Pelenai – vertinga trąša daržovėms ir sodo augalams, ypač tinka naudoti rūgščiose dirvose. Beje, tausojant gamtą, būtų per daug neatsakinga medžio pelenus tiesiog išmesti. Kas yra iš gamtos – tas turi būti sugrąžinta gamtai. Apie pelenų panaudojimą savo sode ir darže patirtimi dalinasi LAMMC SDI Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Elena Survilienė.
Pelenais tręšti dirvą yra labai naudinga, nes jie veiksmingai gerina dirvos struktūrą, tačiau, kaip ir bet kurias trąšas, juos reikia naudoti labai saikingai. Pelenų normos priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių, nuo pelenų maisto medžiagų kiekio bei auginamų augalų. Paprastai pelenai pasiteisina ten, kur dirvos rūgščios. Ir atvirkščiai, jei per daug pribersime jų šarminėse dirvose – maža nauda. Todėl reiktų žinoti, jog pelenai gali ir padėti, bet gali ir pabloginti augalų augimą.
Pelenų vertė
Medžio pelenai – vertinga trąša, turinti kalio (7-15 proc.), kalcio (11-30 proc.), taip pat yra magnio, natrio, fosforo, geležies, cinko, mangano, molibdeno. Fosforą ir kalį iš pelenų lengvai pasisavina augalai. Pelenuose yra nemažai silicio, vario, boro, švino – iš viso net 30 makro- ir mikroelementų.
Pelenų vertė priklauso nuo medienos sudegimo kokybės. Kokybiškiausios yra pilkšvos spalvos, vėjo lengvai išpustomos pelenų dulkės. Nevisiškai sudegę pelenai, su anglių gabalėliais, laikytini nekokybiškais, juose yra angliavandenilių ar kitų dalelių, kurių augalai įsisavinti ilgą laiką dar negalės.
Medžio pelenus lengviau kaupti negu įvairių augalų liekanų, nors pastarųjų pelenai vertingesni. Bulvienojų pelenuose yra iki 40 proc. kalio druskų, saulėgrąžų pelenuose – 36 proc., grikių – 35 proc., balandūnių – 33 proc., dilgėlių – 27 proc., rugių šiaudų – 13,6 proc., kviečių šiaudų – 16 proc.
Daugiausia vertingųjų medžiagų iš medžio pelenų yra beržinių malkų pelenuose: 7,1 proc. fosforo, 13,8 proc. kalio ir 36,3 proc. kalcio. Po jų rikiuotųsi pušinių malkų ir eglių pelenai. Medžio pelenai turi mažai chloro. Durpių pelenuose yra tik apie 1 proc. kalio. Pomidorų, agurkų, moliūgų liekanas, bulvienojus, nugenėtų medžių šakas, šiaudus, žolę verta sudeginti, o jų pelenais tręšti daržoves. Žiemą galima pašienauti ajerų, viksvų, dilgėlių, kurių pelenai irgi tinka trąšoms.
Pelenų nauda
Pelenuose mažai chloro. Jie tinka visiems augalams, ypač grikiams, bulvėms, lubinams, avietėms. Pelenai laikomi sausai, nes lietus išplauna kalį ir kitas vertingąsias medžiagas.
Pelenais galima tręšti visas daržoves. Jie įterpiami 8–10 cm gyliu po 100–150 g/ kv. m. Dar geriau pelenus sumaišyti su durpėmis arba perpuvusiu mėšlu (1:1–4). Nerekomenduojama pelenų maišyti su amonio sulfatu, srutomis ir fekalijomis. Sumaišytus pelenus su superfosfatu, fosforitmilčiais, kalkėmis prasčiau pasisavina augalai.
Pavasarį ar rudenį pelenus galima išbarstyti vaismedžių ir vaiskrūmių šakų vainiko plote. Žolių ir medžio pelenuose gausu šarmo. Jų tirpalais verta tręšti įvairių rųšių augalus.
Jei augalams trūksta kalio, jų lapų kraštai pagelsta ar paruduoja, atrodo tarsi būtų nudeginti, o juk kalis dalyvauja augalams būtinuose fotosintezės procesuose. Be to, kalis stabdo pernelyg spartų augalų augimą, nes neutralizuoja azoto perteklių, o tai mus apsaugo daržovėse ir vaisiuose nuo nitratų.
Pelenai gerina miško ir durpynų dirvas, kuriose mažai kalio, fosforo, mikroelementų, be to, jas nurūgština.
Smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose paprastai būna mažai boro. Jeigu pavasarį į 10 kv. m išberiama 700 g pelenų, boro užtenka. Sunkius priemolio ir molio dirvožemius tręšti pelenais geriau rudenį, smėlio ir priesmėlio – pavasarį.
Žinotina, kad dauguma augalų nemėgta augti šviežiai pakalkintose dirvose. Ką tik pakalkintoje žemėje blogai augs svogūnai, morkos, agurkai. Kalkinimas labiausiai tinka kopūstams, burokėliams. Pakalkinus dirvas, pelenų galima neterpti 2-3 metus.
Pelenai – kalkinė trąša
Medžių pelenuose gausiausia kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinėms trąšoms. Pelenai ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą. Jeigu į 10 kv. m dirvos išeriama 1–1,5 kibiro pelenų, dirva pakalkinama. Žinoma, pririnkti daug pelenų nėra lengva. Norint, kad dirva būtų nerūgšti, reikia išberti 500–700 g/kv. m pelenų. Jų poveikis augalams bus juntamas 3-4 metus.
Rūgščią dirvą mėgsta spanguolės, bruknės šilauogės, rododendrai, azalijos, todėl, jų medžio pelenais tręšti nepatartina (negalima).
Kaip namų sąlygomis nusistatyti ar dirvožemis rūgštus? Tai galite padaryt labai paprastai. Paimkite truputį iš dirvos žemės, ją sudrėkinkite distiliuotu arba lietaus vandeniu. Tuomet dirvos mišinyje pamerkite lakmuso popierėlį. Pagal lentelę nustatykite, kaip nusidažė lakmuso popierėlis. Jei nusistatysite, kad jūsų sodybos dirvožemis yra rūgštus, tada į 10 kv. m pavasarį ar rudenį reikės išpilti ir įterpti apie 2,5 kg medžio pelenų (priklausomai nuo pH).
Pelenai – augalų apsaugai
Augalų apsaugai labai tinka medžio pelenai, kurie neteršia aplinkos ir nėra pavojingi žmogui. Pelenai naudojami nuo augalų kenkėjų ir ligų (spragių, kekerinio puvinio, miltligių). Medžio pelenais galima apdulkinti kopūstines daržoves nuo spragių, bulves nuo kolorado vabalų. Pelenais apibarstyta dirva saugo svogūnus nuo musių. Nuo musių taip pat padės pelenų skiedinys, paruoštas iš 600 g pelenų ir 10 l vandens. Užpiltus pelenus karštu vandeniu reikia išmaišyti ir laikyti 3 paras. Paruoštu pelenų skiediniu patartina laistyti svogūnus. Taip pat šiuo skiediniu kelis kartus galima apipurkšti kopūstus, dekoratyvinius augalus nuo amarų, drugių vikšrų, seiliūgių lervų, o agrastus ir gėles nuo miltligės (ypač tinka flioksų apsaugai nuo miltligės). Prieš purškiant dėl lipnumo galima dar įpilti ištirpinto 30–40 g muilo.
Atminkite
Arbatiniame šaukštelyje (5 kub. cm) telpa 2 g medžio pelenų, šaukšte (15 kub. cm) – 6 g, degtukų dėžutėje (20 kub. cm) – 10 g, stiklinėje (200 kub. cm) – 100 g. Lengviausiai ir daugiausiai pelenų gaunama deginant malkas.
Su malkomis ir augalų liekanomis negalima deginti plėvelės, plastmasės, nes iš jų išsiskiria daug labai nuodingų medžiagų. Nenaudokite pelenų nuo sudegusių dėžių, anglies, dažytos ar lakuotos medienos. Tokiuose pelenuose yra augalams kenksmingų medžiagų. Pavyzdžiui, klijuose nuo kartono dėžių ar popierinių maišelių yra boro, kurio per didelis kiekis kenkia augalams.
Netinka daržo žemę tręšti pakelės medžių pelenais, nes juose gausu švino ir kitų sunkiųjų metalų.
Kur galima kurti laužus, deginant augalų liekanas?
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas 2 p. nustato, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių juos kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų.
Būtina, kad aplink laužavietę būtų bent pusantro metro plynė, o ne šakelėmis ir kankorėžiais nuklotas plotas. Gryname ore pasimėgavę ugnies liepsna, pasistenkite elgtis atsakingai ir nepamirškite baigus kūrenti užpilti laužą žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.
Šių reikalavimų 5 punktas draudžia sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.