Nors vasara Lietuvoje neilga, tačiau ji – sodybų ir vasarnamių pilnėjimo metas, tad mūsų žurnalo kūrybinė grupė apsilankė 2 skirtinguose poilsiui skirtuose, užmiestyje įkurtuose objektuose – šiuolaikiškame nuotaikingame vasarnamyje ir pagal lietuviškas liaudies tradicijas atkurtoje senoje sodyboje.
Nuotaikingi akcentai
Sostinės priemiestyje, greta žaliuojančio pušyno pastatytas nedidelis vasarnamis vasaros savaitgaliais ir per atostogas sukviečia poilsiauti mieste gyvenančius šeimininkus, o neretai – ir gausią jų draugų kompaniją. Kadangi sklypas su moderniu karkasiniu maždaug 70 kv.m. ploto namuku – visai šalia miesto, interjerą projektavusi dizainerė Audronė Litinskienė nevengė šiuolaikiškų, linksmų ir nuotaikingų detalių. Svetainėje palei sieną įkomponuota ryškiaspalvė sofa-sėdmaišis, prie jos vietoj staliuko priderinta medinė skrynia, o medinėmis lentelėmis iškaltas sienas puošia nuotraukos iš nuotykius mėgstančių šeimininkų gyvenimo. Kitas svarbus dalykas – patogumas ir praktiškumas, todėl čia viskas padaryta taip, kad dėl nieko nereikėtų sukti galvos: išklotos kokybiškos laminuotos grindys, nebijančios nei mechaninių pažeidimų, nei drėgmės, išrinkti stilingi, bet gan kuklūs baldai, pagrindinis dėmesys sutelktas į aktyvų poilsį ne namo viduje, o lauke.
Nusižiūrėk idėją
Puikus pasirinkimas vasarnamyje – patogi sėdmaišio tipo sofa. Jei išsirinksite tinkamą naudoti lauke gobeleną, iš svetainės ją nesunkiai pernešite į lauką ir galėsite mėgautis vasara gamtos apsuptyje.
Nedidelėje terasoje įkomponuoti stilingi supamieji krėslai leidžia patogiai mėgautis natūralia gamta prie pat namo.
Siekiant nemažinti pertvaromis kambario, čia suformuotos net kelios funkcinės zonos, atskirtos tik vizualiomis ribomis.
Už pertvaros nuo bendrojo kambario palei langą įrengta „buitinė“ zona – čia įkomponuota kompaktiška, bet funkcionali virtuvėlė ir valgomojo stalas dažniausiai naudojami tik per pusryčius ar prastu oru.
Nuotraukos – Kęstučio Kurieniaus. Projekto autorė – dizainerė Audronė Litinskienė.
Etnografiniai motyvai
Mieste gyvenančių šeimininkų poilsiui pritaikyta sena, dar XIX amžiuje statyta tradicinė aukštaitiška dviejų galų medinė troba. Pastatas buvo iš pagrindų prikeltas naujam gyvenimui laikantis senųjų tokio tipo statinių tradicijų – skirtingose namo pusėse įrengtus kambarius skiria ūkinė, kadaise asla grįsta namo dalis – virtuvė. Kartu su sodyba šeimininkai įsigijo ir keletą interjere pritapusių baldų – ąžuolinį stalą, virtuvės spintą ir stalą, kiti buvo paveldėti iš šeimininkės močiutės, taip pat pritaikyta naujų, „neutralizuojant“ jų šiuolaikiškumą liaudiškais raštais puoštais pledais ir pan. Interjero centru tapo didžiulė balta, vadinamoji rusiška krosnis, gerai deranti prie tinkuotų baltų didžiojo kambario sienų. Norėdami išsaugoti autentiškos kaimo trobos stilistiką ir dvasią, šeimininkai itin kruopščiai rinkosi net menkas smulkmenas, originaliomis puošybos detalėmis tapo ir kai kurie senovinės buities rakandai.
Geras patarimas
Sodyboje greta tradicinių, kone kiekvienoje kaimo troboje kabančių paveikslų religine tematika galima pritaikyti ir šiuolaikinių meno darbų, tačiau šios sodybos šeimininkai pataria vengti tiek abstrakčių siurrealistinių kūrinių, tiek saldoko tautodailiško primityvizmo. Siekiant išlaikyti stilistinę koncepciją, siūloma apsiriboti realistiniais natiurmortais, peizažais, gyvūnų priešiniais.
Autentiška, dar XIX amžiuje statyta tradicinė aukštaitiška dviejų galų medinė troba buvo iš pagrindų prikelta naujam gyvenimui, laikantis senųjų tokio tipo statinių tradicijų.
Senos trobos sienas šeimininkai nutinkavo ir nudažė baltos spalvos dažais. Baltos sienos tapo neutraliu fonu, išryškinančių įdomių autentiškų senovinių rakandų bei meno darbų kolekciją.
Atnaujintą autentišką sodybą šeimininkai apstatė nuo šių namų neatsiejamais daiktais – daugelis rakandų buvo rasti sodyboje, kitus šeimininkai subtiliai pritaikė prie jau turimų, kruopščiai rinkdamiesi juos „blusturgiuose“ ar ieškodami tarp paveldėtų iš senelių daiktų.
Nuotraukos – Kęstučio Kurieniaus.
