Pajutę, kad žemė slysta iš po kojų, daugelis iš mūsų linkę tai nurašyti pervargimui, stresui, oro permainoms ar net kavos trūkumui. Tačiau statistika negailestinga: kas penktas suaugęs žmogus bent kartą per metus pajunta stiprų pusiausvyros sutrikimą, o vyresniame amžiuje šis skaičius tik auga.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologė Irina Arechvo perspėja, kad nuolat ignoruojamas galvos svaigimas gali baigtis liūdnai – už šio pojūčio kartais slepiasi ne tik išsijudinę ausies kristalai, bet ir pirmieji insulto požymiai.
Tikroji priežastis dažniausiai slepiasi… ausyje
Nors pajutę svaigulį pirmiausia galvojame apie sutrikusią smegenų kraujotaką, I. Arechvo pastebi, kad dažniausiai svaigimo kilmė yra visiškai kitur – pusiausvyros organe, esančiame vidinėje ausyje. Svarbiausia užduotis yra atskirti tikrąjį svaigimą (mediciniškai vadinamą vertigo) nuo paprasto bendro silpnumo.
„Jeigu svaigimas atsiranda keičiant galvos ar kūno padėtį, pavyzdžiui, verčiantis lovoje ar lenkiantis, dažniausiai tai gerybinis paroksizminis svaigimas. Jį sukelia smulkūs vidinės ausies kalcio kristalai, kurie dėl amžiaus, traumų ar persirgtų infekcijų pasislenka ir dirgina pusiausvyros receptorius.
Nors ši būklė gali pasirodyti nemaloni, ji dažniausiai sėkmingai gydoma specialiais gydytojo atliekamais manevrais, kurių metu, tam tikrais galvos judesiais, kristalai sugrąžinami į jiems įprastą vietą“, – aiškina specialistė.
Anot jos, tikrasis svaigimas pasižymi aiškiu judėjimo iliuzijos pojūčiu: žmogui atrodo, kad jis pats sukasi arba visa aplinka sukasi aplink jį.
„Šią būseną dažnai lydi vegetaciniai simptomai: stiprus pykinimas, vėmimas, išpylęs šaltas prakaitas, o kartais ir staigus klausos suprastėjimas ar varginantis spengimas ausyse. Visi šie ženklai rodo, kad pusiausvyros sistema patiria didžiulį krūvį, kurio nereikėtų ignoruoti“, – sako I. Arechvo.
Raudonos vėliavos: kada kviesti greitąją pagalbą?
Galvos svaigimas kai kuriais atvejais gali būti neurologinių sutrikimų (vestibulinės migrenos, išsėtinės sklerozės) požymis, tačiau kartais tai – tiesioginė grėsmė gyvybei. Nedelsiant kreipkitės medicininės pagalbos, jei svaigimą lydi bent vienas iš šių simptomų:
- Dvejinimasis akyse;
- Kalbos ar rijimo sutrikimai (sunku ištarti žodžius, stringa maistas);
- Staigus veido, rankos ar kojos nutirpimas (dažniausiai vienoje kūno pusėje);
- Visiškas ir staigus koordinacijos praradimas, negalėjimas paeiti.
Pasak I. Arechvo, tai gali būti pirmieji insulto požymiai, kur brangi kiekviena minutė.
Pavojingas uždaras ratas: kodėl negalima laukti?
Net jei svaigimas nėra gyvybiškai pavojingas, delsimas kreiptis į gydytoją gali stipriai apkartinti gyvenimą. Ilgai kenčiant šį simptomą, žmogaus elgsena nepastebimai pasikeičia – smegenys pradeda „taupyti“ judesius, stengdamosi išvengti diskomforto.
„Žmogus nustoja sukioti galvą, vaikšto įsitempęs, vengia staigių judesių. Tai neišvengiamai veda prie antrinių problemų: nuolatinės sprando raumenų įtampos, lėtinio pusiausvyros sutrikimo ir net nerimo sutrikimų. Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau nustatoma tikroji priežastis, tuo greičiau smegenys sugeba kompensuoti pusiausvyros sutrikimą“, – sako gydytoja.
Gydymui pasitelkiama ir virtuali realybė
Sėkmingas gydymas prasideda nuo išsamaus ištyrimo: vertinama vestibulinės sistemos funkcija, atliekami klausos testai. Nustačius priežastį, pacientui dažniausiai skiriama vestibulinė reabilitacija, padedanti smegenims adaptuotis.
„Tai individualiai parinkti pratimai, kurie treniruoja vestibulinę ir propriorecepcinę sistemas. Jie padeda smegenims iš naujo išmokti tinkamai reaguoti į dirgiklius, kurie anksčiau sukeldavo svaigimą. Daugeliu atvejų tai vienas efektyviausių būdų sumažinti simptomus“, – aiškina I. Arechvo.
Medicinos technologijoms žengiant į priekį, šiandien Lietuvos pacientams prieinamas ir inovatyvus gydymas – virtualios realybės (VR) terapija.
„Virtualios realybės technologijos padeda tais atvejais, kai simptomus sukelia sudėtingesnės aplinkos – vizualiai intensyvios erdvės ar aukščio pojūtis.
Naudojant specialius akinius galima saugiai atkurti situacijas, kurios pacientui kelia diskomfortą, pavyzdžiui, važiavimą eskalatoriumi ar buvimą prekybos centre. Taip smegenys mokomos iš naujo teisingai apdoroti vizualinę informaciją“, – pasakoja ekspertė.
Gydytoja apibendrina, kad šiandien, pasitelkus pažangius metodus, daugeliu atvejų pusiausvyros sutrikimus galima sėkmingai suvaldyti ar net visiškai pašalinti. Svarbiausia – nenurašyti galvos svaigimo nuovargiui ir laiku kreiptis profesionalios pagalbos.
