Svarstote, kur gi toji gausaus derliaus ir gražaus sodo paslaptis? Pirmiausia, būtent nuo tinkamai paruoštų sėklų priklauso derlius. Gerai paruoštos sėklos greičiau dygsta, jų sudygsta daugiau ir vienodžiau, daigai būna gerokai stipresni bei turi daugiau galimybių išlikti. Dalinamės ekspertų įžvalgomis, kaip paruošti sėklas ir daigus sodinimui.
Tiesa, reikia nepamiršti, kad nemaža populiarių lietuviškų daržovių dalis lauke ir beveik visos šiltnamių daržovės yra sodinamos daigais, tad jei norite gausaus derliaus, svarbu išmanyti, kaip elgtis su daigais.
Kitas svarbus žingsnis – pagrindinis augalo sodinimas. Sodindami turite užtikrinti tinkamiausias sąlygas augalų įsišaknijimui, tik taip pasieksite maksimalų rezultatą.
Norite sužinoti, ką gi reikia daryti, kad tinkamai pasirūpintumėte sėklomis ir daigais? Jums tikrai pravers žemiau pateikta informacija.
Daržovių sėklų paruošimas sėjimui
Daugelis daržininkų ir sodininkų svajoja apie gausų derlių, o jei augalai dar ir dygsta greitai – vienas džiaugsmas. Tam, kad sėklos anksčiau, vienodžiau ir greičiau išdygtų ir augtų, o kartais ir didesnis derlius būtų, taikomi įvairūs jų paruošimo būdai, kuriuos kiekvienam sodininkui ir daržininkui reikėtų žinoti ir išmanyti.
1. Kalibravimas. Tai sėklų rūšiavimas pagal kokybę į stambias, smulkias, lengvas ir sunkias. Kokia kalibravimo nauda? Vienodo dydžio sėklos dirvoje vienodžiau dygsta, jų pasėlyje lengviau atlikti piktžolių naikinimą.
2. Beicavimas. Tai ligų sukėlėjų, kurie plinta su sėklomis, naikinimas naudojant fungicidus, fungicidinių ypatybių turinčias mineralines ir biologines medžiagas, šilumą. Populiariausios daržovių veislių sėklos parduodamos beicuotos, tačiau nebeicuotas galima apdoroti ir namuose.
Sėklos mirkomos fungicido „Previcur energy“ (1,25 proc.); cheminių medžiagų – kalio permanganato (1 proc.), vandenilio peroksido (3 proc.), pelenų (5 proc.); augalinių ištraukų ar ekstraktų – česnako (25 proc.), alijošiaus; pikio; mikroelementų – boro rūgšties (0,05 proc.), vario sulfato (0,02 proc.) ar mangano sulfato (0,03 proc.) tirpaluose. Be to, yra galimybė sėklas apdoroti termiškai: karštu vandeniu (+40−500 C) – taip sunyksta sėklų paviršiuje ar kiek giliau esantys ligų sukėlėjai.
3. Sėklų mirkymas. Morkų, svogūnų, burokėlių ir kai kurių kitų daržovių sėklos ilgai nedygsta, todėl jos prieš sėją mirkomos šiltame (+20 oC) paprastame arba sniego vandenyje. Greičiau dygstančios sėklos mirkomos 12 valandų, lėčiau – parą, o žirniai ir pupelės – 2 valandas. Vandenyje sėklos laikomos tol, kol išbrinksta, tačiau vandenį reiktų keisti vieną ar du kartus per dieną. Pasėtos išbrinkusios sėklos sudygsta 3−4 dienomis anksčiau negu nemirkytos. Tiesa, atminkite, kad mirkytas sėklas būtina sėti į šiltą drėgną dirvą.
4. Sėklų daiginimas. Daigintos sėklos sudygsta lygiau ir 4−6 dienomis anksčiau negu nedaigintos. Sėklos užpilamos kambario temperatūros vandeniu, kuris keičiamas 2−3 kartus, kad gautų oro. Išbrinkusios sėklos paskleidžiamos plonu sluoksniu ir uždengiamos drėgna drobe. Ji pastoviai drėkinama, kad neišdžiūtų. Kai prasikala sėklos ilgumo daigas – jis sodinamas į daigyklą, kuri pripildyta šilta ir pakankamai drėgna dirva.
5. Sėklų stratifikavimas. Vienas labiausiai paplitusių būdų, kurių imamasi norint suaktyvinti fiziologinius procesus, sužadinant fermentų veiklą, maisto medžiagų apykaitą bei sėklos gemalo augimą ir vystymąsi – stratifikavimas (sėklų šaldymas). Tai reiškia, kad sėklos, esančios ramybės būsenoje, sumaišomos su drėgnu smėliu ir palaikomos žemoje temperatūroje (+1−20 C).
6. Sėklų dražavimas. Naudojantis šiuo būdu, sėklos apveliamos mitybinių ir apsauginių medžiagų mišiniu. Tai padaryti namų sąlygomis sudėtinga, todėl paprasčiausia jas įsigyti jau dražuotas specializuotose parduotuvėse. Dažniausiai dražuojamos brangios arba labai smulkios sėklos (salotos, trūkažolės, begonijos, petunijos) – taip koreguojamas sėklos dydžio tolygumas, kuris pagerina sėjimo procesą, t.y., jas lengviau pasėti.
7. Sėklų sėja juostoje. Dar vienas paplitęs sėklų apdorojimo būdas – juosta. Smulkias sėklas užklijuotas ant popierinių juostų patogiau sėti, jų reikia mažiau, o išdygus daigams, jų nereikia retinti. Namų sąlygomis galima pačiam pabandyti susiklijuoti ant servetėlinio ar tualetinio popieriaus silikatiniais klijais, tačiau specializuotose parduotuvėse galima rasti jau paruoštas tokias juostas: morkų, salotų, prieskoninių augalų, ridikėlių sėklų.
Kaip elgtis su daigais?
Apie pusę visų daržovių ir daugybė gėlių Lietuvoje auginamos ir daigais. Auginant daigus, daržovėms sudaromos sąlygos geriau augti, anksčiau gaunamas derlius, daržovių vegetacija pratęsiama 40–50 dienų. Daigai turi būti visiškai sveiki, stiprūs, neištįsę, reikiamo dydžio, tamsiai žaliais lapais ir geromis šaknimis.
Daigų augimas skirstomas į kelis tarpsnius:
Sėklos dygimas. Šis tarpsnis apima sėklos paruošimą sėjai, tinkamų sąlygų sudarymą sėkloms dygti bei sėjimo būdo parinkimą. Daigų kokybė priklauso nuo sėklų kokybės, substrato, kuriame jie auginami, apšvietimo, temperatūros, drėgmės, maitinamojo ploto. Tinkamomis dygimo sąlygomis pasirūpinti reikalingas specialus substratas, kuris turėtų būti smulkus (0−20 mm frakcijos), drėgmės ir temperatūros režimo parinkimas, specialių stimuliuojamųjų priemonių naudojimas.
Daigas. Tai prasikalęs jaunas augalas su jau prasiskleidusiais lapeliais. Šiame tarpsnyje labai svarbi jaunų daigelių priežiūra: tinkamas laistymas, tręšimas, augimo stimuliatorių (skatina šaknų atsiradimą) ir fungicidų naudojimas (apsaugo nuo grybinių ligų), šviesos, drėgmės ir temperatūros režimo palaikymas. Dygstančios sėklos sunaudoja nedaug maisto medžiagų, tačiau juo didesni daigai, juo daugiau maisto medžiagų jiems reikia.
Ankstyvojo augalo augimas. Šiuo tarpsniu atliekamas daigų pikavimas, jų perkėlimas į nuolatinę auginimo vietą, grūdinimas ir prigijimas. Daigai turi gauti daugiau vietos ir vienodą maitinamąjį plotą, todėl juos reikia persodinti. Pikuojant paprastai daigas sodinamas į atskirą puodelį, geriausia – durpinį, todėl labai palengvinami daigų vežimo ir persodinimo darbai, apsaugomos daigo šaknys.
Sodininkams – patarimai apie sodinukus
Kalbant apie medelių ir vaiskrūmių auginimą, būtina aptarti ir sodinukus. Sodinukas yra sodmuo, išaugintas vieną arba kelis kartus persodinus sėjinuką arba įsišaknijusią sodmeninę augalo dalį.
Sodo ilgaamžiškumas, derėjimo pradžia ir darbo sąnaudos, reikalingos priežiūrai, labai priklauso nuo sodinukų kokybės. Todėl jei renkatės sodinukus, atkreipkite dėmesį į tai, kad sodinukai turi būti sveiki, be žaizdų, fizinių pažeidimų, kenkėjų ir grybinių ligų pakenkimų, puvinio, gyvybingi, antžeminė dalis ir šaknys fiziškai nesužalotos ir nepažeistos šalčio ar šalnų, nenuvytusios. Visi sodinukai privalo turėti aiškią viršūnę. Šalia viršūnės paliktos stačiai augančios, vadinamos konkuruojančios šakos, turi būti pašalintos. Stebėti, kad šaknų skerspjūviai būtų šviesūs, gyvybingi.
Jeigu augalas augintas vazone ir buvo nepersodintas kelerius metus, jo šaknys gali būti labai sutankėjusios, susisukusios, tada jos blogai šaknysis į naują gruntą – augalas silpnai augs. Tokiu atveju, tokios šaknys turi būti šiek tiek papurentos, atlaisvintos. Atnaujinami šaknų pjūviai, stengiamasi palikti kuo daugiau smulkių šaknelių. Didesniems augalams, sodinamiems iš vazono, patariama padaryti skersinius įpjovimus (2−3 aplink diametrą).
Svarbu atminti, kad greitai augantys jauni augalai persodinami į didesnį konteinerį kasmet, o lėčiau augantys – kas dvejus metus. Senesni augalai, kai sulėtėja jų augimas, persodinami maždaug kas 5 metus. Dideliems augalams, auginamiems vazonuose, kuriuos sunku persodinti, galima nuimti viršutinį sluoksnį ir pakeisti nauju, derlingu.
Jeigu sodinukas skiepytas būtina atkreipti dėmesį į skiepijimo vietą. Skiepo vieta turi būti apie 10 cm nuo šaknų kaklelio. Poskiepio ir įskiepio suaugimas turi būti tolygus, be didelių sustorėjimų vienoje ar kitoje pusėje, be puvimo žymių. Poskiepio ir įskiepio augimo greitis turėtų sutapti.
Sodinant augalus atviromis šaknimis, viena dažniausių medelių ar vaiskrūmių neprigijimo priežasčių − negyvybingos, apdžiuvusios šaknys. Todėl ir šiuo atveju itin svarbus šaknyno paruošimas.
Persodinami sodinukai yra netekę daug šaknų, dėl to svarbu apgenėti antžeminę sodinuko dalį. Kuo su silpnesnėmis šaknimis juos įsigijote – tuo daugiau genėti turite. Persodinant didesnius augalus būtina atkreipti dėmesį į šaknų ir antžeminės dalies santykį. Vienmetį neišsišakojusį sodinuką būtinai patrumpinti nukerpant jį 1 metro aukštyje virš žemės tam, kad šakotųsi. Medelius pasodintus rudenį pradėti genėti reikėtų tik ateinantį pavasarį. Viršuje palikite 5−6 pumpurus – iš jų išaugs skeletinės šakos ir viršūnė.
Dvimečiui, jau šakutes turinčiam sodinukui, jei reikia – pirmiausia nupjaukite viršūnės konkurentą, medis negali augti su dviguba V raidės formos viršūne. To nepadarę vėliau gailėsitės, nes pradėjęs derėti medis plyš pusiau. Šonines šakutes, jei jos auga smailiu kampu, atlankstykite į šonus su svareliais arba pririškite šakeles virvele prie kamieno (kamieną reikia apsaugoti nuo nutrynimo). Jei norite suformuoti taisyklingą lają – šoninių šakelių viršūnes patrumpinkite palikdami pumpurą apačioje. Paprastai paliekamos 3−5 šakutės.
Nupirktus sodinukus reikia tinkamai transportuoti. Šaknys turi būti sudrėkintos, tinkamai supakuotos, kad apsaugoti nuo apdžiūvimo ir tiesioginių saulės spindulių. Prieš sodinant, sodinukų šaknis rekomenduojama pamirkyti auginimo aktyvatoriuje (ne mažiau nei 2−3 valandas), kuris ne tik stimuliuoja šaknų atsiradimą, bet ir pagreitina persodintų augalų prigyjimą. Jeigu parvežti sodinukai iškart nesodinami, juos reikia prikasti.
Jei nutarėte sodinti bulves
Paklausite − o ką daryti, jei noriu sodinti bulves? Ne pirmą kartą tai darantieji jums pasakys, kad tinkama ankstyvųjų bulvių rūšis ir teisingas bulvių gumbų apdirbimas prieš sodinimą taip pat yra geras būsimojo derliaus pagrindas.
Pirmiausia turite pašalinti biologiškai ar mechaniškai pažeistus gumbus. Tuomet reikia sudaryti bulvių gumbams kuo geresnes sąlygas sudygti.
Sudygę augalai greičiau ir geriau išvysto šaknis, lengviau ir aktyviau įsisavina mitybines medžiagas iš dirvožemio. Taip sukuriamos sąlygos ankstyvesniam derliui.
Daiginti bulves patariama dar ir todėl, kad daiginimo metu atsiskleidžia gumbų kokybė: ligotos bulvės neišleidžia daigelių arba jie būna prasti. Padaiginus galima atrinkti sodinti tinkamus gumbus.
Daiginimui atrinktus ankstyvųjų bulvių gumbus reikia sudėti į dėžes ar ant lentynų ir daiginti 30−45 dienas iki sodinimo.
Pirmiausia bulvės daiginamos apie +20 laipsnių laipsnių temperatūroje, o prasikalus daigams, temperatūra sumažinama.
Daiginamas bulves reikia pastatyti į šviesią ir vėdinamą vietą. Jų daiginimo trukmė priklauso nuo veislės ir daiginimo temperatūros. Bulves sodinti galima, kai daigeliai paauga iki 1−2 cm. Likus 4 paroms iki sodinimo, gumbai su tvirtais daigais turi būti laikomi tamsoje.
