Pirkau šią sofą už porą šimtų litų, šeimininkai pasakojo, jog ilgą laiką ji stovėjo sodo namelyje. Baldas iš esmės buvo neblogos kokybės – tvirtos spyruoklės ir rėmas.
Visų pirma teko nuimti kojelių dažus, kurie jau buvo apsilupę.
Po diskusijų nusprendėme jas perdažyti ta pačia spalva. Naudojau juodus akrilinius dažus. Man jie patinka, nes yra matiniai ir gerai dengiasi netgi ant metalo be jokio grunto. Nuėmiau gobeleną, kuris buvo prikaltas vinimis – kai kurių taip ir nepavyko ištraukti – palikau, labai surūdiję jau jie.
Kušetės nugarinė dalis ant tokių plokščių buvo tiesiai ir aptraukta gobelenu – nusprendžiau, kad reiktų dar kloti sinteponą. Norint viską išardyti, teko nugarėlės keletą varžtų net nugręžti – nebeatsisuko…
Taip atrodo sėdimosios dalies sumuštinis be gobeleno. Norint sumažinti restauravimo išlaidas vatos sluoksnio nešmečiau, o palikau.
Šios sofutės minusas – ji kietoka, todėl dėjau porolono sluoksnį. Kokybiško porolono galima nusipirkti vienoje Vilniuje esančioje įmonėje, bet tokio dydžio kokio man reikia ir reikiamo storio (5-8 cm) man jis būtų kainavęs apie 150 Lt. Netyčia radau poroloninį čiužinį vienoje parduotuvėj už 36 Lt su nuolaida. Apipjausčiau, visai neblogas čiužinys tokiam reikalui.
Kažkada seniai, kai restauravau kėdę, gavau patarimą sėdimąją dalį traukti pamušalu – geriausiai drobele – taip mažiausiai išsisėdi. Taip ir padariau šiuo atvejus. Sofa dabar bus su žymiai storesne sėdimąja dalimi, bet ir minkštesnė bei malonesnė sėdėjimui.
Va, čia ir pradeda matytis klaidelės – drobelė pasibangavusi, nes ne visai gerai šonuose užtraukta. Šonus reikėjo susiūti.
Gobeleną pasirinkau medvilninį. Pirkau 4 metrus po 45 Lt kažkur. Iš tiesų tai storos medvilnės užuolaidinis audinys, bet manau nenuvils. Prišaudžiau kabėmis. Kadangi arba šautuvas nekoks arba rankose jėgų ne tiek, kiek reikia, labai vargau – kabės linko ir blogai tvirtino audinį. Todėl užlenkiant apačioje vėl nelygiai užtempta ir dešinėje matomos bangelės. Bedirbdama, matyt, nebuvau labai atsargi.
Sugebėjau supjaustyti audinį. Kadangi pervilkti audinio neturėjau galimybės – klijavau su patvariais klijais. Rezultatas mane tenkino, nes audinys neblogai prisiklijavo prie pamušalinės drobelės ir nespurs toliau, o ir dėl audinio spalvos ir rašto klijai nelabai matomi.
Liko sofutės atlošas. Iš abiejų pusių dėjau sintepono sluoksnį idant paslėptų nelygumus. Sinteponą ne kirpau, bet plėšiau pirštais – taip išgaunamas švelnesnis perėjimas sudūrimuose.
Gobeleną viršutinei daliai susiuvau iš 2 dalių naudodama dekoratyvinę juostelę.
Gobeleną aptraukiau, prišaudžiau, prisukom nugarėlę. Ir štai rezultatas!
