Patikimas, solidus, ilgaamžis – šiais būdvardžiais stogdengiai paprastai apibūdina čerpinį stogą. Nepaisant to, kad tai tradicinė šimtmečius naudota danga, šiuolaikiniai gamintojai nuolat randa ką pagerinti, o vertinant pagal ilgaamžiškumo kriterijus, čerpinė danga išlieka ilgiausiai tarnaujančia. Kodėl nereikia bijoti čerpinės dangos svorio, kada geriau rinktis kitas dangas bei kuo skiriasi betoninės čerpės nuo keraminių, sužinosite perskaitę šį straipsnį.
Savybės
Kiekvienas žmogus, rinkdamasis stogo dangą turi savus kriterijus. Vienam svarbiausia išvaizda, kitam – kaina, trečiam svarbu ilgaamžiškumas, tačiau dauguma stengiasi surasti kompromisą, kuris būtų ir estetiškas, ir ekonomiškas bei ilgaamžis.
Vis dėlto, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į jūsų stogo nuolydį. Jeigu minimalus nuolydis yra ne mažesnis nei 14-16 laipsnių, tuomet galite drąsiai rinktis čerpes, priklausomai nuo profilio – skirtingų formų čerpės turi skirtingus minimalius nuolydžius. Tačiau dažniausiai šlaitiniai stogai turi daugiau laipsnių nei minimalus nuolydis, todėl čerpės visuomet išlieka tinkamas pasirinkimas.
Čerpės skiriasi tiek savo gamybos būdu, tiek medžiagomis. Egzistuoja dvi rūšys – betoninės ir keraminės čerpės. „Dėl gamybos principų, ir gamybai naudojamų medžiagų betonines čerpes yra paprasčiau pagaminti. Jų nereikia degti, dėl to jos yra pigesnės. Jeigu kalbėtume apie keramiką, tokių čerpių gamybos technologija leidžia padaryti daugiau formų, paviršių, kurie gali būti matiniai, pusiau blizgūs ir labai blizgūs. Tiek vienoms, tiek kitoms čerpėms suteikiama trišdešimties metų garantija. Pagal reikalavimus, čerpės turi atlaikyti 150 šalčio ciklų, tačiau gamintojai tikrina ir keliskart didesnį šalčio ciklų skaičių, todėl kokybiškų čerpių gamintojai yra ramūs dėl savo dangų“, – sako UAB „Monier“, vadovas Eduardas Jurevičius.
Vienas svarbiausių rodiklių, kalbant apie čerpių dangą, yra pastarosios ilgaamžiškumas ir jo santykis su kaina. Betoninės čerpės kainuoja nuo 20 Lt už kvadratinį metrą, keraminės yra brangesnės. Čerpių kaina priklauso nuo jų rūšies, o tarnavimo laikas pagal garantiją siekia nuo 30 metų, tačiau realiai jis būna kur kas ilgesnis.
„Gamintojai atlieka bandymus, kurie užtikrina, kad tarnavimo laikas būtų kur kas ilgesnis, nei suteikta garantija. Anksčiau, tarybiniais laikais, blogai išdegtos čerpės ar plytos trūkinėdavo, nes į vidų patekdavo drėgmės, ji sušaldavo ir ardydavo dangą, tačiau dabar patikimi gamintojai čerpes gamina labai atsakingai“, – pasakoja pašnekovas.
Vidutiniškai čerpių dangos svoris yra 40 kg kvadariniam metrui. Esminių skirtumų tarp betoninių ir keraminių čerpių svorio nėra, skiriasi tik medžiagos, svoris išlieka daugmaž tas pats. Tiesa, kai kuriais atvejais, keraminės čerpės gali būti sunkesnės už betonines, ir siekti iki 50 kg kvadratiniam metrui.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Renkamės stogo dangą (1 dalis)
Nors tai yra sunkiausia iš tradicinių dangų, stogdengiai sutinka, jog dangos svoris stogo konstrukcijai įtakos praktiškai nedaro. „Jei statote rąstinį namą, čerpių svoris yra būtina sąlyga ir privalumas, nes čerpės vienodai suslegia rąstus ir pagreitina susėdimą. Kitu atveju tai įtakos neturėtų turėti – nėra taip, kad žmogus renkasi gegnes pagal stogo dangą. Pagrindinė konstrukcija skaičiuojama pagal patvirtintas europines taisykles – vienas kvadratinis stogo metras turi atlaikyti 160 kg sniego, o jei stogas mažo nuolydžio – sniego apkrovos dar padidėja. Prie to pridėjus dar ir vėjo, pačios konstrukcijos svorį, pamatysite, kad skirtumas tarp dangų, kiek, pavyzdžiui, turi atlaikyti stogas su skarda arba čerpėm, yra minimalus. Stogo dangos svoris nedaro įtakos konstrukcijoms. Svoris yra tik privalumas – kilus audrai, čerpių stogas, tikėtina, atlaikys, kai lengvesnė danga bus nuplėšta greičiau“, – sako E. Jurevičius.
Keraminės čerpės gali būti natūralios spalvos, angobuotos bei glazūruotos, betoninės paprastai būna dažomos. „Galbūt po dešimtmečio keraminės čerpės kiek patamsės. Viskas priklauso nuo aplinkos – jei čerpes dėsite ant stogo senamiestyje, jos po kurio laiko apdulkės. Jeigu dangą uždėsite ant namo pamiškėje ir jei sąlygos samanoms augti yra tinkamos – jos augs ant daugelio stogo dangų. Glazūruotos, angobuotos čerpės savo spalvos nekeičia. Dažytos betoninės čerpės, būdamos po ultravioletiniais spinduliais per laiką gali šiek tiek nublukti, bet pakitimai tokie nežymūs, kad akiai nepastebimi. Funkcine prasme dažai stogui nieko neprideda, padengimas angoba, galbūt šiek tiek sumažina drėgmės įgeriamumą, bet irgi nedaro labai didelės įtakos“, – asakoja pašnekovas.
Dengimas
Nutarę dengti stogus, galite samdyti stogdengį, arba mėginti dengtis patys. Bet kokiu atveju dangos gamintojas dažniausiai pateikia instrukciją, kurioje nurodo visas su montavimu susijusias smulkmenas. Kiekvieno dangų gamintojo instrukcijose kai kurie dengimo aspektai gali skirtis, todėl norint tinkamai užsidengti stogą reikia atidžiai perskaityti instrukcijas, arba šį darbą palikti profesionaliems stogdengiams – pinigine prasme tai kainuos daugiau, tačiau sutaupysite laiko ir sumažinsite riziką dėl prasto stogo įrengimo.
Įsirengus gegnes, kurios renčiamos pagal konstruktoriaus numatytus dydžius ir apskaičiavimus, tarp jų sudedamos šiltinimo medžiagos ir tiesiama plėvelė. „Difuzinė plėvelė yra dedama ten, kur stogas apšiltintas, ji kontaktuoja su vata. O jeigu palėpė yra neapšiltinta, tarkime, senuose pastatuose kaime, tuo atveju tinka antikondensacinė plėvelė. Yra dar vienas variantas, kai naudojamos abi plėvelės – galima naudoti plonesnę, dviejų trijų sluoksnių difuzinę plėvelę – ji atliks vėjo izoliacijos funkciją. Tuomet kalamas ventiliacinis tašelis, virš plėvelės suformuojant oro tarpą, dedama antikondensacinė plėvelė, ir vėl daromas oro tarpas. Tačiau būtina nepamiršti, kad izoliacinės vatos negalima palikti atviros, ji turi būti apsaugota. Iš lauko pusės ji gali būti izoliuota arba difuzine plėvele, arba priešvėjine vata“, – pasakoja UAB „Lakedė“ vadovas Egidijus Daugėla.
Ant įrengtos plėvelės horizontaliai, kryžiuojant su ventiliaciniais tašeliais, daromas grebėstas. Grebėsto žingsnis, atstumas nuo vieno tąšelio iki kito, nėra standartinis ir priklauso nuo to, kokią dangą dedate. „Čerpės yra nevienodos ir gamintojai kiekvienoms čerpėms nurodo atitinkamus žingsnius. Čerpių grebėstavimo žingsnis dažniausiai yra kintamas, todėl bet kurį stogo šlaitą galima sugrebėstuoti taip, kad nereikėtų pjaustyti čerpių. Yra mažesnių, didesnių matmenų čerpių, žingsnis gali siekti ir 16 cm, bet įprastas vidutinis čerpių žingsnis yra 35-36 centimetrai. Grebėstas šiuo atveju yra tankesnis nei įrengiant, tarkime, šiferio lakštus, jų žingsnis yra apie 50-70 cm. Čerpėms sunaudojama šiek tiek daugiau medienos, bet imant visą kiekį, priklausomai nuo stogo dydžio, jis yra nereikšmingas“, – pasakoja pašnekovas.
Kiekvienas gamintojas gali gaminti daug čerpių rūšių. Kiekviena iš jų turi savo laikiklius, kuriais čerpės ir tvirtinamos. Stogo dangos lygumas priklauso nuo pagrindo lygumo. „Čerpės būna fiksuoto žingsnio arba nefiksuoto žingsnio. Jos turi tam tikrą užraktą, dar vadinamą falcu, jos ir įsistato viena į kitą per falcą/užraktą. Kitos čerpės, kurios neturi fiksuojančio griovelio, persidengia viena su kita. Tuomet tvirtinimas priklauso nuo nuolydžio – kuo lėkštesnis stogas, tuo čerpė daugiau persidengia. Jos viena su kita nesitvirtina, čerpės užsideda viena ant kitos ir yra pritvirtinamos prie grebėsto. Prie grebėsto jos tvirtinamos specialiais kabliukais, tačiau ne kiekviena čerpė, įprastai – kas trečia, tai irgi priklauso nuo stogo nuolydžio“, – pasakoja pašnekovas. Dengiant gali prireikti pjauti dangą. Ją geriausia pjauti su abrazyviniu deimantiniu disku, kampiniu šlifuokliu. Pasak pašnekovo, šis darbas pakankamai nesunkus, bet spartumas priklauso nuo to, kokius įrankius turite. Pjaunant būtina naudoti akių ir kvėpavimo takų apsaugos priemones.
Čerpės klojamos nuo apatinės eilės iš dešinės į kairę. Tokia tvarka, dėl konstrukcinių čerpių ypatumų leidžia greičiau ir patogiau atlikti darbą. „Padedant dešinę čerpę ir šalia dedant kairę čerpę, kairioji uždengia dešinę. Jeigu darytume atvirkščiai, iš kairės į dešinę, čerpes reikėtų ne dėti viena ant kitos, o pakišinėti vieną po kita, o tai nepatogu“, – pasakoja pašnekovas.
Šiuo metu vis dar aktualus klausimas – seno asbestinio šiferio dangos keitimas. Pašnekovas teigia, jog keisti šiferio į čerpes reikia tik noro. „Jeigu tas šiferis dėtas prieš 30-40 metų, jo grebėstas netiks net keičiant šiferį į šiferį. Tikrai reikės uždėti plėvelę, problema gali būti ir kreivas stogas, jį reikės išlyginti. Reikia įvertinti ne tik turimą stogo konstrukciją, bet ir medienos būklę, gal kai kurias detales reikės tvirtinti ar pakeisti. Yra visokių niuansų, bet normaliomis sąlygomis dangos svoris nesprendžia konstrukcijų. Murlotai, gegnynas daromas vienodai, nepriklausomai nuo to, kokia bus danga. Tik pagal dangą daromi skirtingi grebėstų žingsniai. Esmė yra, ką norite matyti ant stogo“, – pasakoja E. Daugėla.
