„Per metus Lietuvoje atnaujinama tik apie 300 senos statybos daugiabučių, tad ateityje senus namus teks tiesiog griauti, nes modernizavimo eilėje – apie 30 tūkst. ,,lauką šildančių“, netvarkingų gyvenamųjų namų pastatų, kurių savininkai permoka už komunalines paslaugas. O juk jei procesai vyktų sklandžiai, šie žmonės savo pinigus galėtų skirti kasdieniams poreikiams, įdomesniam laisvalaikiui ar pasitaupyti“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
Politiko teigimu, neseniai senų daugiabučių renovacija buvo skelbiama kaip vienas svarbiausių valstybės prioritetų. Deja, Lietuvoje atnaujinta tik 12 proc. (per 3,5 tūkst.) jų, nors beveik pusė Lietuvos gyventojų vis dar gyvena senos statybos (iki 1993 m.) namuose. Taigi, dabartiniai daugiabučių modernizavimo tempai netenkina nei renovacijos procesuose dalyvaujančių suinteresuotų bendrovių ar finansinių įstaigų, atsakingų valstybės institucijų, savivaldos, nei, svarbiausia, – daugumos šalies gyventojų poreikių.
Ambicingų tikslų įgyvendinimas kol kas tik svajonė
Ekspertai pažymi, kad, atnaujinus senus daugiabučius, sutaupoma 50–70 proc. iki renovacijos suvartoto šilumos kiekio. ,,Nors ir Aplinkos ministerija yra išsikėlusi ambicingus tikslus – per metus sutvarkyti 1000 daugiabučių, tam pradėjus naudoti ir naujas skydines technologijas, vis dėlto renovacijos tempai pastaruosius penkerius metus tik lėtėjo“, – sako buvęs finansų ministras A. Butkevičius, beveik prieš dešimtmetį inicijavęs šią idėją ir rengęs programą.
Modernizuotų daugiabučių namų mažėjimo tendencijos tikėtinos ir 2024 m., kai kuriuose miestuose renovacijos procesai pernelyg lėti.
Griežtinami reikalavimai, o tai lėtina procesus
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario pastebėjimu, sudėtinga vertinti ir suprasti Aplinkos ministerijos poziciją – ministerija tik griežtino reikalavimus ir nesiėmė papildomų reikalingų veiksmų, galinčių paskatinti gyventojus aktyviau dalyvauti modernizavimo programose, vis dar jaučiamas informacijos apie daugiabučių modernizavimą trūkumas, norėtųsi sulaukti daugiau ir aktyvesnės komunikacijos iš atsakingų institucijų.
„Nemažai namų savininkų vengia finansinių įsipareigojimų baimindamiesi, kad ateityje gali neišgalėti jų laiku įvykdyti tiek dėl amžiaus, tiek dėl nenuolatinių pajamų. Yra ir tokių, kurie nuomoja savo butus, todėl nenori į juos investuoti“, – atkreipia dėmesį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas A. Butkevičius.
Pasak politiko, paminėtos priežastys lėmė, kad renovuojamų daugiabučių vis mažėjo ir 2023 m. pasiekė 2019 m. lygį (2019 m. atnaujinti 269, o 2023 m. – 278).
Be to, prieš kelerius metus buvo reikalaujama, kad, modernizavus daugiabutį, būtų pasiekta ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė, ir tai vidutiniškai pareikalaudavo apie 600 tūkst. eurų investicijų į vieną tokį pastatą.
„2023 m. ministerija daugiabučių modernizavimui jau nustatė kitus reikalavimus, daug sudėtingesnius. Naujose paraiškose modernizuoto pastato energinė vertė jau turi siekti ne C, bet A energinio naudingumo klasę. Ir toks privalumas gyventojams gerokai išaugina kaštus ir investicijas – jos vidutiniškai jau pasiekia net apie 800 tūkst. eurų“, – pabrėžia A. Butkevičius.
Svarbu laiku priimti reikalingus sprendimus
Matematika labai paprasta: pasak parlamentaro, Aplinkos ministerijai prireiks 30 metų, kad įgyvendintų daugiabučių modernizavimo programą, tuo labiau kad dabartiniu metu trūksta nuolatinių lėšų įgyvendinamiems projektams.
,,Dauguma šios Vyriausybės priimtų sprendimų padeda tuštinti ne vieno gyventojo piniginę, o šis sugriežtinimas daugiabučių namų renovacijai taip pat prisidės prie gyventojų skurdinimo. Todėl laiku nepriėmus reikalingų sprendimų ir atitinkamų veiksmų, bus smarkiai pakenkta Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimui Lietuvoje. Ir tuomet negalėsime pasigirti ne tik Europoje, bet ir prieš savo kaimynus, kaip sėkmingai renovuojame senus gyvenamuosius namus“, – sako buvęs premjeras A. Butkevičius.
