Kalbame apie mažai girdėtą, bet nepaprastai gražų medelį vardu japoninė sedula (Cornus kousa). Greičiausiai dar neteko apie tokią girdėti? Taip, iš tiesų, ji Lietuvoje dar retai auginama, ir dėl to gaila, nes tai nepaprastai gražus augalas. Žinau, kad tie, kuriems teko ją auginti gali niurnėti, kad ji tikra lepūnėlė, bet pavasarį pražydę jos nuostabūs žiedai, o rudenį sunokusios įspūdingo grožio ir skanios uogos atpirks visus rūpesčius. Tad pirmiausiai susipažinkime su šia Tolimųjų Rytų gražuole, o vėliau galėsite nuspręsti, ar verta su ja susidraugauti.
Japoninė sedula savaime auga ne tik Japonijoje, bet ir Korėjoje, Kinijoje, Butane bei dar keliose egzotiškose vietovėse. Šiuo metu ji auginama visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Auga ir Lietuvoje, bet yra jautri šalčiui, tad dažnokai apšąla, todėl žiemoms ją reikia apdengti. Nedengiama gali augti tik mūsų pajūryje – Klaipėdoje, Palangoje, Šilutėje ir kitur, kur žiemos būna drėgnesnės ir šiltesnės.
Paprastai auga kaip nedidelis, iki 8–10 m aukščio medelis, bet gali būti ir kaip krūmas. Lietuvoje nepasiekia nė pusės to aukščio. Kol nežydi, niekuo neišsiskiria ir panaši į kitas sedulas, augančias pas mus, bet kai pražysta – neįmanoma atitraukti akių. Žiedai stambūs, balti arba rožiniai, sudaryti iš 4 žiedlapių ir jų būna tiek daug! Medelis atrodo kaip apsnigtas dideliais ir baltai rausvais kąsniais, sunku nupasakoti tą įspūdį, reikia savo akimis pamatyti. Žydėti pradeda gan vėlai – birželį arba liepą ir žydi ilgai, nes nužydėję žiedlapiai iš pradžių nenukrenta, o tik pamažu iš baltos nusidažo žaliai.
Jeigu bitės ir kiti vabzdžiai žydėjimo metu atliko savo misiją, tai vasaros pabaigoje arba rudenį augalas pradeda puoštis uogomis. Ir tai būna antrasis žavėjimosi japonine sedula metas. Nes jos vaisiai, nors ir nėra dideli, maždaug vyšnios dydžio, bet ryškiai raudoni ir su ilgais koteliais, nusėti simpatiškomis karputėmis. Kaip ir žiedų, uogų paprastai sunoksta daug. Augalas sunokina derlių net ir augdamas vienas, jam nebūtina kryžmadulka kaip kai kuriems vaismedžiams. Uogos labai skanios – minkštos ir kreminės konsistencijos, malonaus ir saldžiarūgščio skonio. Raudona žievelė gan kietoka ir paprastai nevalgoma. Tos uogos moksliškai vadinamos kaulaivaisiai, jose iš tiesų yra keliolika smulkių kauliukų. Vaisiai skaniausi švieži, bet ten, kur japoninių sedulų auga ištisos plantacijos, iš jų spaudžiamos sultys, gaminami džemai, jos džiovinamos ir kepamos. Azijoje maistui vartojami ir šios sedulos lapai, o iš medienos gaminami smulkūs dirbiniai.
Selekcininkai yra nemažai sukūrę japoninės sedulos veislių, kurios dekoratyvios įvairių atspalvių bei formų žiedais arba margais lapais. Tik šios įmantrios veislės paprastai būna dar labiau jautresnės šalčiams, tad dar sunkiau pas mus augtų.
Tiesa, labai panašiais žiedais žydi ir gausiažiedė sedula (Cornus florida). Jos ir poreikiai panašūs kaip ir japoninės, tik uogos nevalgomos, o netgi šiek tiek nuodingos. Pagal vaisius jas ir galima atskirti, gausiažiedės vaisiai labiau panašūs į erškėčio.
Tad jeigu norite japonine sedula žavėtis savo kieme, teks dėl jos šiek tiek paplušėti. Pirmiausiai – kur galima įsigyti šių medelių? Nedidelių sodinukų būna pirkti Lietuvoje dekoratyvinių augalų medelynuose. Antras būdas – pasisėti sėklų. Jei turite pažįstamą, auginantį šį medelį – paprašykite iš jo keleto sėklų (arba auginių, jeigu mokate jais dauginti). O galbūt kartais keliaujate jūs arba jūsų pažįstami po kitas šalis? Šių sedulų krūmai auga daugelio šalių viešuose parkuose: Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje karalystėje bei kitur, tad galima prisirinkti vaisių su sėklomis. Rudenį sėklos sėjamos lauke, bet reikės apsišarvuoti kantrybe, nes jos paprastai sudygsta po 2 ar kartais net po 3 metų. Žinoma, greitesnis rezultatas bus, jei nusipirksime jau paaugintą augalą vazone, bet šalčiui atsparesni tie, kurie užauginami iš sėklų.
Augalą reikia sodinti į saulėtą, derlingą ir drėgnoką (bet ne šlapią !) dirvą. Labai svarbu, kad būtų užuovėja ir žiemą ten nekoštų šalti vėjai. Pirmąsias žiemas, kol augalas nedidelis, jį žiemai būtinai reikės uždengti – eglišakėmis, balta agrodanga arba šiaudais. Iš tiesų, japoninės sedulos pageidavimų sąrašas nemažas, jai reikės gan dažnos globos, jei norėsite turėti nenuskurusį augalą. Bet ko gi nepadarysi vardan grožio, tiesa ? Juk kai kurie augalų mylėtojai ar kolekcininkai, ypač gyvenantys Vilniuje ir Rytų Lietuvoje, kur žiemos būna šalčiausios, dėl šios sedulos ar dėl kitų retenybių net pastato specialius mini šiltnamiukus, kad tik jų globotiniai nesušaltų. Tad bandykite prisijaukinti šį nuostabų medelį ir galbūt pavasarį jis jus nudžiugins išskirtiniais žiedais, o rudenį – skaniais vaisiais.
