Pagaliau galime džiaugtis ir derliaus malonumais. Tačiau, neužmikime ant laurų – darbų sode, darže ir gėlyne nemažėja!
Sode
Birželis pradžiugina sodininkus nauju derliumi. Uždera valgomieji sausmedžiai, braškės, ankstyvieji juodieji serbentai, ankstyvosios trešnės.
Piktžolių naikinimas. Sparčiai auga visi sodo augalai, tai pat ir piktžolės. O jos iš kultūrinių augalų atima daug maisto medžiagų, vartoja drėgmę. Todėl piktžoles naikinkime, kol dar neišsikerojo. Geriausia, kai žemė purenama kas savaitę, tuomet sunaikinamos piktžolės, susilpninamas daugiamečių augimas.
Kompostavimas. Palaikykime sode švarą. Visas piktžoles meskime į komposto dėžę ar duobę. Jokiu būdu piktžolėmis „netaisykime“ kelių, nemeskime jų per tvorą, neužterškite greta sodo ar sodybos esančio miško.
Mulčiavimas. Nuravėjus piktžoles, sodo augalus mulčiuokime smulkinta medžių žieve, durpėmis ar pastovėjusiomis pjuvenomis. Apmulčiavus sodo augalus pjuvenomis, reikės pamildomai juos patręšti azotinėmis trąšomis.
Užuomazgų retinimas. Sodai gausiai žydėjo, tačiau stiprios pavasarinės šalnos nušaldė dalį jų žiedų. Nukentėjo ir sėklavaisiai, ir kaulavaisiai, ir serbentai bei braškės. Todėl šiais metais tikimasi mažesnio derliaus. Kai kurie sodai mažiau nukentėjo nuo šalnų, po masinio užuomazgų kritimo, kai dar daug pasilieka vaisių, dalį išskinkite. Obuoliu tapsiančios užuomazgos turėtų likti viena nuo kitos kas 10-15 cm. Vėliau, jei reikės, praretinkite dar kartą. Obuolių ant obels bus mažiau, tačiau jie užaugs didesni ir gražesni.
Genėjimas. Pavasarį stipriau nugenėję vaismedžius, paskatiname vilkūgių augimą. Ypač daug jų išauga, jei padarėme klaidų – patrumpinome šakas ar jas išpjovėme palikdami per ilgą stuobrelį. Birželio antroje pusėje vilkūgius galima išlaužyti. Jei to nepadarysime, vėliau juos reikės išpjauti arba iškirpti, o tai užima daugiau laiko ir neretai paskatina naują vilkūgių augimą.
Laistymas ir tręšimas. Pasibaigus žydėjimui, vaisių formavimosi metu, kai sausas ir karštas oras, obelis, kriaušes ir kitus vaismedžius laistome. Vejoje pasodintos obelaitės, nevisuomet atrodo taip gražiai, kaip vejos kilimas. Dažnai vaismedžiams trūksta drėgmės ir maisto medžiagų. Paviršinis dirvos drėkinimas ir tręšimas neturi prasmės. Kad vanduo pasiektų augalo šaknis, geležiniu 20 cm skersmens grąžtu padarykite skyles, į kurias gausiai pilkite vandenį arba 0,2 proc. kompleksinių trąšų tirpalą. Per visą birželio mėn. tręšiama 3 kartus. Senesniems medžiams ruošiame tirpalą su daugiau trąšų – 50 g trąšų/10 l vandens. Galima naudoti ir su vandeniu atskiestas srutas (1:10). Išgrežus skyles, įkaskite drenažo vamzdelius, kurie palengvins laistymą. Jais iki šaknų zonos pateks ir lietaus vanduo.
Jauniems medeliams daromos 3 skylės, kasmet dar po vieną daroma papildomai. Ketverių metų amžiaus – reikia 10 skylių. Skyles darome nuo vainiko vidurio. Pačios aktyviausios šaknys vainiko šakų plotyje. Šaknys užima 1,5 karto didesnį plotą, negu šakos.
Braškių priežiūra ir uogų skynimas. Po žydėjimo apie braškes klojame šiaudus, kad sunokusios uogos būtų švarios ir tuo pačiu bus dirvoje išsaugota drėgmė. Braškių šaknys auga dirvos paviršiuje, todėl augalai jautrūs drėgmės trūkumui, laistykite: kai auga uogos – 2-3 kartus ir nuėmus derlių 1-2 kartus (priklausomai nuo metereologinių sąlygų). Kad augalų šaknis pasiektų vanduo, prieš laistymą su kauptuku padarykite griovelį, palaisčius užžerkite sausa žeme. Braškynas laistomas vakare ar naktį, kad dieną augalai galėtų apdžiūti, nesusidarytų palankios sąlygos puviniams. Žydėjimo metu ir po žydėjimo papildomai tręšiame 0,2 proc. koncentracijos kompleksinių trąšų tirpalu arba trąšų granulėmis (30 g/ kv. m).
Prinokusias braškes skiname anksti ryte, nes uogos yra stangrios ir nuskintos ilgiau išlieka šviežios. Imant braškių derlių, į kitas dėžutes nuskiname ir įpuvusias, pažeistas uogas (kad neapkrėstų sveikųjų), kurias paskui reikės sunaikinti. Uogoms nokstant, braškių kereliai beveik neauga. Nuėmus derlių, pradeda intensyviai augti nauji lapai, ūsai, šaknys, o vėliau ir nauji rageliai. Po derliaus nuėmimo neduokite įsigalėti ūsams. Augalus, kurių lapai ir lapkočiai paruduoja, ima vysti, džiūti, o perpjovus šaknis, matyti patamsėję audiniai, reikia išrauti ir sudeginti, o žemę palaistyti fingicidais.
Pasidauginkime uogakrūmių žaliasiais auginiais. Juos imame nuo derlingų krūmų, pjaustome auginiais (po 3 tarplapius), pašaliname lapus: apatinį visiškai, o 2 viršutinius nugnybiame per pus. Paruoštus auginius pamirkome heteroauksino tirpale (į 10 litrų vandens – 1-4 g preparato), paskui susmaigstome į inspektą arba po plėvelės gaubtu į durpinų substratą, ant kurio užberta 3-4 cm smėlio. Auginius dažnai apipurškiame.
Sodo augalų apsauga nuo kenkėjų. Dabar soduose, daržuose augalai dažnai apnikti amarų ir kitų kenkėjų. Nenorint naudoti savo sode cheminių preparatų, rekomenduojama naudoti alternatyvias augalų apsaugos priemones. Nuo amarų sodo, daržo ir dekoratyvinius augalus purškite skysto kalio muilo „Žaliasis“ 2 proc. tirpalu (200 ml/10 l vandens). Purškimo metu būtina kokybiškai padengti augalą iš visų pusių – iš apačios, šonų ir viršaus. Purškimą kartokite po 3-4 dienų. Taip pat galima naudoti „Bioshower“ – natūralus produktas (100 proc. suyrantis muilas), pagamintas iš greitai yrančių riebiųjų rūgščių, skirtas amarams, tripsams naikinti. Arba organines trąšas, naikinančias amarus bei didinančias augalų atsparumą amarams Zicara 0,1-0,15 proc. tirpalu. Nuo kitų kenkėjų purškite augalus Oleorgan arba Konflic 0,2-0,3 proc. tirpalu. Purškiant vienu ar kitu produktu, skiedžiama kuo minkštesniu vandeniu.
Vaisėdžių naikinimas. Po vaismedžių žydėjimo, kai vidutinių temperatūrų suma viršija 100 laipsnių (tai gali būti 10 ar mažiau dienų temperatūrų suma), ant obelų šakų kabinami perugusios giros buteliai vaisėdžiams gaudyti. Į 0,5 butelį įpilama pusė stiklinės perrūgusios giros. Jos kvapas vilioja vaisėdžių patinėlius, kurie įlindę į pakabintus tarp šakų butelius su skysčiu žūsta. Dideliuose soduose kenkėjų naikinimui pripilamos vonios su perugusia gira.
Feromoninės gaudyklės. Feromoninės gaudyklės pakabinamos sode pasibaigus obelų žydėjimui, prieš vaisėdžių skraidymą. Nustatyta, kad vaisėdžiai daugiausia skraido apie vaismedžio viršūnę ir vidurinę vainiko dalį, todėl gaudyklės kabinamos ant išorinių vainiko šakų vakarų pusėje, vidurinio vainiko aukštyje. Gaudyklės pakabinamos taip, kad vaismedžio lapai apsaugotų jas nuo tiesioginių saulės spindulių. Kadangi feromono kvapą vėjas neša horizontaliai, gaudyklės išdėstomos taip, kad jų atviros angos sutaptų su vyraujančių vėjų kryptimi. Bendrijų soduose kabinama 50 m viena nuo kitos. Feromoninės vaisėdžių gaudyklės 6 arų soduose tinka vaisėdžiams naikinti, išgaudant dalį patinų. Birželio pradžioje sėkime burokėlius, morkas ir kitas daržoves, kurias laikysime per žiemą.
Retinimas. Tankiai pasėtas daržoves laiku išretinkime, kad augalai vieni kitų nestelbtų, mažiau pultų ligos. Morkas ir burokėlius praretinkime tiek, kad augant nesusipintų šaknys, o prasidėjus ryšulinei brandai, išretinkime iki reikiamo tankumo.
Laistymas. Trūkstant drėgmės, palaistykime daržoves šiltu vandeniu, apie 20 laipsnių. Daugiausia drėgmės reikia kopūstams, salotoms, ridikėliams, špinatams, salierams. Mažiau jos reikia šakniavaisinėms bei svogūninėms daržovėms ir mažiausiai – pupelėms, pupoms, pomidorams. Morkoms daugiausia drėgmės reikia augimo pradžioje, pomidorams – kol įsišaknija daigai.
Tręšimas. Pomidorus, agurkus ir ypač kopūstines daržoves augimo pradžioje tręškite kas savaitę, kol išaugs gausi lapija. Kai pradės augti vaisiai ar formuotis gūžės, nebetręškite. Papildomai tręšiama kompleksinėmis greitai tirpstančiomis trąšomis, kuriose daugiau azoto ir kalio, mažiau fosforo.
Tarpueilių purenimas ir kaupimas. Tinkamai išpurenus auginamų daržovių ir bulvių tarpueilius, sunaikinamos pradedančios dygti, sudygusios ir visos augančios piktžolės, supurenamas viršutinis dirvos sluoksnis, sudaromos sąlygos geriau augalo požeminei daliai apsirūpinti drėgme, oru, suaktyvėja mikrofloros veikla. Daržoves kaupiant, į gilesnius sluoksnius įleidžiama daugiau oro – anglies dvideginio, susidaro geresnės sąlygos vystytis pridėtinėms augalo šaknims, blogesnės sąlygos piktžolėms augti, augalai apsaugomi nuo išgulimo, pagerėja įvairiapusis dirvos režimas. Purenimas ir kaupimas dirvos paviršiuje sureguliuoja drėgmę, palaiko gerą purumą.
Daržoves, kurios turi kuokštines sekliai išsidėsčiusias šaknis – svogūnus, česnakus, reikia purenti sekliau. Šakniavaisines daržoves (burokėlius, pastarnokus) augimo pradžioje reikia purenti sekliai, 5 cm gyliu, vėliau – 15 cm gyliu. Morkas lyginant su kitomis šakniavaisinėmis daržovėmis, pavyzdžiui, burokėliais, reikia purenti sekliau. Kopūstines daržoves – atvirkščiai: pradžioje – purenti giliau, vėliau – sekliau, tik viršutinį dirvos sluoksnį. Mažus augalus – purenti giliau, paaugusius – sekliau. Patartina purenti žemę prieš laistymą ir 1-2 dienas po lietaus ar laistymo.
Būtina kaupti bulves, kopūstus, pomidorus (augina pridėtines šaknis), vėlyvų veislių porus (kad augtų baltoji stiebo
dalis). Salierų kaupti nereikia.
Morkinė musė. Pirmiausia morkoms netinka pavėsinga vieta. Po medžiais jos išstypsta, šakniavaisiai būna maži. Be to, tokias vietas mėgsta morkinės musės ir dirvoje jau gali būti jų lėliukių, iš kurių išsiritusios musės vėl padeda prie augalų kiaušinėlius, o iš jų išsivysčiusios lervutės jau ėda šakniavaisius. Jeigu pažeidžia pirmos kartos musės, tai yra birželį, morkos tuoj pat žūna. Pasėlis atrodo kaip išmindžiotas, lapai būna violetiniai. O jei pažeidžia antros kartos – rugpjūtį, tada šakniavaisiai nustoję augę, jie būna sukirmiję, kartais blogai laikosi žiemą. Dėl tos pačios priežasties jų negalima tręšti šviežiu mėšlu, nes patenka į dirvą morkinės musės lėliukių, be to, mėšlu tręštoje dirvoje užauga šakotos morkos. Neauga morkos ir rūgščioje (pH 5,5-5,8) bei užmirkusioje dirvoje, kur gruntinis vanduo aukščiau kaip 60 cm.
Kovai su morkinėmis musėmis (profilaktiškai ar pasirodžius kenkėjams) morkas rekomenduojama laistyti lapuočių (ypač gerai ievų) pelenų skiediniu – 1,5 stiklinės pelenų reikia užplikyti nedideliu kiekiu verdančio vandens, paskui praskiesti vandeniu iki 10 l, ištirpinti 1 šaukštą skysto muilo. Nedidelius pasėlius nuo musių rekomenduojama apdengti agroplėvele.
Kompostavimas. Nepamirškite tvarkyti komposto, nes tai pagrindinė organinė daržo trąša.
Pasisodinkite prieskoninių ir vaistinių augalų: bazilikų, mairūnų, pipirmėčiu, katžolių, raudonėlių, melisų, ramunėlių, šalavijų. Daugiamečius prieskoninius augalus sodinkite daržo pakraštyje, kad netrukdytų dirbti žemės, o vienamečius – po ankstyvųjų daržovių.
Pasisėkite į kasetes arba į daigyną žiedinių bei pekininių kopūstų ir brokolių rudens derliui.
Po ankstyvųjų daržovių pasisėkite krapų, špinatų, dašių, burokėlių. Burokėliai bus nedideli, bet skanūs ir gerai laikysis žiemą.
Pomidorų apsauga nuo ligų. Stebėkite pomidorus, nes ši vasara palanki ligoms plisti, ypač marui. Profilaktiškai juos nupurkškite bordo skiediniu, o kai pasirodys pirmieji ligų požymiai – previkuru. Tuo pačiu fungicidu purkškite ne daugiau kaip du kartus. Gerai įsiskaitykite naudojimo instrukciją. Jeigu bus blogi orai, purkškite kas 10 – 14 dienų.
Laikas sodinti vienametes gėles. Jau pasibaigė pavasarinės šalnos, tad drąsiai galite sodinti į gėlynus įvairiausias vienametes gėles, jomis papuoškite balkonų bei palangių lovelius, terasas, laiptus, taip pat, jas sodinkite kapinėse.
Dabar žydi puikieji bijūnai (nes ankstyvosios bijūnų rūšys: siauralapis, vaistinis, sibirinis, geltonžiedis, sumedėjęs žydėjo gegužės mėnesį) įvairių formų ir spalvų žiedais. Birželį, kol bijūnų šoniniai butonai būna žirnio dydžio, būtinai juos pašalinkite, tada žiedai bus didesni. Bijūnų kerai gražiau atrodys, kai reguliariai surinksite nubyrėjusius žiedlapius.
Birželio pradžioje – pats vilkdalgių žydėjimas: pasidžiaukime jų įvairove, spalvomis; jie būna vienspalviai, dvispalviai, kantuoti. Dažniausiai auginamas hibridinis vilkdalgis (Iris hybrida). Šie vilkdalgiai suskirstyti į 10 grupių. Populiariausia iš jų barzdotųjų vilkdalgių grupė. Ant išorinių apyžiedžio lapelių jie turi tankių plaukelių išaugas, primenančias barzdelę. Vienas žiedas žydi 2 dienas, o visas augalas žymiai ilgiau.
Norint persodinti pagal spalvas augalus (tam, jog nesuklysti), galima sodinti ir žydinčius (pririškite etiketę su veislės pavadinimu ar spalva), tik nupjaukite žiedyną, kad augalas sustiprėtų.
Veisles su aukštais stiebais ir dideliais žiedais pririškite prie atramų. Po žydėjimo nuvytusius žiedynus su stiebais išpjaukite, neleiskite susidaryti sėkloms. Sėklos auginamos selekcijos tikslais. Jautrias veisles žiemai pridenkite.
Truputį vėliau pražysta įvairių rūšių gvazdikėliai. Dauguma gerai auga saulėtoje vietoje: grenadinis, Šabo, šiurpinis, alpinis. Yra tokių gvazdikų rūšių, kurios savo kvapniais, įvairių spalvų žiedais mus džiugina nuo birželio mėn. iki rudeninių šalnų: Šabo, plunksnuotasis, šilinis. Peržydėjusius augalus galite padauginti ir persodinti į kitą vietą. Juos persodinkite kas dvejus metus, bus gražūs ir tankūs daugiamečių gvazdikų kereliai bei gausiai žydės.
Chrizantemų sodinimas. Vazoninių chrizantemų daigus sodinkite lauke į lysvę ar pirma į vazonus ir po to įkaskite lysvėje (bus patogiau rudenį sunešti prieš šalnas į šiltnamį). Daigus sodinkite į lengvą priemolio dirvą, pagerintą durpių komposto pūdiniu ir patręštą kompleksinėmis trąšomis.
Rožių priežiūra. Patikrinkite kamieninių rožių atramas ar neišlaužė jų vėjas. Rožių stiebus prie kuoliukų pririškite tvirtai, kad stipriam vėjui pučiant stiebas nesitrintų į juos.
Kad rožės greitai sukrautų žiedus antrą kartą, tinkamai nupjaukite pirmuosius. Pirmiausia – negalima nupjauti viso metūglio. Žiedstiebius su nužydėjusiais žiedais nupjaukite iki pirmos gerai išsivysčiusios akutės.
Jei rožėms leidžiate pražysti ir nužydėti ant krūmo, būtinai laiku pašalinkite nužydėjusius žiedus. Juo ilgiau juos paliksite nenupjautus, tuo vėliau nusikels naujų ūglių formavimasis, o kartu ir antrasis žydėjimas.
Norint paspartinti naujų ūglių formavimąsi (antrąjį žydėjimą), visas rožes patręškite kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais: išbarstykite apie kiekvieną krūmą po šaukštą šių trąšų, o kad trąšos greičiau suveiktų, palaistykite jų tirpalu (1 šaukštas trąšos – 10 l vandens).
Išpjaustykite skiepytų rožių, alyvų ar kitų dekoratyvinių krūmelių laukines atžalas.
Pavasarį žydinčių daugiamečių gėlių dauginimas – biržely. Šiuo metu padalinkite ankstyvųjų gėlių: aubrietės, šliaužiančio fliokso, plukės, raktažolės kerelius ir pasodinkite į pastovią vietą gėlyne. Sekančių metų pavasarį užims visą jiems skirtą plotą. Po sodinimo gausiai palaistykite ir pridenkite agroplėvele nuo tiesioginių saulės spindulių, kol naujai pasodinti augalai prigis.
Kardelių vėlyvas sodinimas ir priežiūra. Kad rugsėjo mėnesį turėtumėte žydinčių kardelių, dalį jų gumbasvogūnių galite pasodinti birželio pradžioje. Sodinimui pasirinkite didesnius gumbasvogūnius, nes mažesni ilgiau auga.
Anksčiau pasodintus pradėkite laistyti tik tada, kai susiformuos žiedstiebiai. Tai lengvai nustatysite, suėmus tarp nykščio ir rodomojo piršto plokščiąją kardelių stiebų pusę. Vesdami pirštais nuo žemės į viršų stiebu nustatysite, ar yra žiedstiebis. Jei žiedstiebio neapčiuopiate, jis dar nesusiformavęs.
Dekoratyviniai krūmai. Sausros metu ypač daug drėgmės reikia pavasarį pasodintiems visžaliams augalams. Birželio mėnesį jie dar nebūna taip įsišakniję, kad galėtų imti vandenį iš aplinkos. Kartais perdžiuvę augalai ir visai žūva. Ypač jautrūs drėgmės trūkumui yra rododendronai, palaistykite juos ir kitus augalus.
Dabar pradėkite karpyti lapus metančias (vasaržales) gyvatvores. Kirpti iki senos medienos nereikia, pašalinkite tik metūglių viršūnes. Kad gyvatvorės viršus būtų lygus, kerpant naudokite virvę, kurią ištempkite norimame kirpti aukštyje. Kad pavasarį pasodinta gyvatvorė išaugintų stiprius ūglius, nepamirškite jos palaistyti, patręšti.
Dekoratyvinių krūmų nužydėjusius žiedus, kurių vaisiai nebūna puošnūs, pašalinkite.
Kiti darbai. Šiuo metu gazono žolė greitai auga, todėl ją dažnai nupjaukite. Per sausras gazonus palaistykite, kas dvi savaites patręškite kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu.
Iki birželio vidurio lysvėje pasėkite našlaites, saulutes, neužmirštuoles. Visos gėlės puikiai augs ir gražiai žydės, jei tinkamai ir su meile prižiūrėsite: laiku palaistysite, papurensite dirvą, naikinsite piktžoles, apmulčiuosite apie augalus durpėmis ar medžio drožlėmis, kas 10 -15 dienų patręšite kompleksinėmis trąšomis. Tam, kad gėlių neapniktų kenkėjai ir ligos, pastebėjus pirmus požymius, nupurškite jas augalų, turinčių fitoncidinių savybių: česnako, kraujažolės, serenčių, medetkos, kiečio ištraukomis. Jei tai negelbės, purškite rekomenduojamais insekticidais ar fungicidais. Geriausia purkšti vakare, pasibaigus dienos karščiams.
Mėnesio pabaigoje iškaskite jacintų, tulpių ir kitų svogūninių gėlių svogūnėlius, kada pagels ir pradės džiūti lapai, o dengiamieji žvynai paruduos. Apdžiovinkite svogūnėlius ir per vasarą laikykite sandėlyje.
