Pats metas susiplanuoti šį svarbų rugpjūčio mėnesio darbą! Braškes sodinti – jau pats metas.
Kokioje vietoje sodinti braškes?
Geriausia braškes sodinti saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo stiprių vėjų. Tokiame braškyne vasarą geresnės vegetacijos sąlygos, vėjas nepažeidžia lapijos, mažiau išdžiūsta dirva, o žiemą susikaupia daugiau sniego, kuris apsaugo augalus nuo iššalimo.
Tačiau visiškoje užuovėjoje padidėja oro drėgmė, uogos labiau pūva.
Braškės gerai auga derlingoje priesmėlio ar lengvo priemolio, purioje, vandeniui laidžioje dirvoje.
Braškes tinka sodinti ten, kur prieš tai buvo auginami ridikėliai, salotos, burokėliai, morkos, ankstyvieji kopūstai, krapai, baltosios garstyčios (žaliajai trąšai, paskui apkasamos).
Nepatartina sodinti sode po aviečių arba ten, kur ankstesniais metais augo bulvės, pomidorai, agurkai, pupelės, tulpės, lelijos, vilkdalgiai, nes braškės nuo šių augalų gali užsikrėsti pavojingomis ligomis ir nematodais.
Netiks ir vieta, kurioje jau augo braškės. Vėl į tą pačią vietą galima sodinti maždaug tik po 4 metų.
Prieš sodinant paruoškite dirvą
Įveistas braškynas gyvuos ne mažiau kaip trejus metus, todėl prieš sodinant braškes būtina iš anksto gerai paruošti dirvą.
Perkaskite dirvą 20–30 cm gyliu, atidžiai išrinkite daugiamečių piktžolių šaknis, patręškite kompostu (10 kg/kv. m) arba kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais (20–30 g/kv. m).
Galima sodinti tiesiai į dirvą arba ant patiestos biotekstilės dangos (tuomet nereikės kovoti su piktžolėmis ir uogos bus švarios).
Kada sodinti braškes?
Tinkamiausias laikas sodinti braškes – nuo liepos iki rugsėjo vidurio.
Dažniausiai braškės sodinamos eilutėmis, tarp jų paliekant 0,8–1 m tarpus, o tarp daigų – 0,2–0,4 m. Sodinkite sveikus su trim lapais daigus šiek tiek giliau, negu augo daigyne, į drėgną dirvą, paskui palaistykite.
Kuo anksčiau vasarą pasodinsite braškes, tuo didesnio derliaus sulauksite kitais metais.
Tiesiai į dirvą (ne į plėvelę) pasodintas braškes patartina mulčiuoti 3–5 cm durpių sluoksniu, kad greičiau prigytų ir mažiau augtų piktžolės.
Mulčiui naudojant medžio pjuvenas ar drožles, braškes papildomai reikia tręšti azotinėmis trąšomis, nes irstančios pjuvenos naudoja azotą tiesiai iš dirvos.
Vėlai rudenį pasodintas braškes prieš žiemą reikia gerai apdengti eglišakėmis arba daržo plėvele.
Tinkamos Lietuvoje braškių veislės
Kiekviena braškių veislė turi savo specifinį skonį, skirtingą derėjimo laiką, kitų savybių.
Yra veislių, kurios labai jautrios pašaknio ligoms, ir žmonės, kurie nelinkę savo soduose naudoti chemijos, įvairių fungicidų, tikriausiai rinksis ligoms atsparesnes braškių veisles.
Atsižvelkite ir į derėjimo laiką – yra ankstyvosios, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvosios braškės. Pvz., labai ankstyvų braškių žiedus gali apšaldyti stiprios pavasarinės šalnos (tokias braškes patartina dengti daržo plėvele).
Rekomenduojama sodinti bent keletą veislių, kurios dera skirtingu laiku, tada uogų sezonu džiaugsitės ilgesnį laiką.
Ypač braškių derėjimo laiką pailgina remontantinių braškių veislės. Per kelerius metus atrasite, kas jums labiausiai patinka, o gal norėsite eksperimentuoti ir rinktis vis naujas braškių veisles.
Ankstyvosios braškės
‘Clery’ – labai ankstyva braškių veislė. Uogos sunoksta 5 dienas prieš ‘Honeoye’ veislės braškes.
Uogos – didelės, kūgio formos, šviesiai raudonos, labai blizgios, gražios, saldžios. Suvartoti ar realizuoti geriau tą pačią dieną.
Atsparios daugeliui šaknų ligų, miltligei, neatsparios šaknų puviniui, vytuliui. Nemėgsta sunkaus molingo dirvožemio.
Labai jautrios azoto pertekliui, ypač derliaus pradžioje. Galima auginti ir lauke, ir šiltnamiuose, po priedangomis.
‘Rumba’ – labai ankstyva veislė. Uogos – labai gero skonio ir puikios prekinės išvaizdos, tinka transportuoti.
Sunoksta ryškiai raudonos, taisyklingos formos, blizgios, stambios. Sunoksta 2 dienomis anksčiau už ‘Honeoye’ veislės braškes. Kereliai vešlūs, tamsiais, negausiais lapais. Žiedai – ant ilgų žiedkočių po 5–6.
Atsparūs žiemos šalčiams, neserga lapų ligomis, uogos atsparios puviniams.
Laikui bėgant ši veislė tikrai gali pakeisti ‘Honeoye’, jau daugelį metų auginamą Lietuvos braškių augintojų.
‘Honeoye’ – ankstyva ir labai derlinga braškių veislė, sukurta Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Uogos – kūgio formos, didelės, tvirtos, skanios, labai kvapnios. Jos aromatingiausios iš visų auginamų braškių veislių Lietuvoje, kvepia tikromis braškėmis.
Mažai serga lapų ligomis ir uogų puviniais. Vidutiniškai atsparios pašaknio ligoms. Uogas galima transportuoti. Tinka auginti lauke ir po priedangomis ankstyvam derliui.
Vidutinio ankstyvumo braškės
‘Sonata’ – ypač derlinga desertinė vidutinio ankstyvumo braškių veislė.
Uogos – skaisčiai raudonos, didelės (beveik nesmulkėja iki pat derėjimo pabaigos), labai saldžios, žemuogių skonio, tvirtos, tinka transportuoti. Žiemą ištvermingos.
‘Polka’ – labai derlingos vidutinio ankstyvumo braškės. Uogos – stambios, gražios, labai skanios, itin saldžios.
Deja, antrais auginimo metais uogos linkusios smulkėti. Veislė atspari šalčiams, vidutiniškai jautri pašaknio ligoms ir puviniams.
Vėlyvosios braškės
‘Senga Sengana’ – labai derlinga, vidutiniškai vėlyva veislė, sukurta Vokietijoje.
Daugelį metų Europoje karaliavo tarp vėlyvesnių braškių veislių. Uogos labai didelės, bet antroje derliaus pusėje linkusios mažėti, itin blizgios, raudonos, tamsiai raudonos, saldžiarūgštės, labai aromatingos. Ideali veislė uogienėms virti, uogoms šaldyti.
Atsparios šalčiams, pašaknio ligoms, bet jautrios puviniams.
‘Malvina’ – labai derlinga desertinė vėlyva braškių veislė, sukurta Vokietijoje.
Pradeda derėti 20–22 dienomis vėliau nei ‘Elsanta’ veislės braškės. Uogos – labai didelės, tamsiai raudonos, blizgios, puikaus skonio, truputį į rūgštumą, su švelniu aromatu.
Augalai ištvermingi žiemą, gana atsparūs daugumai ligų, tačiau neatsparūs braškių miltligei. Daigai tvirti, lapai tamsiai žalios spalvos. Žiedynai po lapais.
Remontantinės braškės
Dera visą sezoną, tačiau išryškėja dvi didesnės gausesnio derliaus bangos. Jų biologinės savybės skiriasi nuo įprastų vieną kartą derančių braškių veislių.
Remontantinių braškių kereliai vienu metu ir auga, ir žydi, ir formuoja bei nokina uogas. Todėl joms augti reikia daugiau maisto medžiagų nei įprastoms braškėms.
‘Ostara’ – viena populiariausių remontantinių braškių veislių. Uogos kiek didesnės nei vidutinio dydžio, dera didelėmis kekėmis iki pat vėlyvo rudens.
Gali būti auginama tiek vazonuose, tiek atvirame grunte. Į gruntą galima persodinti iki lapkričio mėnesio arba pavasarį.
Augimo metu pirmiausia reikia išskinti pirmuosius susiformavusius žiedus, kad augalas visą energiją skirtų kerelio augimui ir pasiruoštų gausiam vėlesniam derėjimui.
Remontantinės braškės dera visą vasarą, bet ne taip gausiai kaip įprastų braškių veislės. Jomis galima gardžiuotis labai ilgai – nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens (iki šalnų).
Augalai vienu metu žydi baltais žiedeliais (pirmieji žiedai pražysta gegužę), mezga ir nokina raudonas uogas. Tokias pat veisles galima sodinti ir pavasarį.
