Norite gausaus didelių sultingų šilauogių derliaus, bet šilauogių priežiūra, apipinta įvairiausiais mitais, vis dar atrodo sudėtinga? Padėsime nepasimesti klaidingos informacijos jūroje – pateikiame šilauogių priežiūros ABC iš specialisto lūpų.
Paprasta šilauogių klestėjimo paslaptis
Kodėl vienur šilauogės klesti ir uogas nuo jų gali skinti saujomis, o kitur krūmeliai vos žaliuoja, o uogos dera mažos ir negausios? Uogų ir vaisių ūkio „Vitaminų ūkis“ savininkas Rolandas Lančickas, auginantis šimtus šilauogių krūmų, juokauja, kad geriausias ingredientas šilauogių priežiūrai yra meilė.
Kartą per mėnesį atvažiuoti į sodybą ir ten nusiskinti gausų šilauogių derlių, deja, tikriausiai nepavyks. Specialistas teigia, kad augalui reikalinga nuolatinė priežiūra, stebėjimas ir rūpinimasis.
Labai svarbus darbas – rūgštingumo palaikymas
Svarbiausia šilauogėms, pasak Rolando, yra pavasarinis mulčiavimas durpėmis. Užžerkite durpių aplink krūmelį – to pakaks, kad palaikytumėte 4,5 pH rūgštingumo dirvožemį. Papildomų priemonių rūgštingumui palaikyti jis nenaudoja.
Į rūgštinimą liaudiškomis priemonėmis specialistas žiūri su šypsena ir acto, kefyro, obuolių ar kitų panašių priemonių naudoti nepataria. „Kam tas kefyras, gal žmonės iškart jogurto tikisi gauti,“ – juokaudamas sako.
Kodėl uogos tampa vis smulkesnės?
Tik pasodinus šilauoges, uogos būna stambios ir gardžios, tačiau metams bėgant situacija keičiasi – ketvirtaisiais ar penktaisiais auginimo metais jos užauga vis smulkesnės, nebe tokios skanios. Agronomas Tautvydas Gurskas pateikia keletą priežasčių, kodėl taip atsitinka.
Visų pirma, šilauogė (lot. Vaccinium) yra erikinių šeimos augalas, turintis vieną įdomybę: jo šaknys gyvena simbiozėje su grybiena. Šiai grybienai reikia sukurti palankias sąlygas, kad ji pamaitintų krūmą. Šilauogėms skirta dirva turėtų būti rūgšti, drėgna bei pralaidi orui. Tada augalas neskurs, gerai peržiemos ir užaugins stambias uogas. Laistant krūmą ar tiesiog nulijus lietui iš dirvos po truputį išplaunama rūgštis. Patikrinti, ar dirva pakankamai rūgšti, galite paprasčiausiais lakmuso popierėliais, ir reikalui esant pakartotinai ją nurūgštinti.
Tautvydas Gurskas pataria prieš žiemą krūmus pamulčiuoti rūgščia durpe, o pavasarį ją prasklaidyti į šonus. Tai padės augalui geriau peržiemoti ir leis užtikrinti, kad dirvos pH išliktų rūgštus.
Antroji galima uogų susmulkėjimo priežastis: piktžolių ir kitų augalų konkurencija. Šilauogių krūmai, būdami negiliai įsišakniję, gali nukentėti nuo vandens ir maistinių medžiagų trūkumo, jeigu šalia auga kiti augalai.
Genėjimas taip pat lemia būsimą derlių. Tautvydas sako, kad jei norite turėti stambių uogų, nebūtina daug tręšti – svarbiau yra kiekvieną pavasarį genėti. Mažiau išsikerojęs krūmas praleis daugiau šviesos, uogų užaugs daugiau ir jos bus didesnės.
Tinkamas šilauogių tręšimas
Jei krūmas reguliariai mulčiuojamas, kompleksinių trąšų daug nereikia, užteks saujelės. Vienam šilauogių krūmui reikia iki 30 mg kompleksinių trąšų, tačiau visada atkreipkite dėmesį į konkrečias gamintojo rekomendacijas ant pakuotės.
Rolando patarimai dėl tręšimo:
- Tinkamiausia – kompleksinės trąšos specialiai šilauogėms;
- Trąšose turi būti daug sieros;
- Trąšose – mažai azoto. Tinkamas NPK pavyzdys būtų 9-12-40;
- Geriau mažiau, negu per daug.
Viena didžiausių klaidų, daromų tręšiant šilauoges – pertręšimas, kuris gali būti pražūtingas visam krūmui. Pasak ūkininko, geriau jau pavasarį du kartus kas porą savaičių patręšti krūmelius mažesniais kiekiais, nei vienu kartu suberti per didelį kiekį trąšų.
Tręšimą būtina atlikti iki Joninių, o geriausia – balandžio mėnesį.
Šilauogių genėjimas
Ūkininkas kviečia negailėti šilauogių šakelių ir jas genėti drąsiau. Šilauogės – krūmas, kuriam reikia nuolatinio atsinaujinimo ir tik tada jis dera gausiai. Stebėkite krūmo ūglius – vienam krūmui reikia po du vienmečių, dvimečių ir trimečių ūglių, taip pat galima palikti ir vieną kitą seną ūglį.
Išgenėti šilauogių krūmai net gyvuoja ilgiau. „Negailėkit“, drąsina specialistas, „jei gerai išgenėsime, turėsime dideles gražias uogas“. Neišgenėto krūmo uogos smulkėja, derlius mažėja, krūmas nustoja leisti naujas atžalas, trumpėja jo gyvavimo amžius.
Kaip genėti šilauoges?
Tinkamai nugenėti šilauoges ne taip ir sudėtinga, tereikia pavasarį prieš imant į rankas sekatorių žinoti kelis pagrindinius dalykus. Vadovėliuose rašoma, kad genėdami šilauogės krūmą turėtume palikti 8 didžiausias šakas:
- 2 seniausias šakas – jas nesunku atskirti vizualiai: jos storesnės už kitas, žievė susiraukšlėjusi, apsilaupiusi,
- 2 trimetes šakas,
- 2 dvimetes šakas,
- 2 jauniausias vienmetes – tai vertikalūs ūgliai.
Kai kalbame apie šakas, tai turime omenyje ne smulkias šonines šakeles, o tokias, kurios auga jau nuo apačios.
Žinoma, su tuo 8 šakų skaičiumi nereikia užsiciklinti. Agnė sako, kad augalas nėra vadovėlis, todėl kiekvienu atveju sprendžiame individualiai.
Genėjimo žingsniai:
Apžiūrėkite prieš pradėdami. Kaip atskirti šakų raizgalynėje, kas yra kas? Prieš kirpdami paimkite šakos viršūnę ir pajudinkite: tada aiškiai pamatysite, kuri krūmo dalis juda, o kuri nejuda. Bus iškart aiškiau, kur šakos pradžia, kur pabaiga. Bus lengviau nuspręsti, ką iškirpti, ar palikti.
Pradėkite nuo pačių seniausių šakų. Pašalinkite po žiemos nudžiūvusias, ligotas šakas. Pajuodę galiukai rodo, kad šaka nušalusi – iškirpkite. Planuokite palikti 2 šakas, bet pagal situaciją galite palikti ir 1 arba 3 šakas.
Nukirpkite žemai nulinkusias šakas. Nepalikite nulinkusių apatinių krūmo šakų. Augdamos uogos jas gali nulaužti, o derlius atsidurs ant žemės. Be to, žemai augančias šakas galite netyčia pažeisti žoliapjove. Tad drąsiai kirpkit.
Iškirpkite šakas, kurios turi žaizdų. Kai judinate šaką, paėmę už viršūnės, atkreipkite dėmesį, ar nesibūžina šakos viena į kitą. Tokioje trinties vietoje galima pamatyti pažeistą žievę. Ar reikia sveikai šilauogei žaizdų? Nereikia. Iškirpkite šakas, kurios brūžinasi viena į kitą, net jeigu žaizdos dar nesimato. Svarstydami, kurią šaką palikti, atkreipkite dėmesį į 8 šakų taisyklę.
Nepalikite susmulkėjusių šakų. Jeigu matote, kad kai kurios šakos išsišakojo į daug smulkių šakelių, nugenėkite jas prie pat kamieno. Gero derliaus iš jų greičiausiai nesulauksite – uogos užaugs labai smulkios.
Pereikite prie jauniausių šakų. Nugenėję pačias seniausias šakas, imkitės jaunesnių. Jų būklę vertinkite panašiu principu – iškirpkite išsmulkėjusias, į vidų augančias ar šalčių pažeistas šakas, palikdami sveikiausias ir stipriausias. Šilauogės dera ant antramečių šakų, todėl nenugenėkite visų užpernai užaugusių šakų. Palikite tokias bent dvi – šiųmetiniam derliui.
Tuomet apžiūrėkite naujai išaugusius ūglius. Jeigu jie atrodo smulkūs ir silpni, irgi negailėdami nukirpkite. Tokios šakos ateityje neduos gero derliaus, tik atims reikalingas medžiagas iš perspektyvesnių šakų. Palikite tik stipriausius.
Kaip dažnai genėti šilauoges?
Tautvydas Gurskas sako, kad šilauoges reikia „dresiruoti“. Skirtingos šilauogių veislės šakojasi skirtingai: vienos nuolat duoda naujų ūglių, kitos vos kerojasi. Bet kuriu atveju rekomenduojama reguliariai genėti: taip paskatinsime naujų šakų augimą ir tuo pačiu – gausesnį derlių. Geriausių rezultatų pasieksite genėdami šilauoges kiekvieną pavasarį – taip užauginsite daugiau uogų.
Šilauogių dengimas, laistymas ir ligos
Šilauogės per žiemą nepašąla, tad dengti jas nuo šalčio nėra būtina. Daug pavojingesnės yra pavasarinės šalnos, kai šilauogės jau sukrovusios pumpurus. Kaip teigia šilauogių augintojas, didžiausią žalą šilauogių derliui „Vitaminų ūkyje“ ir padaro būtent šalnos.
Kita ne mažesnė grėsmė derliui – paukščiai, kurie šias gardžias uogas labai mėgsta. Tad jei gyvenate gamtos apsuptyje, kur paukščių daug, šilauoges galima dengti apsaugai nuo jų.
Šilauoges laistyti reikia gausiai, tad jei neturite laistymo sistemos, gali tekti gerokai padirbėti, kas antrą dieną nešiojant vandens laistytuvus. Žinoma, palankiausia šilauoges auginti šalia vandens telkinio arba tiesiog įsirengti laistymo sistemą.
Ligoms šilauogės yra gana atsparios, bet grybinės kilmės ligų tikrai pasitaiko. Pastebėjus nudžiūvusią šaką, ją reikėtų iškirpti sekatoriumi. Krūmas tokiu atveju dažniausiai atsistato, išleidžia naujus ūglius ir gyvuoja toliau.
Tekstas parengtas pagal LRT televizijoje transliuotą laidą “Čia mano sodas”.
