nedarant papildomos žalos patiems paukščiams.
Jei įsivaizduojate tipinį daugiabučių rajono kiemą, tikriausiai mintyse iškyla asfaltuotos automobilių aikštelės vaizdas. O žiemą apsnigtuose daugiabučių kiemuose vietos automobiliams net neužtenka, todėl vairuotojai palieka juos ant takų ar pievelių. Ar gali kiemas būti kitoks? ...
Simonas Gentvilas teigia, kad Lietuvoje jau renovuota 10 proc. iš numatytų 40 tūkst. daugiabučių. Pasak jo, renovacijos procesas yra viena iš geriausiai veikiančių valstybinių programų.
Nuo liepos 1 d. daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines – įsigalioja naujas minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas.
Maždaug pusės senesnės statybos Vilniaus daugiabučių namų vidaus vamzdynų būklė yra kritinė.
Daugiabučių kiemai žiemos mėnesiais didmiesčių vairuotojams tampa vairavimo įgūdžių ir dėmesingumo išbandymų vieta. Gyventojai prigrūstuose kiemuose susiduria su nenuvalytu sniegu, slidžia kelio danga ar nepatogiomis parkavimo sąlygomis. Draudikų duomenys rodo, kad šiose vietose daugiausia eismo nelaimių registruojama šaltuoju sezonu. Jos neatneša didelės finansinės žalos, tačiau gali pridaryti bėdos avarijos kaltininkui, jei jis iš įvykio vietos išvažiuos nesulaukęs nukentėjusios transporto priemonės vairuotojo ar apie eismo nelaimę nepraneš policijai.
Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą. Kas lauktų šio nekilnojamojo turto savininkų bei kaip teisiškai galėtų būti išspręstas šis rebusas?...
„Per metus Lietuvoje atnaujinama tik apie 300 senos statybos daugiabučių, tad ateityje senus namus teks tiesiog griauti, nes modernizavimo eilėje – apie 30 tūkst. ,,lauką šildančių“, netvarkingų gyvenamųjų namų pastatų, kurių savininkai permoka už komunalines paslaugas. O juk jei procesai vyktų sklandžiai, šie žmonės savo pinigus galėtų skirti kasdieniams poreikiams, įdomesniam laisvalaikiui ar pasitaupyti“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“...
Vienas iš sostinės daugiabučių pastatų pasipuošė keliais šimtais kalėdinių žvaigždžių. Tai bendras Baltijos šalių sostinių projektas.















