Ruduo, kol dar nėra šalčių, yra nuostabus metų laikas, stebime besikeičiančius medžius. Kasdien šviečia saulė ir medžių gražumas tiesiog neišpasakytas. Daugelis medžių ir krūmų, prieš įmigdami žiemos miegu, tarsi pašėlę puošiasi visomis ugnies spalvomis – geltona, raudona ar oranžine. Šiuo rudens laiku, besidžiaugdami ir bevaikščiodami po kiemą ar parką, galime prisirinkti įvairių gamtos turtų – ne tik gražių lapų, bet ir sėklų.
Kai kurias sėklas ar jų dėžutes bei kankorėžius – kaštonų, ąžuolų, klevų, eglių, pušų, bijūnų ir kt. – vėliau galėsime panaudoti namų dekoravimui (apie tai parašysime po kelių savaičių), kitos tiks maistui ar vaistams.
Na, o smagiausia sėklas yra pasėti, kad iš jų galėtume užsiauginti savo augalus. Tad šį kartą apie tai, kokias sėklas galime dabar rinkti, kaip tas sėklas paruošti, pasėti ir išlaikyti per žiemą.
Ką naudingo nuveikti su gilėmis?
Labiausiai žinomos ir dažnai randamos – tai paprastojo ąžuolo (Quercus robur) sėklos. Ąžuolo gilės – tiesiog gamtos lobis, tad prisirinkite jų kuo daugiau jei tik galite. Pačias gražiausias ir stambiausias palikite sėjimui, iš jų galėsite užsiauginti savo ąžuoliukus.
Juk gyvenime pasitaiko, kai jubiliejaus, klasės ar giminių susitikimo, sūnaus gimimo ar kita proga norėsite pasodinti ąžuoliuką.
Iš gilių taip pat galima pasigaminti skanią ir labai sveiką gilių kavą. Gilės tinkamos įvairiems floristiniams darbeliams.
Dar giles labai mėgsta įvairūs gyvūnėliai, juk ne veltui kiekvieną rudenį Lietuvos zoologijos sodas organizuoja gilių rinkimo akciją savo augintiniams.
Be paprastojo, Lietuvoje dar auga ir raudonasis ąžuolas (Quercus rubra), jo gilės dar puošnesnės, jas puošia išraiškingos kepurėlės.
Raudonojo ąžuolo gilės pasižymi tomis pačiomis maistinėmis savybėmis kaip ir paprastojo. Tad jeigu netoliese auga šis ąžuolas, prisirinkite ir jo gilių.
Žinoma, jei giles naudosite valgymui, svarbu nerinkti šalia gatvės ar kitos užterštos vietos.
Galima pasėti ir kaštonų sėklas
Dar vienas puikiai atpažįstamas medis – tai paprastasis kaštonas (Aesculus hippocastanum). Jo sėklos – pačios didžiausios mūsų krašte.
Iš jų taip pat galima pagaminti įvairių smagių floristinių darbelių ir figūrėlių, o vaikams ypač patinka iš jų kurti įvairius darbelius.
Šviežias sėklas labai malonu laikyti delne, jos tokios blizgios, džiuginančios, šiltos rudos spalvos. Iš šių šokoladinių sėklų yra gaminami vaistai.
Na, o jeigu tas sėklas pasėsite, turėsite savo kaštono medelį.
Kaip pasisėti spygliuočių medžius?
Iš spygliuočių galima prisirinkti eglių ir pušų kankorėžių ir iškrapštyti iš jų sėklas. Be paprastosios pušies (Pinus sylvestris) ir paprastosios eglės (Picea abies) Lietuvoje auga dar kelios dešimtys jų kitokių rūšių.
Jų sėklos būna nedidelės, 0,2–1 cm dydžio, su sparneliu, kuris padeda sėklytei nuskristi kuo toliau. Kai kurių pušų (kedrinės, sibirinės ir kt.) sėklos valgomos – tai yra kedro riešutai.
Iš pušų geriausia sėti retesnes ir puošnesnes pušis: kalninę (Pinus mugo), juodąją (P. nigra), veimutinę (P. strobus), smulkiažiedę (P. parviflora) beti kitas. Tarp eglių irgi yra labai puošnių rūšių, tai: serbinė (Picea omorica), baltoji (P. glauca), dygioji (P. pungens) ir ypač jos melsvaspyglės formos, dar vadinamos sidabrinėmis, bei kt.
Galima pasisėti ir vertingą kadagį
Ant paprastojo kadagio (Juniperus communis) šiuo metu kaip tik noksta tamsios ir valgomos uogos, kurių skonis kiek primena pipirus. Uogos viduje slepiasi kelios mažos sėklytės.
Jeigu jūsų kieme neauga kadagys, siūlyčiau pasisėti jo sėklų ir užsiauginti, nes kadagys yra labai vertingas augalas, jis puošnus ir švarina orą.
Tiesa, Lietuvoje dekoratyviuose želdynuose dar auginami ir kitokių rūšių kadagiai – gulsčiasis (J. horizontalis), uolinis (J. scopulorum), kininis (J. chinensis), kazokinis (J. sabina) bei kiti. Bet jie neturi tų gerųjų savybių kaip paprastasis, o kazokinis netgi platina vieną bjaurią ligą.
Renkame ir klevo sėklas
Dar lengva prisirinkti ir paprastojo klevo (Acer pladanoides) sėklų. Jų būna gausiai prikritę po medžiu, o ant kai kurių medžių dar tebekaba.
Klevo sėklos lengvai dygsta, iš jų taip pat galima gaminti įvairius floristinius darbelius, jas mėgsta kaupti žiemai paukščiai ir voverės.
Retesnių augalų sėklų rinkimas
Paminėjome savaiminius mūsų krašto augalus, bet parkuose ir kituose dekoratyviniuose želdynuose galima rasti ir retesnių svetimžemių augalų, kurių sėklų galime šiuo metu prisirinkti ir kurios visai neblogai pas mus sudygsta.
Kėnio (Abies) medeliai panašūs į nedideles eglutes ir yra puošnūs, ypač gražūs jo kankorėžiai. Stačiuose kankorėžiuose slepiasi sėklos, kurias mėgsta lesti paukščiai, tad kol sparnuočiai jų visų neišgliaudė, pasirinkime keletą ir sau, pasisėsime.
Iš puošnesnių spygliuočių dar galima paminėti maumedį (Larix), kukmedį (Taxus) ar puskiparisį (Chamaecyparis), kurie ir mūsų sąlygomis sunokina daigias sėklas.
Rinkdami puskiparisio ar maumedžio sėklas, neišmeskite ir jų mažų puošnių kankorėžėlių, jais vėliau galėsite dekoruoti šventinį stalą.
Iš lapuočių medžių ir krūmų šiuo metu dar galima prisirinkti magnolijos (Magnolia), kartuolės (Aristolochia), raganės (Clematis), lanksvos (Spiraea), aronijos (Aronia), sausmedžio (Lonicera), alyvų (Syringa), rododendro (Rhododendron), svarainio (Chaenomeles), robinijos (Robinia), dažnai dar vadinamos akacija bei daugelio kitų sumedėjusių augalų sėklų.
Kai kur dar yra likę tebekabančios ant šakelių arba jų galima rasti ant žemės (jeigu paukščiai ir voverės neišnešiojo) buko (Fagus), bijūno (Paeonia), riešutmedžio (Juglans) bei kt. sėklų.
Gamtoje šiuo metu dar gausu ir kitų medžių ar krūmų sėklų bei uogų: šermukšnio (Sorbus), gudobelės (Crataegus), sedulos (Cornus), alksnio (Alnus), ožekšnio (Euonymus), liepos (Tilia), raugerškio (Berberis), erškėčio (Rosa), lazdyno (Corylus) bei daugybės kitų sumedėjusių augalų, kurių sėklas tikrai verta pasisėti.
Vieni iš šių augalų papuoš jūsų kiemą, o kitų derlių bus galima valgyti.
Ką daryti prisirinkus įvairiausių medžių sėklų?
Taigi, prisirinkote įvairių sėklų ir nežinote, kaip čia jas dabar pasėti ?
Pirmiausiai, tai surinktas sėklas surūšiuokite: ant pakelio ar dėžutės užrašykite augalo pavadinimą, kur ir kada surinkta.
Jei sėklos buvo rinktos nuo žemės ir yra purvinos, jas reikia nuvalyti. Galima nuplauti ir pradžiovinti.
Jeigu sėklos slepiasi sultingame minkštime (kaip gudobelės, svarainio, šermukšnio, sedulos ir kt.), tą minkštimą reikia nukrapštyti, nes gesdamas jis gali supūdyti ir sėklas.
Kai kurių spygliuočių kankorėžiai sėklas laiko tvirtai uždarę viduje ir jas sunku iš ten iškrapštyti. Palaikykite keletą dienų kankorėžius kambaryje, nuo šilto ir sauso oro jie patys atsivers ir sėklytės išbyrės.
Visas sėklas geriausiai sėti lauke tiesiai į paruoštą lysvę ir pažymėti etiketėmis, kada ir kas pasėta. Aš sėklas sėju į plastikines dėžutes nuo vaisių, nes lysvėje pasėtas sėklas man išknisa kurmiai ar pelės.
Kuo smulkesnės sėklos, tuo plonesniu žemės sluoksniu jas reikia užberti. Kai paspaudžia stipresni šalčiai, ant viršaus užmetu keletą eglišakių.
Visų lauke augančių augalų sėklas reikia sėti lauke, o ne šiltoje patalpoje, nes daugeliui sėklų yra būtinas stratifikavimas. Šis žodis skamba gan įmantriai, bet iš tiesų tai elementarus dalykas: sėklai būtinas šaltas periodas, taip susiformavo evoliucijos metu. Sėkla kurį laiką turi pabūti šaltai ir drėgnai, kad joje įvyktų įvairūs cheminiai procesai, kurių pagalba vėliau išdygs sveikas ir stiprus augaliukas.
Pasėję sėklas, nusiteikite laukti, nes nors daugelio augalų sėklų sudygsta pavasarį, bet yra keletas (sedulų, gudobelių, kukmedžių, kt.), kurių daigai pasirodo tik antrais metais – taip jau užprogramuota gamtos.
Nors iš sėklų padauginti augalai užauga lėčiau nei daugintume kitais būdais, bet jie būna atsparesni ligoms ir prastoms oro sąlygoms – šalčiui ir sausrai.
Jeigu prisirinkote sėklų, bet dėl kokių nors priežasčių negalite šį rudenį pasėti, tad iki pavasario laikykite jas vėsiai ir tamsiai. Tinkamiausia vieta yra ne sausas ir vėsus sandėliukas, kuriame laikote daržoves ir uogienes.
Jeigu tokio neturite, kuo puikiausiai tiks ir šaldytuvas, kuriame laikosi +3+5 laipsnių temperatūra. Laikomas sėklas reikia laikas nuo laiko patikrinti ir pavartyti, kad jos gautų deguonies ir nepelytų.
Dauguma sėklų išbūna daigios 3–5 metus, bet yra tokių, kaip pvz., sumedėjęs bijūnas, kurios greitai praranda daigumą, jas reikia iš karto sėti.
Jeigu pabandysite rinkti ir sėti sėklas, pamatysite, kad tai tikrai labai smagus užsiėmimas, ypač, kai pavasarį iš žemės pasirodys pirmieji daigai.
Sėkmės!
