Vilnietis Ignas su savo dukromis vaikštinėjo miesto parke, kuomet pastebėjo ryškiai raudonos spalvos vabalą, judantį grindiniu. Jo dydis ir ryški spalva iškart patraukė dėmesį. „Pirma mintis – tai kažkoks egzotinis, nuodingas voras, nieko panašaus gyvenime nesu matęs. Iš karto sustojom – atrodė tarsi iš kito pasaulio“, – pasakojo Ignas. Panašiai reagavo ir praeiviai – vieni smalsiai stebėjo, kiti – traukėsi šalin. Kas tai per keistas gyvis, kaip jis atsidūrė miesto centre ir ar dėl jo turėtume sunerimti? Atsakymus pateikė specialistai.
Kokį vabalą jie pastebėjo?
Paaiškėjo, kad tai – raudonoji aksominė erkė (Trombidium holosericeum), reta ir įspūdinga rūšis, kurią Lietuvoje pastebėti pasitaiko retai.
Tai ryškios, intensyvios raudonos spalvos nariuotakojis, kuris dažniausiai gyvena dirvoje, tačiau šiltuoju sezonu gali būti pastebimas ir miesto aplinkoje.
- Dydis – apie 3–4 mm, todėl atrodo stambesnė nei įprastos erkės.
- Paviršius – aksominis, plaukuotas.
- Spalva – ryškiai raudona, kartais oranžinė.
Raudonoji aksominė erkė yra plačiai paplitusi rūšis, aptinkama daugelyje pasaulio regionų, ypač vidutinio klimato juostoje.
Paplitimo sritys:
- Europa – tai viena dažniausiai sutinkamų plėšriųjų erkių Europoje. Dažnai aptinkama:
- Vidurio ir Pietų Europoje (Vokietijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje),
- Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, nors nėra labai dažna.
- Azija – paplitusi kai kuriose Azijos dalyse, ypač ten, kur klimatas vidutinis ar šiltas.
- Šiaurės Afrika – pastebėta kai kuriose šiaurinės Afrikos zonose.
- Šiaurės Amerika – kai kurios Trombidium genties rūšys sutinkamos ir čia, nors T. holosericeum labiau būdinga Europai.
Mėgstama buveinė:
- Atvira dirva, žolynai, miško pakraščiai.
- Dažnai pastebima po lietaus, šiltomis pavasario ar vasaros dienomis.
- Mėgsta drėgną ir purią dirvą, kur ieško smulkių grobio vabzdžių ar jų lervų.
Ar ši erkė pavojinga?
Nors jos išvaizda gali kelti nerimą, gamtininkai ramina – ši erkė žmonėms nepavojinga. Nors tai erkė, ji nėra kraujasiurbė ir neperneša jokių ligų. Skirtingai nei paprastos miško erkės, aksominė erkė:
- neįsisiurbia į žmogų,
- nesukelia alerginių reakcijų,
- nesidaugina ant kūno.
Ji – plėšri erkė, kuri minta smulkių vabzdžių lervomis ir kiaušinėliais, todėl netgi padeda kontroliuoti kenkėjų populiaciją gamtoje.
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius paaiškina: „Raudonoji aksominė erkė – tai ryškiai raudonos spalvos, aksominio paviršiaus padaras, kuris minta smulkiais bestuburiais. Ji nėra kraujasiurbė ir žmonėms grėsmės nekelia.“
Kodėl ji atsirado miesto teritorijoje?
Raudonosios aksominės erkės aktyvios nuo pavasario iki vasaros pradžios, ypač po lietaus, kai oro drėgmė padidėja. Jų galima sutikti:
- Ant šaligatvių, sienų, grindinio,
- Soduose, parkuose ar prie gėlynų,
- Net miesto centre – kaip atsitiko šį kartą Vilniuje.
Jų pasirodymas rodo, kad mikroklimatas aplinkoje yra tinkamas ir gyvybingas – tai natūralus sezoninis reiškinys.
Šios erkės dažniausiai aptinkamos šiltuoju metų laiku, ypač pavasarį ir vasarą, kai jos ieško grobio tarp žolės ar ant žemės paviršiaus.
Jos vaidina svarbų vaidmenį ekosistemoje, reguliuodamos smulkių vabzdžių populiacijas.
Ką daryti, jei pastebite šią erkę?
- Nelieskite. Nors ji nepavojinga, jos kūne esantys pigmentai gali palikti dėmes ant odos ar drabužių.
- Nenaikinkite. Ši erkė naudinga aplinkai – naikina kenkėjus, netrukdo žmogui.
- Tiesiog stebėkite. Jos dažniausiai pasirodo trumpam ir greitai pasitraukia į pavėsį ar žemę.
Taigi, jei pamatysite šį ryškų padarą savo kieme ar parke, nesijaudinkite – tai ne pavojus, o gamtos įvairovės dalis, kurią verta stebėti ir saugoti.
Anot gamtininkų, Vilniuje pastebėta raudonoji aksominė erkė – retas, bet visiškai saugus ir gamtai naudingas gyvis. Jos pasirodymas mieste neturėtų kelti nerimo – priešingai, tai dar vienas įrodymas, kad net urbanizuotoje aplinkoje galima sutikti įdomių ir svarbių ekosistemos atstovų.
