Iš visų galimų būdų sode sukurpti kokią nors vandens salelę, upelis, sukomplektuotas spartus ir su miniatiūriniais vandens kriokliais, gali būti pats išradingiausias pasirinkimas.
Natūralaus kraštovaizdžio upeliai dažnai būna net tūkstančio metų senumo, tačiau tokį galima pasidaryti ir per keletą mėnesių. Tiek laiko prireiks tam, kad suvešėtų augalai, kurie papuoš upelį, tačiau pačiam vandens telkiniui iškasti gali užtekti ir vienos dienos.
Nuožulnumas. Upeliuko vandeniui prireiks pastiprinimo, nes kitaip jis nečiurlens – tai ir bus tie slenksčiai. Juos galima daryti visai neaukštus, arba aukštesnius, o galima ir didesnius krioklius. Tiesa, kraštovaizdžio specialistai pataria tų krioklių ar slenksčių nedaryti pernelyg aukštų, kad neišsiskirtų iš bendro peizažo. Geriausia, kad sutaptų su konkretaus peizažo ypatybėmis.
Drenažo sistema. Taip pat kruopščiai išnagrinėkite nusausinimo būdus. Labai stiprus ir gausus lietus gali smarkiai papildys upeliuką vandeniu ir net gali pradanginti kokius nors jūsų įdėtus įrengimus. Geriausia, kasant upelį, su ekskavatoriumi išformuoti aukštesnius kraštus ir atskirai išbetonuoti ar išmūryti (galima ir dailiai išgrįsti akmenimis) specialų lataką lietaus vandeniui, kuris leistų jam nubėgti kitur. Žinoma, latakas turi būti nukreiptas nuo upelio. Tiesa, ir pats upelis gali būti lietaus vandens panaikinimo įrankis. Minėtoji priemonė yra vadinama išoriniais arba išeinamaisiais vartais, tačiau ji vis dėlto nėra iki galo patikima – upeliukas gali išsilieti.
Specialistai pataria upeliuką konstruoti taip, kad vandens perteklius bėgtų į nusausinimo įrengimą arba specialiai padarytą duobę, išklotą žvyru. Šie įtaisai turėtų būti iškart už upeliuko kelio pabaigos. Seklesni upeliukai prikaups mažiau vandens ir bus mažesnė persipildymo lietaus vandeniu ir išsiliejimo per kraštus tikimybė. Tiesa, upeliukus, jei jie pernelyg seklūs, reikia papildyti gana dažnai. Normaliomis sąlygomis – kas tris savaites. Jei oras karštas ir sausas – kas savaitę.
Kiti svarbūs žingsniai:
Visų pirma susidarykite nuoseklų darbų sąrašą. Žinoma, jei samdysite profesionalų rangovą, dauguma darbų bus padaryta už jus, jums liks tik malonioji dalis – dekoravimas.
Taip pat pasiskaičiuokite visas išlaidas.
Kitas svarbus dalykas – išanalizuokite podirvį, jo naudą ir kitas galimybes. Turėkite vietą, kur išvešite visą iškastą žemę, kadangi gausis ne viena tona grunto ir akmenų. Taip pat įsitikinkite, kad nudrenuotas vanduo nepasieks kaimynų. Visas upeliukas ir jo duodamos “atliekos” neturi išeiti už jūsų valdų ribų.
Pasikonsultuokite dėl vandens tvenkinio kasimo leidimų.
Pagalvokite dėl elektros instaliacijos prireikimo. Mat galite nuspręsti įrengti vandens pompas ar elektra varomą drenažo sistemą, o taip pat gal panorėsite naktinio apšvietimo. Viską reikia kruopščiai apgalvoti iš anksto, jei norite savo upeliuku grožėtis ir po saulės nusileidimo.
Augalai. Bene didžiausią grožį upeliui suteiks ir augalai, jie pagyvins vaizdą, tad juos reikia kruopščiai atsirinkti. Tokiose vietose galima sodinti dvimečius, vienmečius, daugiamečius augalus, krūmus, gėles, medelius, svogūninius augalus.
Jei pasirinksite dekoratyvius medelius, jie gali dailiai nusvirti virš upeliuko arba sudaryti arką prie menamo įėjimo. Venkite didelių, tankiai susodintų, krūmų, kadangi jie gali užgožti upeliuko grožį. Tinkamiausi augalai: astilbės (Astilbe arendsii), dicentros (Dicentra spectabilis), lobelijos (Lobelia cardinalis), narcizai (Narcissus spp.), sinavadai (Aquilegia spp.), sedulos (Cornus spp.), įvairiausių rūšių paparčiai, tiarelės (Tiarella spp.), melsvės (Hosta spp.), heicheros (Heuchera spp.), baltažiedės notrelės (Lamium spp.), rododendrai ir jų hibridai (Rhododendron spp.), dirviniai flioksai (Phlox divaricata). Kad upeliukas visą laiką turėtų išskirtinį akcentą, rinkitės augalus, iš kurių vieni žydėtų ankstyvą pavasarį, kiti, vasarą, treti – iki vėlyvo rudens.
