Nors perdegimas oficialiai pripažintas liga, Lietuvoje kol kas turintiems šį sindromą gauti nedarbingumo pažymėjimą veikiausiai nepavyks. Tai tik įrodo, kad rimčiau į emocines problemas mūsų šalyje pradėta žiūrėti ne taip jau seniai. Todėl puikiai suvokdami, kad perdegimas nėra tik jį patiriančiųjų problema, savo komandos gerai savijautai vis didesnį prioritetą ima teikti ir darbdaviai. Žinomas psichologas Paulius Rakštikas kartu su viena bendrove ėmėsi analogų Lietuvoje neturinčio projekto ir pasijusti geriau norintiems darbuotojams pasiūlė pradėti nuo paprasto dalyko – pauzės.
Ignoruoti nebegalima
Jei nuolatinis nuovargis gali būti nulemtas buitinių dalykų, tai perdegimo sindromas įprastai yra siejamas su dideliu bei užsitęsusiu stresu darbe. O pastaroji būsena yra pažįstama daugeliui tautiečių. Štai 2023-iųjų metų birželį Lietuvoje atliktas „Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, kad net 69 proc. apklaustųjų per pastaruosius 12 mėn. patyrė emocinių ar psichosocialinių problemų.
Šis skaičius išties verčia sunerimti, kadangi Europos Sąjungos vidurkis siekia 46 proc. Dar labiau į akis krenta tai, kad, remiantis minėta apklausa, net 66 proc. emocinių problemų patyrusių lietuvių nesulaukė profesionalios pagalbos arba jos neieškojo.
Psichologas, emocinės gerovės projektų kūrėjas P. Rakštikas įsitikinęs, kad nepakankamas dėmesys prastai emocinei savijautai mūsų visuomenėje yra gan giliai įsišaknijęs ir jau pasiekta riba, kai į minėtas problemas žiūrėti pro pirštus negalima.
Juolab kad serganti visuomenė neša visokeriopą žalą: pradedant prarastomis žmonių gyvybėmis ir baigiant ekonominiais nuostoliais. Štai Londone įsikūręs Ekonomikos ir verslo tyrimų centras 2023-iaisiais paskelbtoje tyrimo ataskaitoje nurodė, kad su darbu susijęs stresas ir perdegimas Jungtinės Karalystės ekonomikai per metus kainuoja 28 mlrd. svarų sterlingų.
„Neįmanoma ignoruoti to, kas akivaizdu. Manyčiau, ši mintis tinka vis didėjančiam dėmesiui emocinės sveikatos temoms. O akivaizdūs čia yra keli dalykai: pandemija mus paveikė, karo kontekstas mus veikia ir toliau, kaip ir kainų šuoliai. Negana to, pokyčiai darbo rinkoje reikalauja nuolatinio prisitaikymo, o tai žmonėms irgi kelia nerimą“, – tikina projekto Pauze.lt įkūrėjas.
Impulsą pokyčiams davė jaunoji karta
P. Rakštiko teigimu, jei ilgą laiką Lietuvoje emocinės sveikatos tematika buvo tabu ir apie tai mažai kas drįso garsiai kalbėti, tai dabar situacija iš lėto keičiasi. Ir už tai, pašnekovo įsitikinimu, dalis padėkų tenka jaunajai kartai.
„Jaunoji karta vis drąsiau kalba apie savo emocinę sveikatą ir tam įtaką darančią darbo aplinką. To jau negalima ignoruoti. Dar svarbiau, kad organizacijos į tai reaguoja. Vienos sąmoningai priima šiuos iššūkius, kitos dar atsargiai tam skiria dėmesio ar netgi ignoruoja tokią būtinybę“, – kalba žinomas psichologas.
Kaip gerosios praktikos pavyzdį P. Rakštikas pateikia bendrovę „Enefit“, kuri parodė iniciatyvą ir pakvietė jį kartu įgyvendinti jungtinį projektą „Pauzė persikrauti“. Šio dar niekur iki šiol neįgyvendinto projekto metu 3 mėn. minėtos įmonės darbuotojai kiekvienoje biuro posėdžių salėje ir daugelyje kitų erdvių galėjo rasti QR kodus, nukreipiančius į specialiai sukurtą aplinką. Joje buvo galima išklausyti garso įrašus, skirtus trumpai sustoti ir atsipalaiduoti. Taip pat tris penktadienius vyko gyvi darbuotojų susitikimai su psichologu emocinei būsenai aptarti.
„Vos 5 minutės tarp darbų, skirtos sau. Kartais tiek tereikia, kad pradėtume žengti pirmuosius žingsnius geresnės savijautos link. Šis projektas unikalus savo esme Lietuvos kontekste. Tik pagalvokite – niekas nesiūlo savo emocinių iššūkių spręsti po darbo, niekas nesako, kad tai ne vieta, neprašo nekalbėti apie tai. Atvirkščiai – kolegos kviečiami būti sąmoningi, praktikuoti darbo metu tai, kas padėtų jiems susikaupti, atgauti vidinę ramybę bei atsipalaiduoti. Ne sanatorijoje ar per atostogas, o bet kada darbo dienoje“, – įspūdžiais apie projektą dalijasi P. Rakštikas.
Visokeriopa nauda
Anot psichologo, analogų neturintis projektas „Pauzė persikrauti“ sulaukė didžiulio darbuotojų įsitraukimo. Iš viso buvo paskelbti 39 skirtingi įrašai, jie perklausyti 1500 kartų. Atsižvelgiant į tai, kad įmonėje dirba per 100 darbuotojų, rezultatas – džiuginantis.
Visokeriopą projekto naudą įžvelgia ir „Enefit“ žmogiškųjų išteklių partnerė Alina Radzevič. Ji pažymi, kad po šios darbdavio iniciatyvos praktiškai visi apklausoje dalyvavę darbuotojai nurodė norintys, jog projektas būtų tęsiamas.
„Energetikos sektorius yra itin dinamiškas. Nors tai neleidžia atsirasti rutinai, bet tuo pačiu reikalauja didelio įsitraukimo, gebėjimo lanksčiai ir greitai reaguoti į pokyčius rinkoje. Puikiai suprantame, kiek daug žmogiškųjų pastangų gali pareikalauti kasdienės užduotys. Todėl mums kaip organizacijai labai svarbu atrasti naujas priemones, kaip įtraukti darbuotojus į jiems naudingas veiklas. Šis projektas yra puikus to pavyzdys, bet ties tuo neketiname sustoti“, – sako A. Radzevič.
3 psichologo patarimai gerai emocinei sveikatai
Savo ruožtu P. Rakštikas atkreipia dėmesį, kad vienas didžiausių iššūkių įtemptoje kasdienybėje pasirūpinti savo emocine sveikata – būtent laiko stoka. Todėl specialistas ragina pradėti nuo mažų žingsnelių, kurie gali nuvesti į didelį rezultatą.
- Planuojant laiką susiplanuokime ir atokvėpius. Jų nepaaukokime dėl jokių naujai atsiradusių prioritetų. Juk kiekviename gimtadienio sveikinime savo artimiesiems linkime sveikatos – tai banalu, bet ir nepakeičiama. Neapgaudinėkime savęs, kad, pakentėjus dabar, vėliau atsiras geresnių progų poilsiui. Neatsiras.
- Dažniau kalbėkimės apie savo savijautą. Tiek šeimoje, tiek darbe. Tai legalios temos. Kai šie pokalbiai taps itin natūralūs, nekils keblumų greitai spręsti atsiradusius savijautos sunkumus.
- Mokykimės naujų įgūdžių ir formuokime įpročius, kurie susiję su emocine sveikata. Pagrindinės sritys: miegas, mityba, fizinis aktyvumas, psichologinis atsparumas, ryšys su kitais ir gamta bei prasmės jausmas. Kiekvienas nesunkiai rastume, ką kiekvienoje srityje nuveikti.
