Tikimės, kad jūsų vynuogės nenukentėjo nuo žiemos, pavasarinių šalnų ir jau intensyviai auga. Tačiau artėja dar intensyvesnis augimo, lapojimo ir vyniojimosi ant atramų metas, kuris gali būti lemtingas jūsų rudens derliui. Ar jūs tam pasiruošę?
Jei vynuoges auginate tiesiog kaip vijoklį aplink balkoną ir pavėsinę, jau įsitikinote, kad tokia vynuogė yra iš esmės nereiklus augalas. Galbūt netgi nesitikite iš jos daug uogų – galvojate, jog kiek bus, tiek gerai. Vis dėlto nemažai sodininkų Lietuvoje renkasi tokias vynuogių rūšis, kurios užaugina ir saldesnes, ir didesnes uogas, todėl tokį augalą reikėtų reguliariai, praktiškai viso vegetacinio laikotarpio metu, formuoti ir genėti.
Galbūt tai ir ne visuomet atrodys “gražiai”, tačiau mažesnis ūglių, žiedynų ir netgi uogų skaičius lemia, kad uogos bus cukringesnės nei to medelio, kuriam leidote lapoti laisvai. Be to, retesnis augalas pasižymi geresne ventiliacija, o tai mažina grybelinių ligų tikimybę. Šios ligos vynuogėms yra pačios pavojingiausios, o užkrėstas medelis dažnai duoda labai nuviliantį derlių.
Gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį vynmedžių ūgliai aktyviai auga ir juos galima pradėti skabyti jau dabar. Žinoma, geriausiai situacija matosi po žydėjimo – tiesiog reikia pašalinti tuos ūglius, kurie yra be žiedynų. Taip pat reikėtų pasielgti su smulkesniais, nederančiais ūgliais ir daugybiniais, iš vienos augalo vietos augančiais ūgliais. Taip daroma dėl to, kad ūgliai, kurie yra be vaisių, tik siurbs maistingąsias medžiagas savo augimui, o naudos iš to bus mažai. Be to, iš jų išaugę lapai gali užstoti saulę kitiems, naudingiems ūgliams.
Augindami vynuoges, jas vis viena formuosite. Yra keletas formavimo būdų, todėl šalinami ir tie ūgliai, kurie neįtelpa į norimą formą.
Apie vynuogių genėjimą daugiau skaitykite čia – Kaip ir kodėl genėti vynmedžius
Kai ant vynmedžio pražysta pirmieji žiedynai ir kol jie nužydi, patartina nesiimti jokių didesnių veiksmų (genėjimas, laistymas ar purenimas), tačiau tokiu metu gerai matosi, kiek uogų galite tikėtis užauginti. Paprastai tai nuteikia džiaugsmingai, nes atrodo, kad jų bus gausu, tačiau kaip minėta, medelio pajėgos nėra begalinės, o lietuviška vasara neprilygsta itališkosioms, todėl sukauptas cukrus pasiskirstys tarp uogų gausos, dėl ko jos bus kiek rūgštesnės. Galite pasvarstyti sąmoningai praretinti žiedynus, taip sulaukdami mažiau, tačiau saldesnių uogų – tai aktualu, jei rengiatės gaminti vyną, nes saldi ir cukringa vynuogė yra raktas į sėkmingą gėrimą.
Gaila, tačiau pirmuosius metus skaičiuojančių vynmedžių žiedynus rekomenduojama pilnai nuskabyti – tokiems medeliams svarbu suformuoti gerą šaknų sistemą, užaugti stipriems ir atspariems, kad galėtų ištverti žiemą ir kitais metais auginti jums uogas.
Laistyti suaugusių, ne pirmus metus augančių vynmedžių nebūtina, tuo labiau atsižvelgiant į pakankamai permainingus ir drėgnus šio pavasario orus. Netgi lietuviškos vasaros paprastai suteikia pakankamai drėgmės, todėl laistyti patartina nebent tuomet, kai užklumpa kelių savaičių sausi orai, o tai, kaip žinome, pakankamai retas reiškinys.
