Vaizdas, kvapas, lietimas, garsai – viskas sudaro bendrą jūsų kiemo įspūdį, kuris sužavi iš karto, arba kaip tik nedera ir nesuskamba. Garsas yra viena iš sudedamųjų stilingo, jaukaus kiemo dalių, o „Garden Style“ konferencijos lektorės Vilma Gudynienė ir Sandra Kanapeckaitė kaip tik rekomenduoja būdus, kurie gali padėti sukurti sodo skambesį.
Iš kur atsiranda garsas sode
Ūžiantys miesto garsai jaukumo nesukuria, tačiau visada galima rasti priemonių garsiniam fonui pagerinti. Kaimo sodyboje ausiai malonus garsas atsiranda natūraliai, tačiau ir nedideliame priemiesčio sklype galima išgirsti medžių ošimą ir lapelių šnarėjimą.
Kuo sodo dizainas griežtesnis, kuo daugiau kietųjų dangų, vejos plotų, statinių, tuo garso mažiau.
Kuo daugiau laisvai augančių augalų, aukštų smilgų, vandens, paukščių, tuo daugiau malonių garsų. Vandens čiurlenimas yra labai geras būdas sukurti unikalų savo kiemo garsą. Tačiau paukščių čiulbėjimas – dar ryškesnis, įvairesnis, įdomesnis.
Vyrauja mitas, kad neverta kviesti paukščių į savo kiemą, nes jie nules visas naudingas uogas ar vaisius. Tačiau iš tiesų tik tam tikri paukščiai, praskrendantys staiga ir būriais, daro tokią žalą, o visi kiti, nuolat čia gyvenantys arba tam tikru metu atskrendantys, kaip tik teigiamai veikia esamą ekosistemą. Kuo gyvoji gamta jūsų kieme įvairesnė, tuo mažiau puola kenkėjai, augalai geriau dera, sveikiau atrodo. O su paukščių čiulbėjimu – ir garsas gražesnis.
Jei nors kartą buvote sode, kuriame svečiuojasi ne vienas kitas paukštelis, o jų gausa – sutiksite, kad įspūdis nepakartojamas. Be to, kiekvieną dieną kitoks, kiekvieną valandą kitoks. Rytais apsilanko vieni paukšteliai, dieną čiulba kiti, lyjant viskas nutyla, o vakarais giesmė vėl pasikeičia. Smagu pasidžiaugti, jei jūsų kiemą suranda retesnės rūšies genys, arba pamatyti, kaip žvirbliukas taikosi rasti laisvą vietą, kol lesa gerokai stambesnis kėkštas, o krūme žybčioja oranžinis liepsnelės seilinukas. Ištisos istorijos sekamos viena po kitos, palydimos įvairiausių garsų.
Dažniausiai paukščių pritraukimui iškeliami inkilai, tvirtinamos lesyklėlės. Natūraliausias būdas – auginti augalus, kurie ilgai išlaiko uogas ar vaisius. Gudobelė – vienas iš tokių, neabejotinai vertas auginti ir sodyboje, ir šiuolaikiškame sklype pačiame miesto centre.
Gudobelė – nepelnytai pamirštas augalas
Gudobelė – nepelnytai pamirštas augalas, sako konferencijos „Garden Style“ lektorė, botanikė Vilma Gudynienė. Gudobelė yra erškėtinių šeimos obelinių pošeimio augalas – tad ji turi dyglius, o antroje metų pusėje subrandina ne uogas, o vitaminingus obuolėlius.
Štai tie obuolėliai – geltoni, oranžiniai arba raudoni, išsilaikantys per visą žiemą net iki pavasario – pritraukia maitintis paukštelius. Gudobelių vaisiai naudingi ne tik paukščiams, jie naudojami ir medicinoje. Žiedų ir vaisių preparatai naudojami įvairių negalavimų atvejais, o ypač norint sumažinti kraujospūdį, tonizuoti širdies raumenis, stiprinti kraujo apytaką. Išmanantys liaudišką mediciną, gudobelę žino jau seniai. Tikras gyvybės medis, duodantis energijos ir žmogui, ir jo sodui.
Dažniausiai gudobelę pažįstame kaip medelį (2-7 metrų aukščio), krūmą arba gyvatvorę. Kai kas dar jos vaisius vadina krakatūzais. Tačiau gudobelė gali papuošti aplinką ne tik vaisiais, bet ir žiedais. Šeimininko akis ir bites gegužės pabaigoje- birželį jos pradžiugina vaiskiais baltais žiedynais, kurių skėčius sudaro apie dvidešimt baltų žiedų. Yra įvairiausių gudobelių formų, tarp jų ir žydinčių kitomis spalvomis. Viena gražiausių – glotnioji gudobelė ‚Paul‘s Scarlet‘, pražystanti pilnaviduriais rožiniais žiedais.
Natūraliai Lietuvoje augančios gudobelės prisitaikiusios prie vietinio klimato sąlygų, todėl yra atsparios nušalimams. Galbūt kiek mažiau ši erškėtinių šeimos augalų gentis atspari bakterinei degligei.
Gudobelės vieta šiuolaikiškame sklype
Įprasta, kad gudobelė formuojama kaip gyvatvorė – ji taip gerai sutankėja, kad tampa tarsi spygliuota viela: nei katinas, nei svetimas šuo nepralįs. Formuojant tenka nukirpti daug žiedų, todėl obuolėlių ant krūmų ne tiek daug telieka. Tačiau paukščiai išnaudos gyvatvorės tankumą, nes ten galės susisukti savo lizdelius ir taip apsisaugoti nuo kačių ar kitų plėšrūnų. V.Gudynienė teigia, kad išmaniai suplanavus, tokioje gyvatvorėje galima formuoti ir specialias užeigėles paukščiams. Tokiame kampelyje įrengta lesyklėlė pritrauktų ir stambesnius, ir mažuosius sparnuočius, pasiliekančius mūsų krašte arba atklystančius žiemoti iš svetur. Šaltomis žiemos dienomis savo obuolėlių užeigoje pietaujančios ir cypsinčios spalvotos zylės – puikus vaizdas, galintis atsiverti pro valgomojo langą.
Kraštovaizdžio architektė Sandra Kanapeckaitė teigia, kad gudobelė lengvai pritaikoma, kuriant šiuolaikišką sodo dizainą. Visų pirma dėl to, kad daugelis jų gali augti įvairiose dirvose, pakenčia sausras, užterštumą, žemas temperatūras. Paminėtinos šios rūšys ir veislės: Crataegus x lavalleei, Crataegus ‘Carrierei’, Crataegus monogyna (vienapiestė), Crataegus mollis (švelnioji), Crataegus punctata (taškuotoji), Crataegus ‘Pink Corkscrew’. Be to, medelynai siūlo įsigyti gudobeles suformuotas kaip vienakamienius ar daugiakamienius medelius, laisvai augančiomis, rutulinėmis ar koloninėmis lajomis. Tai duoda neribotas galimybes kurti: galima formuoti alėjas, gojelius, išraiškingus akcentus, naudoti mišriose kompozicijose, laisvai augančiose gyvatvorėse ar formuoti kompaktiškų formų struktūras. Specialistė rekomenduoja mažesniame sode auginti bent vieną gudobelę, o didesniame net įsirengti visą jų gojelį. Įsivaizduokite, koks būtų tokios gudobelių giraitės, pilnos paukščių čiulbėjimo, garso takelis.
Turėdami erdvesnį sklypą, duokite paukščiams dar daugiau: derinkite gudobeles su kitais ilgai uogas išlaikančiais medžiais ir krūmais: šermukšniais, aronijomis, erškėtrožėmis.
Dar įdomesnis sprendimas – daugiakamienė gudobelė: tai ne paprastas krūmas, o specialiai suformuotas medis. Toks modernios architektūros namo fone atrodytų labai gamtiškai ir natūralistiškai, pabrėždamas kontrastingai griežtas architektūros linijas. Nedideliame miesto sklype, kur betonas, stiklas ir metalas derinamas su vešlia augmenija, daugiakamienė gudobelė išties suskambėtų. Specialistė sako, kad ją suformuoti užtrunka keletą metų, todėl Lietuvoje išaugintų rasti gali būti sudėtinga. Tačiau jei labai norite ir turite kantrybės, galite pabandyti palaipsniui tokią susiformuoti patys.
Paprasto augalo gamtiška forma ir paukščių draugija – šiuolaikinio aplinkos dizaino topas, kurį nesunkiai galite įgyvendinti ir savo kieme.
