Vaismedžiai yra ypatingas sodo elementas. Kadangi ruduo jau čia pat, pateikiame kelis praktiškus patarimus, kaip juos sodinti ir prižiūrėti.
Kada yra tinkamiausias metas vaismedžių sodinimui?
Ruduo paprastai yra tituluojamas vaismedžių sodinimo metu, nors šiuos medelius iš tiesų sodinti galima ir kitais metų laikais. Pavyzdžiui, iškastus iš žemės medelius galima sodinti tiek rudenį, tiek pavasarį, o vazonuose užaugintus medelius galima sodinti visą šiltąjį sezoną.
Kalbant apie sodinimą rudenį, tam tinkamiausias yra spalio mėnuo, kai sustoja augalų vegetacija. Šis metų laikas yra tinkamiausias sėklavaisių sodinimui (obelų ir kriaušių), kadangi jie yra ištvermingesni. Sodinant kaulavaisius (slyvas, vyšnias, trešnes) rudenį, juos pasodinus rekomenduojama gerai pamulčiuoti jų šaknų plotą, nes šie vaismedžiai yra jautresni šalčiams.
Sodinant jautresnius šalčiui vaismedžius, taip pat reikia stengtis nenusivėlinti ir tai padaryti pakankamai anksti, kad jie spėtų įsišaknyti iki šalnų. Kai kurie specialistai siūlo nerizikuoti ir kaulavaisius apskritai sodinti pavasarį.
Vaismedžių sodinimo rudenį ypatumai
Vaismedžius sodinant tiek rudenį, tiek pavasarį, pirmiausia labai svarbu išsirinkti sveiką sodinuką. Reikia rinktis tą augalėlį, kuris išsiskiria savo žvalumu ir turi geras, nenudžiovintas šaknis. Taip pat patariama atkreipti dėmesį į medelio kamieną, kad šis nebūtų per trumpas. Sodinimui tinka 1-2 metų obelų bei kriaušių medeliai, taip pat 1 metų slyvos bei vyšnios. Senesnių sodinukų rinktis nerekomenduojama, nes jie blogiau prigyja bei prasčiau auga.
Vaismedžiai yra sodinami sukultūrintuose žemės plotuose. Jiems tinka vidutinio sunkumo, derlingas, humusingas, laidus, pH 6,0–6,5 rūgštingumo dirvožemis. Tad sodo vieta, kurioje bus sodinamas medelis, turi būti patręšta, suarta, iškultivuota. Beje, ekspertai pabrėžia, kad negalima vienu metu ir tręšti ir kalkinti dirvos, nes jokios trąšos su kalkėmis yra nemaišomos.
Duobę sodinamui medeliui rekomenduojama paruošti iš anksto, pavyzdžiui, jei sodinama bus rudenį, tai reiktų padaryti jau rugpjūtį. Duobė turi būti nei per didelė, nei per maža. Joje turi laisvai pasiskleisti augalo šaknys ir augalas turi atsidurti jam reikiamame gylyje. Paskaičiuota, kad medeliams dažniausiai reikia iškasti 0,7-0,8 m skersmens ir maždaug 0,6-0,8 m gylio duobes. Jokiu būdu negalima medelių sodinti taip, kad jų šaknys užlenktų ar užsuktų.
Į tokią duobę patariama pripilti ariamojo sluoksnio žemės su komposto, gerai perpuvusio mėšlo ir mineralinių trąšų priedu. Podirvis, kuris yra iškastas iš gilesnių sluoksnių, į duobę nėra pilamas, bet paskleidžiamas aplinkui. Svarbu: reikia stengtis, kad trąšos nepatektų ant sodinukų šaknų.
Kaip prižiūrėti medelius juos pasodinus?
Pasodinus medelį į žemę, ekspertai pataria suformuoti aplink duobės kraštus sukeltos žemės žiedą, kad laistant neprabėgtų vanduo. Taip pat patartina augalėlius mulčiuoti. Tam tinka durpės, kompostas, pjuvenos ar smulkintos žievės. Mulčio sluoksnis turi būti apie 5 cm. Svarbu, kad mulčias neliestų pasodinto medelio kamieno.
Pasodintas medelis turi būti gausiai palaistytas, ir pirmaisiais augimo metais, jei nėra lietaus, jis laistomas turi būti kartą per savaitę.
Rudenį, pasodinus medelį, gali būti atliekami tik smulkūs genėjimo darbai. Storesnes šakas genėti rekomenduojama pavasarį.
