Sausio mėnuo mums tarsi dovanoja naują, dar nepaliestą baltą drobę, ant kurios palengva pradedame tapyti naujus metų potėpius, kupinus galimybių, įkvėpimo ir patirčių. Metų pradžia kviečia permąstyti ir namų erdves: suteikti joms daugiau jaukumo, tvarkos, stiliaus, atsižvelgiant į naujausias dizaino tendencijas. 2025-aisiais dar labiau gręšimės į harmonijos, ramybės ir autentiškumo, tikrumo paieškas. Kruopščiai parinkti meno kūriniai, nuotraukos bei jų rėmai, geba ne tik papildyti, bet ir transformuoti namų nuotaiką. Todėl metus pradedame įkvepiančiu pokalbiu apie meno kūrinių vietą interjere, apie rėmelių parinkimą ir jų svarbą bei naujausias interjero dekoro tendencijas. „Rėmas turi būti pirmas dalykas kurį pamatome ir paskutinis apie kurį pagalvojame“,– sako rėminimo specialistas ir studijos „Kampas 45“ įkūrėjas Justinas ir dalinasi meno kūrinių kabinimo namuose principais, pagrindinėmis klaidomis ir įžvalgomis, praversiančiomis kuriant jaukumą kiekvienuose namuose.
Justinai, kaip pats save apibūdini?
Turbūt labiausiai nepatinka kai mane apibūdina verslininku. Nors ir esu sukūręs 4 darbo vietas, savęs juo nelaikau.
Nuo paauglystės buvau linkęs į įvairius meistravimus, todėl save vadinu amatininku, savo srities entuziastu. Nors mano rėminimo studija startavo Kaune, šiuo metu žengiam pirmus žingsnius plėtroje į Vilnių.
Jau pusę metų dirbame dvejuose miestuose. Esu laimingas, kad mano amatas leidžia man dirbti mylimą darbą, sukurti kelias darbo vietas, bei kiekvieną dieną prisiliesti prie meno.
Kada susidomėjai namų dekoru, dizainu? Kas tai paskatino?
Namų dekoravimas ir dizainas pas mane atkeliavo tikrai netikėtai. Studijų metu ieškojau papildomo darbo ir gavau darbą su architektūriniais dažais.
Būdavo daug bendravimo su klientais bei dizaineriais dėl spalvų parinkimo, dažų praktiškumo ir kitų subtilybių.
Dirbdamas su dizaineriais pajutau, kad manyje gyvena interjero bei estetikos gyslelė, nes su dizaineriais būdavo lengva rasti bendrą kalbą, vienodai kreipdavome dėmesį į menkiausias smulkmenas.
Kada ir nuo ko prasidėjo „Kampas 45“ veikla?
Studijų metu turėjau hobį – gaminti molbertus bei drobes, skirtas tapybai. Tai buvo tik papildoma veikla, kurioje krapštydavausi po studijų ir darbų, norėdamas pabėgti nuo kasdienių rūpesčių.
Tačiau atsitiko gyvenimas ir turėjau palikti darbą su dažais, bandžiau ieškoti kito, panašaus darbo, tačiau nesėkmingai ir tuo pat metu pajaučiau, kad mano hobis reikalauja vis daugiau laiko. Supratau, kad norint, mano hobis gali tapti pagrindine mano veikla.
Keletą metų tuo ir gyvenau, tačiau dailininkų pastūmėtas pradėjau rėminti vieną kitą jų paveikslą ir ši veikla mane neapsakomai įtraukė.
Buvo nuostabu stebėti, kaip skirtingi rėmeliai keičia paveikslo nuotaiką, pasirinktos spalvos gali jį iškelti į viršų arba atvirkščiai, nugramzdinti paveikslą žemyn.
Po keleto tokių įrėmintų darbų supratau, kad tai yra veikla, kuri noriu, kad užimtų mano didžiąją dienos dalį.
Joje susijungia viskas, kas man patinka. Interjeras, estetika, įdomūs, meną mylintys ir kuriantys žmonės, darbas su staklėmis bei medžiu.
Ar pradžioje sulaukei palaikymo iš aplinkos ar teko „pralaužti ledus“?
Pradžia nebuvo lengva, net artimoje aplinkoje neturėjau daug palaikymo, sprendimą kurtis darbo vietą sau bei kitiems lydėjo daug artimos aplinkos baimės. O kas, jeigu nepasiseks? Tačiau jau beveik 10 metų kaip mano darbdaviai yra klientai ir tuo labai džiaugiuosi.
Galbūt prisimeni savo pirmą rėminimo užsakymą?
Puikiai prisimenu, kaip beveik prieš 10 metų artimas dailininkas pamatė „floating“ tipo rėmelius parodoje Italijoje ir manęs paprašė padaryti kažką panašaus.
Lietuvoje tuo metu šie rėmeliai nebuvo labai populiarūs, retai kuri rėminimo studija juos turėjo. Todėl man, darant pirmąjį savo rėmelį, teko gerokai pasukti galvą, kaip priversti drobę levituoti rėmelyje. Vėliau pasirodė, kad tai labai paprasta.
Papasakok trumpai, kaip vyksta klientų norimų paveikslų ar kitokių dekoracijų rėminimas nuo pirmo kontakto iki patenkintų namų gyventojų?
Klientams labai rekomenduoju prieš atvykstant į mūsų rėminimo studiją pasidaryti nuotraukų erdvės, kurioje kabės paveikslas. Tai man bei mano kolegoms labai palengvina darbą parenkant teisingus rėmelius.
Taip pat gerai pagalvoti, ar toje erdvėje ateityje planuoja turėti daugiau darbų, ar kabės tik vienas paveikslas. Atvykusiam klientui rodome savo viziją, kaip galėtų atrodyti jų atneštas kūrinys ar daiktas. Sprendžiame spalvų derinius, bei kitas subtilybes.
Rėmų parinkimo procesą labai sudėtinga apibūdinti, nes tai labai individualu, turi atliepti kiekvieno kliento poreikius.
Dažnai būna taip, kad spalvų derinys atrodo tobulas, tačiau klientui kuri nors spalva tiesiog nepatinka ir ieškome kompromiso, kad pakabintas paveikslas kliento nevargintų, nekeltų negerų emocijų.
Kokie sunkumai kyla kuriant namų dekorą ne tik sau, bet ir kitiems?
Verslo prasme iššūkių turime tikrai daug, pagrindiniai medžiagų tiekėjai yra italai, jų požiūris į tiekimo terminus yra, sakyčiau, gana abstraktus. Lietuviai nori visko čia ir dabar, tad kartais tikrai būna iššūkių padaryti darbus laiku.
Tačiau jeigu kalbėti apie patį rėminimo procesą, negaliu pasakyti, kad turime daug iššūkių, taip jau gavosi, kad dirbame 4 savo srities entuziastai, kuriems dega akys ir norisi padaryti maksimaliai gerai.
Gal tik vienas toks didesnis iššūkis būna, kai atvyksta šeima rinktis rėmelio, o jų tarpusavio skoniai yra visiškai skirtingi, tuomet nutinka įvairių smagių kuriozų, bet net tada mes randame kompromisą ir išrenkame tai, kas patinka visai jų šeimai.
O kas labiausiai žavi?
Didžiausias šio darbo privalumas man, kad galiu iš arti būti šalia meno. Pradedant nuo žmonių, kurie jį kuria, baigiant tais, kurie be meno negali gyventi. Šie žmonės yra nuostabūs, savyje turintys beprotiškai daug, tiesiog gera su jais bendrauti.
Taip pat labai džiaugiuosi, kad iš labai arti, galiu apžiūrėti meno kūrinius, juos paliesti. Žinoma, dažniausiai tai darau su pirštinėmis, tačiau vis tiek, joks muziejus ar jokioje kitoje parodoje negalėčiau būti taip arti kūrinių.
Ir, žinoma, pats procesas – tiesiog gera matyti, kaip kūrinys keičiasi parenkant skirtingus rėmus.
5 bendros meno kūrinių ar nuotraukų kabinimo taisyklės. Kokios jos būtų?
Nors kalbėti bendrai yra pakankamai sunku, kai visi atvejai mums yra individualūs, bet pabandysiu išskirti keletą dalykų:
1. Paveikslo aukštis – paveikslus reiktų kabinti taip, kad jo centras būtų maždaug 150-165cm nuo grindų, taip jis bus akių lygyje, žiūrint į jį nereiks pasilenkti ar užversti galvos.
2. Jeigu ant vienos sienos kabiname keletą skirtingų dydžių paveikslų, dažniausiai didžiausias turėtų būti centre. O mažesni paveikslai ar fotografijos burtis aplink jį.
3. Naudoti tinkamas kabinimo priemones. Turiu ne šiuolaikišką nuomonę, negalima kūrinių kabinti ant dvipusio lipnumo juostų. Taip labai rizikuojate sugadinti tiek rėmą, tiek savo sieną.
4. Vienoje sienoje kabinant keletą skirtingo dydžio kūrinių juos lygiuoti viršuje arba centre, taip sukursime vizualią pusiausvyrą.
5. Brangių kūrinių nekabinti arti lango, kad saulės daroma žala jų nesugadintų. Jeigu nutinka taip, kad kitos vietos tiesiog nėra, būtinai naudokite UV apsaugas turintį stiklą.
Net neabejoju, kad dažnai sulauki klausimų apie rėmelių pasirinkimą, paveikslų kabinimą. Papasakok, ko šiuo metu klientai dažniausiai klausia, ar kokių patarimų prašo?
Vienas dažniausių klausimų, kaip pakabinti paveikslą negadinant sienos. Beveik visais atvejais, tai neįmanoma. Praktikoje turėjau daugybę atvejų, kai lipnūs kabliukai neatlaiko, krentant susigadina ne tik rėmas, bet ir paveikslas, o siena dar labiau susigadina, nes lipni juostelė dažniausiai atšoka su glaisto ir dažų sluoksniu.
Jeigu tai vienas paveikslas, labai rekomenduoju gerai apgalvoti, ir visgi išgręžti jam skylutę, kurioje bus tvirtas ir patikimas varžtelis arba laikiklis.
Jeigu planuojate turėti daugiau meno kūrinių, labai rekomenduoju apsvarstyti galerinės paveikslų pakabinimo sistemos įsirengimą.
Tai pakankamai nebrangus pirkinys, kuris tarnaus net ir pasidarius kambario remontą. Jeigu nenorite jos montuoti patys – Kampas45 komanda padarys tai už jus. Dažnai jas ne tik parduodame bet ir montuojame.
Dar vienas dažnas klausimas – ar rėmas turėtų susilieti su meno kūriniu, ar visgi būti akcentas bei išsiskirti nuo kūrinio. Tai pakankamai individualu, tačiau dažnu atveju, leiskime rėmui dirbti savo darbą, jis turėtų pabrėžti bei papildyti įrėmintą meno kūrinį.
Nebijoti, kad jis bus ryškus ir matomas. „Rėmas turi būti pirmas dalykas kurį pamatome, paskutinis apie kurį pagalvojame.“
Citatos autorius nėra tiksliai žinomas.
Galbūt pastebi, kokias dažniausiai klaidas žmonės daro savo namuose kabindami nuotraukas ar paveikslus? Gal apie kažką reikėtų pagalvoti iš anksto?
Dažna klaida, kai naujai kuriamam būstui žmonės ieško paveikslo, arba jį užsisako pas menininką, yra paveikslo dydis. Paveikslas, ypač jeigu jis yra vienas visoje erdvėje, neturėtų būti įspraustas, jis turi turėti erdvės.
Kokie rėmeliai tau pačiam labiausiai patinka?
Negaliu išskirti patinkančių rėmelių, patinka visi. Svarbu jiems rasti tinkamus kūrinius bei namus. Kai gaunu naują rėmelių kolekciją ir juos matau pirmą kartą, įsivaizduoju, kokiems kūriniams jie tiks, prie ko derės.
Kaip kiekvienas iš mūsų galėtume sausio mėnesį savo namams suteikti daugiau jaukumo?
Sausis pas daugelį žmonių būna ramesnis mėnuo. Labai rekomenduočiau peržiūrėti savo telefono galeriją, išsirinkti keletą nuotraukų ir jas atsispausdinti bei įrėminti.
Tarp visų meno kūrinių puikiai dera mažytės, mūsų asmeninės nuotraukos, kurios ne tik į mūsų namų interjerą įneša individualumo, bet visus metus mus nukels į puikius bei šiltus prisiminimus.
Taip pat, šios mažos nuotraukos dažnai gali pasitarnauti kaip jungiamieji rėmeliai, bandant rasti balansą tarp skirtingų stilių bei dydžio meno kūrinių vienoje erdvėje.
Rėminimo darbuose sukiesi jau ne vienerius metus, bendrauji su interjero dizaineriais. Tai paskutinis klausimas tau: kaip manai kokios buvo 2024 metų pagrindinės namų dekoravimo paveikslais ar nuotraukomis tendencijos ir ko galbūt galime tikėtis 2025 metais?
Paveikslų rėminimas yra gana konservatyvus, dažnai tendencijos nesikeičia, bet šių metų pabaiga tikrai buvo kiek kitokia. Pastebėjau, kad tiek žmonės, tiek dizaineriai namus pradeda puošti ne tik tapytais paveikslais, grafikos darbais ar akvarelėmis, bet po truputį grįžta ir meninė fotografija. Šiemet kaip niekad daug rėminome fotografijų, kurios puoš namus.
Taip pat matau tendencija, kad juodų-baltų rėmelių era, kuri paskutinį penkmetį buvo užvaldžiusi interjerus, eina į užmarštį. Žmonės pradeda vis dažniau rinktis natūralaus medžio spalvų bei raštų rėmelius.
Moderniuose interjeruose vis dar dominuojantis minimalizmas verčia žmones rinktis itin siaurus, aliuminio rėmelius. Taip pat pastebiu, kad vis dažniau renkasi spalvingesnius rėmelius, mažiau bijoma įrėminti darbus mėlynos, žalios ar raudonos spalvos rėmeliais. Tiesa, jų tonai išlieka pasteliniai.
Mane labai džiugina dar viena tendencija, naujakuriai savo namus pradeda dekoruoti jų tėvų ar senelių turėtais paveikslais, kurie paskutinį savo dešimtmetį ar net ilgiau gyveno paslėpti palėpėse. Jauni žmonės, radę šiuos kūrinius, traukia juos iš palėpės, klausia jų istorijos bei atneša mums pakeisti rėmelius, pritaikyti juos šiuolaikiniam interjerui.
Taip pat pastebiu, kad žmonės pradeda suprasti, kad rėminti galima ne tik paveikslus ar nuotraukas, bet ir įvairius sentimentus keliančius daiktus, kaip pvz. vėduoklė iš kelionės ar prie jūros rastas įdomus akmenukas.
