Svarbiausias iššūkis, kuris laukė kraštovaizdžio dizainerės Astos Grabauskienės, projektavusios mažą, 94 m², sodelį – tai būtinybė sutalpinti norimas funkcines zonas vizualiai nesumažinant erdvės. „To siekiau pasirinkdama tinkamą sodo struktūrą ir jos elementų proporcijas, derindama augalus bei spalvas“, – sako projekto autorė.
Kraštovaizdžio dizainerė sako, kad derindamasi prie gelsvo namo fasado ir galvodama apie tokią spalvų paletę, kuri būtų sudaryta iš minimalaus augalų rūšių kiekio, bet leistų mėgautis žydėjimu kuo ilgiau, nusprendė pasirinkti kreminio, abrikosų atspalvio floribundines rožes ‘Lion‘s Rose’, jas papildydama gana įprastais, patikimais, ilgai žydinčiais žoliniais augalais ir viksvomis. Joms foną suteikė lapuočiai krūmai, vijokliai.
Kaip „apgauti“ erdvę
Projektuodama nedidelį sklypą šalia kotedžo, Asta Grabauskienė siekė sukurti jaukią aplinką, kurioje šeima su trimis vaikais galėtų leisti laiką. Kraštovaizdžio dizainerė sodo struktūrą apibūdina taip: „Siekiant vizualiai padidinti mažytę erdvę, sodas buvo suskaidytas į tris zonas. Kiekviena jų pridengia kitą, ir tai padeda sukurti paslaptį, šešėlių žaismą ir didesnio ploto iliuziją. Pirmas elementas – tai vaizdą į sodą paryškinantis kampu pasuktas papildomas terasos laiptas, kuris čia ir taip reikalingas, nes terasa buvo per aukšta. Šis laiptas atlieka sodo įrėminimo funkciją, taip pat ant jo patogu prisėsti. Antras elementas – suolas su medeliu, kuris kada nors čia suaugs ir teiks malonų šešėlį saulės nutviekstame sode. Ši zona leidžia pasimėgauti vaizdu ne tik nuo terasos, bet ir iš sodo gilumos, pabūti arčiau augalų. Medis čia paryškintas suolu-klomba, taip pat kiek kitokiais, aukštesniais augalais. Trečiasis elementas – galinis želdynas su laipyne. Aktyviems vaikų žaidimams atiduotas sklypo centras, čia smagu būti, kol vaikai žaidžia, o ir jie turi nors minimalią savo karalystę sode.
Skirtingi trijų zonų tūriai suteikė aplinkai dinamiškumo. Labiausiai didesnės erdvės pojūtį padėjo sukurti įstrižai namo atžvilgiu pakreiptos linijos. Jos ne tik papildė santūrią namo architektūrą, bet ir leido apgauti akį, panaikinti sklypo-dėžutės įspūdį.“
Sudėtingiausia buvo susieti sodo struktūrą, visą sodo vaizdą su kaimyniniais sklypais: aplinkui matyti begalė įvairiausių augalų, tvorų, kitų elementų. Pasak Astos, kur kas paprasčiau kurti sodą, kai kaimynystė nėra tokia artima arba ji pridengta tvorų. Šiuo atveju reikėjo galvoti, kaip pasiekti lengvumo įspūdį nenaudojant visžalių augalų, bet vis tiek suteikti aplinkai kuo daugiau privatumo.
Apgalvotas sprendimas
Sodo struktūra buvo kurta taikant asimetrinę, įstrižų linijų namo atžvilgiu kompoziciją. Kraštovaizdžio dizainerė džiaugiasi, kad šeimininkai entuziastingai pritarė jos idėjoms ir siekė sode šiuolaikiškesnio vaizdo: „Projektuodama siūliau ir tradiciškesnių sodo struktūros variantų – su plastiškomis linijomis, linijomis stačiu kampu, bet jie pasirinko tą, kuris ir mano manymu labiausiai tiko toje aplinkoje.“
Kiemas PRIEŠ
Sodas buvo gana atviras, jame augo keletas spygliuočių, čia nebuvo nieko, kas sulaikytų žvilgsnį, atitrauktų dėmesį nuo kaimyninių sklypų iš visų trijų pusių.
Augalai tarsi ištrina ribas
Kita erdvės praplėtimo priemone tapo augalai. Pasak Astos, juos reikėjo parinkti tokius, kurie leidžia prisidengti nuo kaimynų žvilgsnių, šiek tiek prigesina visžalių smailes gretimuose sklypuose ir yra tarsi neutralus fonas žydintiems augalams, o ne atskiro dėmesio reikalaujantys elementai. „Norėjosi, kad augalai tarsi ištrintų sklypo ribas. Taigi jie buvo sluoksniuojami keliais aukščiais – vijokliai, krūmai, aukštesni žoliniai augalai, kiliminiai augalai. Žalią, purų ir neutralų foną padėjo sukurti vijoklinių sausmedžių (Lonicera peryclamenum ‘Belgica’), japoninių ir karpytalapių stefanandrų (Stephanandra tanakae, Stephanandra incisa ‘Crispa’) lapija. Tiesa, kaip kontrastas puriam fonui, įrengtam dviejose sklypo pusėse, trečioje buvo pasodinta paprastųjų bukų gyvatvorė. Priešais krūmus įkurdintos nereiklios floribundinės rožės (Rosa ‘Lion‘s Rose’), snapučiai (Geranium ‘Brookside’), katžolės (Nepeta x faassenii ‘Walker‘s Lowe’), kininės astilbės (Astilbe chinensis var. taqueti ‘Pupurpurkerze’), alūnės (Heuchera micrantha ‘Palace Purple’), palminės viksvos (Carex muskigumensis). Pagrindiniu sodo medžiu buvo pasirinkta smailialapė vyšnia ‘Kanzan’, o po ja pasodinta blakėžudžių, rusmenių. Šie augalai džiugins ne tik savo ilgu žydėjimu, bet ir gražia struktūra per žiemą.“
Gyvatvorė su viksvų eile vienoje pusėje sukuria kontrastą kur kas lengvesniam, puriam želdynui ties kitomis dviem sodo ribomis. Ji vizualiai papildo geometrinę sodo struktūrą, suteikia įdomesnį, elegantiškesnį vaizdą ir pridengia sklypą nuo kaimynų.
PRIEŠ
Šeimininkai norėjo visiškai pakeisti sodo vaizdą, padaryti jį gyvesnį, jame matyti daugiau žolinių augalų, žiedų.
Medinių sodo elementų atspalviai sustiprina sodo vientisumo įspūdį. Pasak Astos, sudėtinga buvo rasti tinkamas dažų spalvas, derančias prie interjero, namo išorės ir dar kaimynystėje matomų tvorų. Suoliukas, laipynė ir terasa buvo nudažyti vienu pilkšvu atspalviu, o tvora – kiek tamsesniu, panašesniu į kaimyninių tvorų spalvas. Klinkerio atspalvis parinktas toks, kad derėtų ir prie namo fasado, ir prie matomų čerpių stogų.
Nuotraukos – Astos Grabauskienės.
