Ne kartą mokslininkai yra pabrėžę, kad prieš šliužų ėdrumą ir žalingumą augalams nublanksta net kolorado vabalai. Šliužai dažniausiai įsiveisia drėgnuose soduose, dirvose, pievose ir miškuose su gausia ir tankia augmenija, o aktyviausi ir daugiausia žalos pridaro būtent šiuo metu, pavasario pabaigoje. Dieną tūno po lapais ar žemės grumstais, o naktį išlenda maitintis. Kaip apsisaugoti sodą bei daržą nuo šliužų ir sraigių pataria agronomė dr. Elena Survilienė.
Ekspertė įspėja, jog pastarieji maitinasi beveik viskuo: graužia pupeles, salotas, špinatus, bulvių gumbus, morkas, burokėlius, sunaikina braškyno derlių, o kai įsimeta į kopūstų ar salotų lysvę, iš sultingų lapų lieka tik gyslos. Nors šliužai pavojingiausi pavasarį, vasarą taip pat tenka su jais kovoti.
Išvaizda – pavojinga
Anot E. Survilienės daugiausiai nuostolių šliužai padaro lietingais metais. Jie labai jautrūs oro ir dirvos drėgmei. Per sausras šie kenkėjai slapstosi dirvoje, ilgesnės sausros metu labai daug šliužų žūva.
„Suaugėliai būna įvairaus dydžio, dažniausiai apie 30–60 mm ilgio. Kūnas verpstės formos, minkštas, įvairių spalvų – pilkšvai gelsvos, blyškios ochrinės, pilkšvai rožinės ar blyškiai violetinės spalvos, o būna ir ryškių spalvų. Šliužo nugaroje yra savotiškas balnelis (mantija), kurio dešinėje pusėje matoma kvėpavimo anga. Kiauto liekana ovali. Galvoje šliužas turi dvi poras įtraukiamų liestukų (čiuopiklių). Ilgesnieji iš jų baigiasi akimis. Šliužo burnoje yra pasagos formos žandas ir raumeningas, aštriais danteliais padengtas liežuvis, vadinamas radula. Juo šliužas trina augalų dalis. Šliužų lervos labai panašios į suaugėlius, tik mažesnės“, – kaip atpažinti kenkėjus pasakojo specialistė.
Ji įspėjo, kad Lietuvoje bene daugiausia kenkia dirvinis Agriolimax agrestis, tinkluotasis A. reticulatus, vikrusis A. laevis šliužai.
Rimti kenkėjai
„Šliužai apgraužia sultingas augalo dalis ir palieka ant jų gleivių pėdsakus. Per parą gali suėsti augalų masės, sudarančios apie 40 proc. paties šliužo masės. Laukuose dažniausiai kenkia žiemkenčių pasėliams, dobilams, vikiams, bulvėms ir runkeliams, bet daugiausia nuo jų nukenčia sodo, daržo ir dekoratyviniai augalai (lelijos, irisai, chrizantemos, ciklamenai, amariliai, orchidėjos, žemuogės ir kt.)“, – pasakojo specialistė.
Anot jos, per metus šliužai gali padėti iki 400 kiaušinėlių, tad jų dauginimasis – labai greitas. Geriausiai su jais kovoti atimant iš jų maistą – palaikyti juodąjį pūdymą. Taip pat veiksminga priemonė sauganti nuo šliužų yra dažnas dirvos apdirbimas. Kenkėjų kiekį galima reguliuoti ir melioracinėmis priemonėmis, pavyzdžiui rinkti akmenis, sausinti dirvas. Nepadėjus šioms priemonėms, lauko pasėliuose šliužus galima išnuodyti superfosfatu (230–360 kg/ha). Jį naudoti geriausia naktį arba anksti ryte, tuomet šliužai maitinasi.
Dažniausiai šių kenkėjų sumažėja rugsėjo pradžioje, vos prasidėjus rudens sezonui.
Gelbsti įvairios priemonės
Nuo sraigių ir šliužų galima apsisaugoti iš anksto aplink daržoves supylus atitvarus. Jie daromi supylus volelius iš pjuvenų ar smulkaus smėliuko, pastatant plastmasisnes tvoreles. Atitvarus galima daryti ir iš valgomosios druskos.
Jeigu iš anksto nebuvo pasirūpinta apsauga, geriausia šliužus ir sraiges surinkti ir utilizuoti. Tiesa, sraiges galima parduoti arba sušerti vištoms. Moliuskus galima surinkti rankomis, tačiau lengviau tai padaryti iš anksto paspendus spąstus.
Tarp lysvių patiesus senų šlapių skudurų ar kopūstlapių sraiges galima prisivilioti ant jų subėrus šiek tiek piktžolių, palikus vandeniu suvilgytų rabarbarų lapų ar bulvių griežinėlių arba užpilti alaus. Šis kvapas kenkėjus ypatingai vilioja.
Vakarop ant dirvožemio ir takų rekomenduojama pabarstyti gesintų kalkių, smulkinto superfosfato, geležies sulfato, amonio salietros arba rupios druskos ir pelenų mišinio.
Galima pasitelkti chemines priemones
Jei natūralūs būdai nepadeda susitvarkyti su šliužais ir sraigėmis, tai gali padėti padaryti Valstybinės augalininkystės tarnybos patvirtinti registruoti augalų apsaugos produktai. Vienas iš jų, skirtas neprofesionaliam naudojimui yra Ferramol (W.Neudorff GmbH KG, 0428M/12). Veiklioji medžiaga – geležies fosfatas 9,9 g/kg. Su juo galima apdoroti uogynus, lauko ir uždaro grunto daržoves, dekoratyvinius augalus. Naudoti – pastebėjus šliužų ir sraigių pakenkimus.
Kita registruota priemonė – Sluxx. Joje taip pat veikia geležies fosfatas (29.7g/kg). Jis skirtas konkrečiai šliužų ir sraigių naikinimui. Preparatas skirtas lauko augalams, uogynams, lauko ir uždaro grunto daržovėms, dekoratyviniams augalams.
