Kraštovaizdžio dizainerė Asta Grabauskienė sodą Kaune vadina olandišku ne tik dėl to, kad namo stilius primena tradicinę nuosaikią šios šalies architektūrą, bet ir dėl optimalaus erdvės panaudojimo – tai buvo taip būdinga mažiems tradiciniams olandiškiems sodams.
„Šis sodas – tai įrodymas, kad net nedideliame sklype galima sukurti visas reikalingas zonas, kurios būtų patogios, naudojamos ir mėgstamos, be to, leidžia išsaugoti erdvės pojūtį bei puoselėti jaukumą sklype“, – įsitikinusi kraštovaizdžio dizainerė.
Poreikiai. Gana nedideliame, maždaug 12 arų sklype turėjo tilpti baseinas, terasa, takai, kelios poilsio zonos, pavėsinė, sandėliukas, krepšinio aikštelė, erdvi įvažiavimo zona. Kadangi pailgą sklypą iš vienos pusės supa stati miškinga kalva, o iš kitų – kaimyniniai sklypai, dar reikėjo įrengti šlaitą rytinėje pusėje sutvirtinančią atraminę sienutę, o nuo kaimynų atsitverti tvora.
Iššūkiai. Kuriant aplinkos projektą, didžiausiu iššūkiu Astai Grabauskienei ir tapo būtinybė visiems šiems elementams atrasti vietos taip, kad jie nenustelbtų erdvės – ši ir taip atrodė gana ankšta dėl vidiniame kieme stačiai kylančio šlaito: „Atvirkščiai – norėjosi, kad būsimoji sodo struktūra padėtų erdvę praplėsti ir susieti aplinką su architekto Mato Kalikausko-Vabalo („A3 Studija“) projektuotu namu bei gamtovaizdžiu. Todėl buvo kruopščiai apgalvota kiekviena linija, sprendimų funkcionalumas, tvarumas, visų elementų medžiagiškumas.“
Pasak Astos, planuojant erdves paaiškėjo, kad patogiausia būtų įrengti terasą nuo namo iki baseino ir iki pat pavėsinės vidinio kiemo kampe. Erdvi terasa turėjo būti kuo patogesnė, be laiptų, visa iš vienos medžiagos.
Kaip suvaldytas šlaitas. „Kitas nemažas iššūkis buvo pamažu slenkančio ir šaltiniuoto šlaito įtvirtinimas bei drenažo palei miško ribą įrengimas. Nors iš pradžių buvo planuota sumūryti kur kas mažesnę atraminę sienutę, vėliau nuspręsta, kad reikalinga daug aukštesnė. Dėl tvirtumo ir drenažo problemų buvo nutarta ją daryti dvigubą – vieną kaip tvoros pamatą, o antrą labiau dekoratyvią ir žemesnę – ji nukreipia žvilgsnį nuo pirmosios. Siekiant sukurti vientisumo įspūdį ir sąsają su namu, tiek ši sienutė, tiek pavėsinės židinys bei priekinė tvora buvo sumūryti iš namo fasadui naudotų klinkerio plytų, atkartojant tą patį raštą, plytų pakreipimo kampą“, – paaiškina kraštovaizdžio dizainerė.
Jaukus privatumas. Renkantis augalus buvo svarbiausia, kad jie ilgainiui padėtų sukurti reikiamą priedangą nuo kaimynų iš abiejų sklypo šonų ir atrodytų tarytum rytinėje pusėje esančios miškingos kalvos tąsa. Sklype pasodinta Bankso ir kalninių pušų, lamarko medlievų, japoninių sedulų, gudobelių, lanksvų, įterpta vakarinių tujų gyvatvorės fragmentų.
Visur palei sklypo ribas įkomponuotos želdinių zonos. Palei nuo kaimynų skiriančią tvorą augančios lapuočių ir spygliuočių grupės laikui bėgant užtikrins jaukią priedangą, o želdiniai palei miško ribą padės vizualiai su juo susieti sodą. Želdinių grupės pasodintos ir sklypo gilumoje vidiniame kieme – jos apibrėžia skirtingas funkcines zonas, suteikia daugiau privatumo.
Sodą galite apžiūrėti nuotraukų galerijoje:
