Pasakius žodį „levandos“, prieš akis nevalingai iškyla Provanso regiono laukai, banguojantys violetiniais ir melsvais žiedais. Visame pasaulyje, taip pat ir mūsų sodybose bei darželiuose, levandos auginamos ne tik dėl grožio, bet ir dėl gydomųjų, aromatinių bei prieskoninių savybių.
Levandų auginimas
Levanda ‒ daugiametė gėlė, kilusi iš Viduržemio jūros regiono. Pasaulyje jų priskaičiuojama daugiau kaip 30 rūšių, tačiau Lietuvoje auginama tikroji levanda (lot. Lavandula angustifolia). Ji yra atsparesnė šalčiui, ne taip smarkiai veikiama šalnų, todėl gali sėkmingai peržiemoti ir lauke. Tai daugiametis visžalis augalas, užaugantis iki 50–70 cm ir puošiantis aplinką melsvais ir violetiniais žiedeliais.
Tikrosios levandos dauginamos sėklomis arba auginiais, sėjamos paprastai rudenį. Sėklos sėjamos nuo sausio mėnesio iki ankstyvo pavasario arba rudenį. Žiedai pasirodo antraisiais gyvenimo metais birželio‒liepos mėnesiais.
Nors levandos nėra itin reiklios dirvai, svarbu atsakingai parinkti jų auginimo vietą. Šie augalai gan sunkiai pakelia persodinimą, nes jų šaknys būna giliai įaugusios ir persodinant jas nesunku pažeisti. Taip yra dėl to, kad savaime jos auga kalnuotose ir akmeningose vietovėse, kur reikia gerai įsitvirtinti. Kilusios iš saulėtų Pietų Europos regionų, levandos dievina saulės šviesą bei šilumą ir nemėgsta skersvėjų. Joms tinka lengva, sausoka, ne per derlinga ir truputį kalkinga dirva.
Pavojingiausias levandų priešas – drėgmė, užmirkusi dirva, todėl laidumas vandeniui ypač svarbus. Kad pagerintumėte drenažą ir sumažintumėte dirvos derlingumą, į gruntą galite įmaišyti smėlio ar žvyro. Vienoje vietoje šios gėlės auga apie 8–12 metų, paskui keičiamos jaunais augalais.
Levandų priežiūra pavasarį
Norint džiaugtis tankiais, dailiais krūmais, pirmaisiais‒antraisiais levandų auginimo metais reikėtų reguliariai šiek tiek patrumpinti jų viršūnes. Kovo‒balandžio mėnesiais, iki prasidedant vegetacijai, nugenėti sudžiūvusias šakeles. Esant poreikiui, kas kelerius metus, galima augalą apkirpti ir gerokai smarkiau ‒ t. y. daugiau nei perpus. Levandos išleis daug naujų ūglių, kerai taps dekoratyvesni, tankesni.
Po šaltesnių žiemų galima pastebėti nušalusių šakelių, jas irgi būtina iškirpti. Pavasarį taip pat būtina išravėti piktžoles, paretinti pačius augalus. Rudenį levandos irgi gali būti genimos, bet nepersistengiant – nukerpant tik žiedelius. Svarbu nenukirpti per daug ir apdengti augalą žiemai, kad nenušaltų.
Sakoma, kad norint levandas pražydinti vėliau, reikia pakirpti jų viršūnėles. Jei norite džiaugtis gausiais, kvapniais žiedais kuo greičiau, viršūnėles palikite.
Buityje naudojami levandos žiedai bei lapai. Žiedai pjaunami per patį žydėjimo įkarštį ‒ nupjaunami apie 10 cm ilgio žiedkočiai, nuo jų nugnybiami lapai ir žiedai. Jie išdžiovinami ir laikomi sausoje patalpoje. Levandos naudojamos įvairiems vaistiniams preparatams ruošti, kaip pagardas kulinarijoje, drabužiams ir patalpoms kvėpinti bei daugybe kitų būdų.
