Birželį, kai agurkai ima sparčiai augti ir krauti pirmuosius žiedus, daržo šeimininkai turėtų ne tik džiaugtis žaluma, bet ir ruoštis galimoms problemoms. Viena iš jų – amarai. Jie apninka apatinę lapų dalį, žiedus, mezginę. Užsikrėtusius augalus lengva atpažinti iš susisukusių lapų ir nubyrėjusių žiedų. Šie smulkūs, bet itin žalingi kenkėjai dažniausiai pasirodo antroje vasaros pusėje, tačiau apsisaugoti nuo jų būtina jau birželį. Kuo anksčiau imsitės prevencinių veiksmų, tuo mažesnė tikimybė, kad šie sultis siurbiantys kenkėjai pažeis jūsų agurkus.
daržas
Žiedai prasiskleidžia, dalis jų net atrodo stiprūs ir sveiki, tačiau po kelių dienų tiesiog nudžiūsta ir nukrenta.
Užėjus lietingam, atvėsusiam orui daugelis daržininkų pastebi tą patį nemalonų vaizdą – šliužai grįžo po lietaus ir per vieną naktį gali apgraužti tai, kas augo savaites. Ryte išėjus į daržą matyti apkramsnoti salotų lapai, skylėtos braškės, nugraužtos jaunų daigų viršūnės ir blizgantys gleivėti pėdsakai ant žemės. Pačių kaltininkų dažnai net nematyti, nes dieną jie slepiasi drėgnose, tamsiose vietose ir suaktyvėja tik sutemus.
Nors vasara dar nesibaigė, patyrę daržininkai žino: rudeniniam derliui ir tvarkingam daržui ruoštis reikia ne tada, kai lapai jau krenta, o gerokai anksčiau. Liepos pabaiga ir rugpjūtis – labai svarbus metas darže. Dabar galima pratęsti derliaus sezoną, apsaugoti augalus nuo ligų, pasirūpinti dirva ir pasiruošti rudeniui be skubėjimo.
Liepa – vienas intensyviausių mėnesių sode ir darže. Dienos ilgos, saulė kaitri, augalai aktyviai auga, žydi ir brandina derlių, todėl vandens jiems reikia gerokai daugiau nei pavasarį. Net kelių dienų sausra gali lemti nuvytusius lapus, nubyrėjusius žiedus, suskilinėjusius vaisius ar gerokai mažesnį derlių.
Dar mūsų seneliai nuo amarų naudojo paprastą ūkiško muilo tirpalą. Ši priemonė iki šiol minima kaip pigi ir natūralesnė alternatyva cheminiams preparatams. Tačiau ar ji iš tiesų veiksminga, o gal tai tik iš kartos į kartą perduodamas mitas?
Norėdami suprasti, kodėl jūsų agurkų užuomazgos geltonuoja ir krenta, turite įvertinti visą auginimo sistemą.
Liepos mėnesį darže ir sode dažnai pasitaiko situacija, kai po stipresnio lietaus, o vėliau užėjus karščiams, dirvos paviršius tampa kietas tarsi pluta. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip nedidelė problema, tačiau sukietėjusi dirva gali rimtai pakenkti augalams. Kai žemės paviršius susispaudžia, šaknims tampa sunkiau gauti oro, vandens ir maisto medžiagų.
Jeigu kopūstų lapai staiga tapo skylėti, ant jų matyti smulkūs žali vikšrai, juodi taškeliai ar apgraužti lapų kraštai, greičiausiai jūsų darže apsigyveno kopūstiniai kenkėjai. Dažniausiai kopūstus, brokolius, žiedinius kopūstus, lapinius kopūstus ir kitus bastutinių šeimos augalus puola baltukų arba kopūstinių kandžių vikšrai. Jie atrodo nedideli, bet per trumpą laiką gali padaryti daug žalos – ypač jauniems daigams ir dar tik besiformuojančioms kopūstų gūžėms.
Kaip tinkamai prižiūrėti braškes po derliaus, kokiomis trąšomis maitinti ir kaip nuspręsti, ar lysvę jau laikas atnaujinti?
Likusios juodos duonos riekelės ar sudžiūvusios plutelės nebūtinai turi keliauti į šiukšlių dėžę. Patyrę daržininkai jas nuo seno naudoja agurkų užpilui ruošti. Teigiama, kad toks raugintas mišinys gali suaktyvinti dirvožemyje vykstančius procesus, paskatinti augalų augimą ir padėti ilgiau džiaugtis derliumi.
Kelias dienas trunkantis lietus gali atrodyti kaip tikra atgaiva daržui, tačiau pomidorams drėgni orai ne visuomet išeina į naudą. Kai lapai ilgai neišdžiūsta, šiltnamyje kaupiasi drėgmė, o naktimis atvėsta, susidaro itin palankios sąlygos plisti pomidorų ligoms.















