Augalus perdžioviname ne iš piktos valios – taip gali nutikti net ir patyrusiems kambarinių gėlių augintojams, kurie įsigijo naują augalą ir dar nepriprato prie naujo laistymo grafiko. Ką daryti, jei augalą netyčia per ilgai palaikėme be vandens?
Perdžiovinti augalų taip pat nepatartina kaip ir juos perlaistyti. Tačiau jei augalą, kuris per ilgai išbuvo be vandens, iškart pradėsime intensyviai laistyti, tai jam gali nepatikti ir jis gali, pavyzdžiui, numesti visus lapus.
Kodėl augalų negalima perdžiovinti žiemą?
Daugumai augalų žiemą yra ramybės laikotarpis – juos reikia rečiau laistyti, vis dėlto nereikėtų žiemą augalų visai pamiršti.
Dažniausiai kambariniai augalai namuose laikomi ant palangės, po kuria įrengti radiatoriai, o šie dar labiau skatina augalų džiūvimą.
Augalų perdžiovinti negalima, nes po to, kai juos prisiminsime ir pradėsime intensyviai laistyti, jie gali į tai reaguoti drastiškai, priklausomai nuo rūšies.
Pavyzdžiui, kaktusai ir kiti sukulentai, kurie be vandens gali išverti ilgai, gal ir nesureaguos į laistymo permainas, o štai mirta sureaguos iš karto ir numes visus lapelius.
Jei augalo lapeliai dėl nelaistymo jau apdžiūvę, tą vietą galima nupjauti, išlaikant lapo formą, tik turėkite omenyje, kad lapas ir toliau džius, kol jį reikės nupjauti visą.
Nerekomenduojama perdžiovinti jokio kambarinio augalo, bet ypač venkite perdžiovinti azaliją, kameliją, kavamedį, šventmedį, afelandrą, geinutį, krotonmedį, fitoniją, inkstapapartį, galatėją ir kt. Šie augalai gali ir nebeatsigauti.
Dauguma sukulentų, kaktusų, agavų ir alijošių gali iškart ir neparodyti perdžiūvimo pasekmių, vis dėlto per didelis sausumas ne ramybės laikotarpiu gali sutrikdyti augalo raidą.
Kada augalas jau perdžiūvęs?
Jei augalą galima iškelti iš vazono su visu šaknų kamuoliu, reiškia, kad jis jau visai sudžiūvo ir ko gero vienintelis būdas jį išgelbėti – pamerkti su visu vazonu į indą su šiltu vandeniu.
Jei mėginsite tiesiog laistyti augalą, vanduo sunksis kiaurai sausą žemę ir šaknis, neįsigerdamas.
Kai sudžiūvęs, į vandenį pamerktas augalas atsigers iki soties, jo lapai gali pradėti geltonuoti ir byrėti – neišsigąskite, tai normalu. Kokias dvi savaites tokio reanimuoto augalo nerekomenduojama tręšti, kol nepasirodys nauji lapeliai ar ūgliai.
Kaip atgaivinti apdžiūvusį augalą?
Jei vis dėlto netyčia perdžiovinote augalą, pirmas dalykas, kurį reikia padaryti – nugnybkite ar nupjaukite visus visiškai nudžiūvusius lapus.
Nėra priežasčių juos išsaugoti, nes jie tik atims iš augalo jėgas, kurias jis galėtų skirti atsinaujinimui.
Taip pat reikėtų turėti omenyje, kad augalai, kurių lapija tankesnė, o lapai didesni, yra ištvermingesni, jų lapai taip nesudžius, kaip augalai su plonais ir minkštais lapeliais.
Kai nudžiūvę lapeliai nuskabyti, reikia pasirūpinti augalo šaknų kamuoliu ir žemės drėkinimu.
Visų pirma rekomenduojama išpurenti viršutinį žemės sluoksnį, kad vanduo geriau susigertų. Purenti galima šaukštu, pirštu ar kokiu pagaliuku.
Tada augalą su žeme reikia įmerkti į dubenį su kambario temperatūros vandeniu ir palikti, kol žemė visiškai permirks. Jei reikia, ir kelioms valandoms – kad augalas iki soties atsigertų.
Kai žemė jau drėgna, nuvarvinkite vandens perteklių ir leiskite jai kiek apdžiūti – tik tada įstatykite augalą su žemėmis atgal į vazoną. Kitaip nuo drėgmės pertekliaus žemė gali pradėti pelyti.
Galiausiai apipurkškite augalo lapus vandeniu, kad jie iki soties atsigertų. Po to jau laistykite pagal poreikį – kai žemė bus sausa.
Geriausia augalus laistyti naudojant dušo antgalį – vanduo tekės smulkia srove ir jo nebus per daug vienoje vietoje.
Net jei po visų šių procedūrų augalas ir toliau meta lapus ar jie geltonuoja, neverta jaudintis. Perdžiovintas augalas ilgai iš paskutiniųjų stengėsi išlikti gyvas, todėl lapai, kurie prieš tai buvo žali, po mirkymo gali nukristi. Nebijokite – jei toliau viską darysite teisingai, išaugs nauji.
