Vasario mėnesį šildomuose šiltnamiuose arba ant šviesios palangės (ar kitoje šviesioje šiltoje patalpoje) auginami ilgos vegetacijos šiltnaminių daržovių – paprikų, pomidorų, baklažanų, agurkų, ankstyvų gūžinių ir žiedinių kopūstų, valgomųjų ir uoginių dumplūnių (vėsią vasarą lauke nespėja sunokinti vaisių) daigai.
Apie šiltnaminių daržovių sėją patirtimi sutiko pasidalinti LAMMC SDI mokslininkės – dr. Julė Jankauskienė, dr. Elena Survilienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė.
Daigų augimo trukmė
Priklausomai nuo daržovių rūšies, daigų auginimo trukmė yra skirtinga. Pagal daigų auginimo trukmę skiriamos kelios grupės: daržovės, kurių daigai auga 50–70 dienų (paprikos, baklažanai, pomidorai ir žiediniai kopūstai ankstyvajam laikotarpiui, salierai, porai);
daržovės, kurių daigai auga 45–50 dienų (ankstyvieji kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, pomidorai vėlyvesniam laikotarpiui);
daržovės, kurių daigai užauga per 35–40 dienų (vidutinio vėlyvumo bei vėlyvieji kopūstai);
daržovės, kurių daigai užauga per 25–30 dienų (arbūzai, aguročiai, patisonai, melionai, salotos, agurkai, valgomosios ir uoginės dumplūnės). Daigų auginimo trukmė taip pat priklauso nuo daržovių sėjos laiko.
Nuo ko priklauso daigų kokybė?
Daigų kokybė priklauso nuo sėklos kokybės, substrato, kuriame jie auginami, apšvietimo, temperatūros bei drėgmės, maitinamojo ploto. Pirkite ir sėkite tik kokybišką sėklą. Patikrinkite, ar sėklos daigios, jei jų turite likusių iš ankstesnių metų. Paprastai užsienio selekcijos daržovių sėklos yra beicuotos, tad prieš sėją jų apdoroti nereikia. Jei sėjate ne užsienio selekcijos hibridus, neužmirškite apdoroti sėklą (pavyzdžiui, pomidorų sėklos 30 min. palaikomos 1 proc. kalio permanganato tirpale). Toks sėklų paruošimas pagreitina jų sudygimą, sėklos vienodžiau sudygsta ir geriau yra apsaugomos nuo ligų.
Substratas
Labai svarbu parinkti tinkamą substratą. Jis turi būti lengvos mechaninės sudėties, purus, pralaidus orui ir vandeniui, neužkrėstas ligų ir kenkėjų, tinkamo rūgštumo ir jame turi būti optimalus maisto medžiagų kiekis. Geriausia naudoti jau paruoštus substratus agurkų, paprikų, pomidorų auginimui arba universalius substratus daržovių daigams auginti. Pasirenkamas smulkesnės struktūros (0–20 mm) substratas.
Prieš naudodami paruoštų durpių substratą, paskleiskite jį, kad prasivėdintų. Be to, labai svarbu tinkamai sudrėkinti durpes. Nenaudokite daržo žemės, kuri supuola, nes šaknims gali trūkti oro. Taip pat ir į paruoštą durpių substratą nemaišykite daržo žemės. Kad pagerėtų substrato aeracinės savybės, galite durpes sumaišyti su smulkiu žvyru, perlitu, vermikulitu ar ceolitu. Tokių mišinių būna gera aeracija, jie imlesni vandeniui.
Labai svarbus yra substrato rūgštumas. Optimalus substrato rūgštumas daigams – pH 6,0–6,6. Agurkams, salotoms tinkamiausias pH 6,2–6,8; saldžiosioms paprikoms, salierams – pH 6,3–6,6. Pomidorai pakenčia rūgštesnį substratą – pH 6,0–6,5; kopūstai – pH 6,5–6,7. Kai substrato rūgštumas netinkamas, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas, daigai lėtai auga, jų kokybė būna bloga.
Sėjos laikas
Kad daigai būtų kokybiški, neperaugę, reikia pasirinkti tinkamą jų sėjos laiką. Tai priklauso nuo to, ar daigai bus sodinami į lauką, ar į šiltnamį. Į šiltnamius sodinamų daržovių sėjos laikas priklauso nuo šiltnamio tipo (stiklinis ar dengtas polietileno plėvele), jo apšildymo. Didelės įtakos turi ir meteorologinės sąlygos, ypač apšvietimas. Auginant daigus vasario mėnesį, juos reikia papildomai apšviesti, nes nepakanka natūralaus apšvietimo. Esant mažam apšvietimui, daigai auga lėtai, būna prastos kokybės, todėl gaunamas mažesnis derlius.
Optimali temperatūra ir drėgmė
Labai svarbu palaikyti optimalią oro bei substrato, kuriame auga daigai, temperatūrą. Jei oro temperatūra per aukšta, daigai ištįsta, būna lepūs. Esant per drėgnam substratui ir žemai jo temperatūrai, sutrinka maisto medžiagų apykaita, šaknims trūksta oro, daigai blogai auga, gali susirgti pašaknio ligomis. Jei augimo metu būna labai saulėta ir karšta, daigus ryte apipurkškite vandeniu.
Daigyklos ir vazonėliai
Daigų kokybei, jų augimo spartumui įtakos turi ir maitinamasis plotas. Svarbu parinkti tinkamas daigyklas ar vazonėlius daigų auginimui, o auginimo metu neužmirškite daigų išretinti, kai pradeda liestis augalų lapai. Kuo daigai ilgiau auga, tuo didesnio šaknų maitinamojo ploto jiems reikia.
Perspektyviausios veislės ir hibridai. Pomidorų hibridai skiriasi pagal augalo aukštį, vaisių dydį ir spalvą, derėjimo ankstyvumą.
Pagal derėjimo ankstyvumą pomidorų hibridai skirstomi į ankstyvus – nuo sudygimo iki pirmojo derliaus praeina 95–115 dienų, vidutinio ankstyvumo – 111–125 dienos, vėlyvus – 125–140 dienų.
Indeterminantiniai hibridai yra aukštaūgiai, neriboto augimo. Pirma kekė formuojasi virš 8-11 lapo, kas tris lapus formuojasi naujas žiedynas. Populiariausi hibridai: raudonais vaisiais – ‘Isabel‘ F1, ‘Rondelo‘ F1, ‘Erophily‘ F1, ‘Admiro‘ F1, ‘Brooklyn‘ F1, o geltonais, citrinos dydžio, 80 g vaisiais –
‘Lemon Tree‘ F1. Jas geriausia tinka auginti šildomuose šiltnamiuose.
Determinantiniai hibridai yra riboto augimo, jų stiebas paprastai baigiasi susiformavus 4-6 ir daugiau žiedinėms kekėms. Pirma kekė formuojasi virš 6-8 lapo, nauji žiedynai formuojasi kas 1-2 lapus. Populiariausios veislės: ‘Magnus‘ F1, ‘Platus‘ F1, ‘Celzus‘ F1. Jas geriausia tinka auginti nešildomuose polietileniniuose ir stikliniuose šiltnamiuose durpių substrate.
Renkantis pomidorų hibridus ar veisles svarbu ir vaisių dydis, skonis bei forma. Plačiausiai paplitę klasikiniai pomidorai – paprasti, apvalūs. Stipraus augimo hibridų vaisiai: vidutinio dydžio (100–140 g), dideli (150–170 g), mėsingi ir stambūs, pailgos formos. Riboto augimo hibridų vaisiai: vidutinio dydžio, dideli, pailgi, mėsingi. ‘Corazon‘ F1 – jautiniai pomidorai raudonais vaisiais – didesni už klasikinius pomidorus, ‘Black Russian‘ – juodais mėsingais, plokščiais vaisiais. Yra slyviniai – pailgi, ovalo formos. Yra kekinių veislių ir hibridų – ‘Redcurant‘, ‘Cremlin‘ F1, kokteilinių – ‘Black Cherry‘ juodais, 2,5 g svorio vaisiais. Jų vaisiai smulkesni, skinami kekėmis. Vazoniniai pomidorais širdelės formos vaisiais – ‘Heartbreaker‘ F.
Sėja. Pomidorų vegetacijos trukmė ilga, todėl jų daigai auginami šildomuose šiltnamiuose, nuo sėjos užauga per 50–70 dienas. Jų sėjos laikas priklauso nuo daigų sodinimo terminų į šildomus ar pavasarinius nešildomus šiltnamius.
Pomidorų sėklas geriausiai sėti į švarų, purų, kokybišką, smulkios struktūros (0–5 mm) durpių substratą sėjimui (pH 5,5–6,5; EC-1,2-1,8 mS/cm), su optimaliu makro ir mikroelementų kiekiu. Prieš sėjant pomidorų sėklas, substratą būtina pravėdinti ir papildomai sudrėkinti. Dezinfekuotos plastikinės dėžutės ar daigyklos pripildomos paruošto substrato sėjai. Durpių substrato paviršius išlyginamas ir lengvai lentele suspaudžiamas. Paskui, kas 3 cm, padaromi 1 cm gylio grioveliai, kuriuose išdėstomos sėklos, ir ant jų užsijojama 3 mm durpių sluoksneliu. Apdengiama polietileno plėvele. Negalima naudoti daržo žemės, tuomet yra nemaža tikimybė įnešti ligų sukėlėjų ir augalams kenksmingų medžiagų.
Sėklos sudygsta 24–28 laipsnių temperatūroje per 4–6 paras. Pasirodžius daigeliams, plėvelę reikia nuimti ir dėžutes 3-4 paroms perkelti į kuo šviesesnę ir vėsesnę vietą, kur dieną temperatūra 12–15 laipsnių, naktį 8–10 laipsnių, kad geriau vystytųsi augalų šaknys. Pomidorų daigų augimo metu optimali oro temperatūra yra 20–22 laipsnių, naktį 15–17 laipsnių, substrato – 16–18 laipsnių.
Kai daigai turi pirmą tikrąjį lapelį, jie pikuojami į 10–12 cm skersmens vazonėlius su durpių substratu sėjai. Jie sodinami giliau, kaip augo. Pikuojami tik sveiki, stiprūs daigeliai, su gerai išvystyta šaknele. Prieš naudojant paruoštų durpių substratą, reikia jį paskleisti, kad prasivėdintų ir tinkamai sudrėkinti. Nepatartina į paruoštus durpių substratus maišyti komposto ar kitos daržo žemės.
Saldžiosios paprikos
Perspektyviausios saldžiųjų paprikų veislės ir hibridai. Šildomuose ir nešildomuose stikliniuose bei polietileniniuose šiltnamiuose rekomenduojama auginti ankstyvus, derlingus, atsparius daugeliui ligų paprikų hibridus ryškiai geltonos spalvos vaisiais – ‘Niebla’ Fl, ’Manzanilla’ Fl, ‘Kelvin F1‘, ‘Golden Calwonder’; oranžiniais – ‘Milena’ Fl, ‘Paramo’ Fl, ‘Sumatra’ F1, ‘Danica’ F1, raudonais – ‘Monica’ Fl, ‘Spartacus’ Fl, ‘Barbadillo’ F1, ’Alberto F1’, ‘Toro’ F1, ‘Arkadijo’ F1, ‘Yecla’ F1, o ‘Nazar’ F1 – žemaūgė, vazoninė; kreminiais (nokimo metu keičiasi į geltoną, o vėliau į apelsinų spalvą) – ‘Blondy’ F1, baltais – ‘Everest’ Fl, salotiniais – ‘Pinokkio’ Fl, violetiniais – ‘Purpleflame’ Fl, ‘Mavras’ Fl. Žemaūgė aitrioji paprika ‘Heabanero Mix’ – oranžiniais, raudpnais ir geltonais, iki 4 cm vaisiais (auginimas kaip saldžiųjų).
Lietuviškos saldžiųjų paprikų veislės. Veislė ‘Reda’ (autorė – Nijolė Maročkienė) – ryškiai raudonais, švelnaus skonio vaisiais, vidutinio ankstyvumo, skirta auginti nešildomuose plėvele dengtuose šiltnamiuose, po priedangomis ir atvirame grunte. ‘Alanta’ (autorė – Nijolė Maročkienė) – švelnaus skonio oranžiniais vaisiais, vidutinio ankstyvumo veislė, skirta auginti uždarame grunte.
Sėja. Saldžiųjų paprikų vegetacijos trukmė ilga, todėl jų daigai auginami šildomuose šiltnamiuose, nuo sėjos, priklausomai nuo hibrido, užauga per 70–80 dienas. Jei bus sodinama šildomuose šiltnamiuose, sėklos sėjamos sausio vidurio iki vasario vidurio, o jei nešildomuose – sėklos sėjamos nuo vasario vidurio iki kovo vidurio.
Paprikų sėja ir daigų auginimas kaip ir pomidorų, tačiau jų sėklas geriau sėti tiesiai į plastikinius ar durpinius vazonėlius (be pikavimo) pripildytus durpių substrato (sėjai), 0,5–1,5 cm gylyje. Sėjama po vieną sėklą. Jei saldžiųjų paprikų daigai pikuojami, 1,5–2 savaites vėluoja jų vystymasis, gaunamas vėlyvesnis pirmasis derlius ir mažesnis bendras derlius.
Optimali sėklų dygimo temperatūra yra 22–27 laipsnių. Sudygsta per 6-8 dienas. Paskui patartina temperatūrą kelioms dienoms sumažinti: iki 18–20 laipsnių dieną ir 16–18 laipsnių naktį. Tada daigai neištįs, geriau vystysis šaknys. Daigų augimo metu optimali oro temperatūra saulėtą dieną – 22–25 laipsnių, apsiniaukusią dieną – 20–22 laipsnių, naktį 16–18 laipsnių, o substrato – 16–18 laipsnių.
Baklažanai
Perspektyviausios veislės ir hibridai. Yra išvesta daug naujų baklažanų veislių, kurios skiriasi spalva, forma, dydžiu ir derlingumu. Violetiniais vaisiais yra šie baklažanų hibridai: ‘Adona‘, ‘Black Beauty’, ‘Sančo Panša’, ‘Bumbo’, ‘Robin Gud’, ‘Xalflange’, ‘Violette’, ‘Golden Eggs’, ‘Early long purple’, ‘Byčje Serdce‘; rožiniai baltais ar baltais vaisiais – ‘Tango‘, ‘Clara‘, ‘Gretel‘, ‘Snowy‘, ‘White Star‘, ‘Ghostbuster‘, ‘Cluod Nine‘, ‘Snežnyj‘, ‘Ping – Pong‘, ‘Lebedinyj‘. Vertėtų auginti tik ankstyvąsias ir vidutinio ankstyvumo baklažanų veisles, kad iki rudens pirmųjų šalnų vaisiai pasiektų techninę brandą. Žemaūges veisles patartina auginti po priedangomis.
Sėja. Baklažanai – ilgos vegetacijos daržovės, nuo sudygimo iki derėjimo praeina mažiausiai 120 dienų, dar reiklesnės šilumai negu pomidorai ir paprikos. Jeigu auginama šildomuose šiltnamiuose, sėjama nuo vasario vidurio, jeigu nešildomuose – kovo pradžioje. Nuo sejos daigai išauga per 60–70 dienų. Šiltnamiuose šios daržovės dažniausiai auginamos kaip antroji kultūra, pavyzdžiui, po ridikėlių, salotų, špinatų, kitų ankstyvųjų daržovių.
Baklažanų sėja ir daigų auginimas kaip ir pomidorų bei paprikų. Baklažanų sėklas geriausiai sėti į dėžutes ar daigyklas, į švarų, purų, kokybišką, smulkios struktūros (0-5 mm) durpių substratą sėjimui (pH 5,5-6,5; EC-1,2-1,8 mS/cm), su optimaliu makro ir mikroelementų kiekiu. Prieš sėjant baklažanų sėklas, substratą būtina pravėdinti ir papildomai sudrėkinti. Kai daigai turi pirmą tikrąjį lapelį, jie pikuojami į10–12 cm skersmens vazonėlius su durpių substratu sėjai. Baklažanų daigams augti palaikoma optimali oro temperatūra: saulėtą dieną 20-24 laipsnių, apsiniaukusią – 18-20 laipsnių, naktį – 14-16 laipsnių, substrato 16-18 laipsnių. Tręšimo ir laistymo metu jokiu būdu negalima lieti ant lapų.
Valgomosios ir uoginės dumplūnės
Valgomais vaisiais dumplūnės, skirstomos į du porūšius – daržovines ir uogines. Iš jų žinomiausios, vertingiausios ir ekonominę vertę turi valgomoji, plaukuotoji ir peruvinė dumplūnės. Biologinėmis savybėmis dumplūnės artimos pomidorams.
Daržovinės dumplūnės
Valgomoji dumplūnė (Physalis icoxarpa Bort. et Horn) dažnai vadinama stambiavaisiu dumplainiu arba valgomuoju ar meksikietišku pomidoru. Augalai greitai augantys, aukšti, 70–120 cm, gausiai šakoti ir lapuoti. Vaisius, priklausomai nuo veislės, sveria 40–90, stambiavaisių veislių užauga net iki 100 g, būna 3–6 cm skersmens, plokščiai apvalus arba apvalus, žalias, gelsvas, geltonas, oranžinis, rusvas, žalsvai violetinis ar violetinis. Vienas augalas išaugina vidutiniškai iki 280 vaisių. Derlius – apie 3–5 kg iš augalo.
Perspektyviausios veislės. Rusų selekcijos veislės: ‘Gruntovyj gribovskij’ – vidutinio ankstyvumo; ‘Koroliok’ – ankstyva, stambiais vaisiais; ‘Konditer’ – vidutinio vėlyvumo, su saldžiais vaisiais; Vokiškos veislės: ‘Inkapflaume‘ – oranžiniais vaisiais, teniso kamuoliuko dydžio, ‘Sun Fruit‘ – gelsvai geltonais vaisiais, ‘Purple’.
Sėja. Geriausia sėklas sėti tiesiai į plastikinius ar durpinius vazonėlius su durpiniu substratu sėjai kaip paprikų, daigų nepikuojant. Sėjama po 2–3 sėklas 1 cm gylyje. Optimali dygimo temperatūra 20–23 °C. Sėklos sudygsta po 5–7 dienų. Praėjus maždaug savaitei po sudygimo, temperatūra mažinama, kad geriau vystytųsi augalų šaknų sistema.. Optimalus substratų rūgštingumas pH 6,2–6,5. Daigai dažnai laistomi, nes, trūkstant drėgmės daigų augimo metu, pradeda sumedėti augalų stiebai. Dumplūnių daigai užauga per 35–40 dienų.
Geriausia dumplūnes auginti šiltnamiuose, nes vėsesnėmis vasaromis nespėja sunokti vaisiai. Arba šilumą mėgstančias dumplūnes auginti lauke saulėtoje užuovėjoje, apsaugant nuo šaltų vėjų
kulisinių augalų, pavyzdžiui, kukurūzų juostomis.
Uoginės dumplūnės
Plaukuotoji dumplūnė (Physalis pubescens L.) išauga iki 30-40 cm cm aukščio, priklausomai nuo veislės gali būti ir aukštesnė. Keras būna apkibęs oranžinėmis ar geltonomis, apvaliomis arba pailgai apvalios formos uogomis, panašiomis į vyšninius pomidoriukus, sveriančiomis iki 3–8 g, 1–2,5 cm skersmens. Augalas vidutiniškai išaugina 0,5 kg vaisių. Auginamos plaukuotosios dumplūnės vaisiai, priklausomai nuo veislės skiriasi skoniu ir aromatu, pavyzdžiui, ‘Zolotaja rossyp’ – ankstyva veislė, uogos stambios (apie 5-6 g); ’Zemleničnij’ – saldžios uogos žemuogių skonio, vidutinio ankstyva veislė; ’Iziumnij – saldžios uogos, vidutinio vėlyvumo veislė;
Ph. pubescens var. intergrifolia – sultingos uogos, ananaso skonio.
Peruvinė dumplūnė (Ph. peruviana L.) – iki 0,9–1,8 m. Jų uogos stambesnės kaip plaukuotosios dumplūnės, lygiu, blizgiu paviršiumi, geltonos su oranžiniu atspalviu, sultingu minkštimu, saldžios, malonaus vynuogės ar persiko skonio bei aromato, apvalios formos, apie 8–10 g svorio, 1,5–2,5 cm skersmens. Vienas augalas gali užauginti apie 300 vaisių, 0,5–1,5 kg derlių.
Uoginių dumplūnių sėja ir daigų auginimas kaip ir daržovinių.
P.S. Lauke auginamų daržovių (sodinamų daigais) – pomidorų, agurkų, salotų, kopūstinių, moliūginių, prieskonių daržovių ir vaistinių – prieskoninių augalų sėklos daigų auginimui šiltnamiuose sėjamos kovo mėnesį.
