Tvenkinio įžuvinimas nereikalauja daug pastangų ar lėšų. Pasirinktos tinkamos žuvys iki pat vėlyvo rudens džiugins stebint jas nuo kranto ar tiltelio. O paskui bus galima jas sugauti ir ne kartą pasidaryti skanią, savo paties užaugintos žuvies šventę. Tam, kad įžuvinimas būtų sėkmingas ir nesukeltų problemų reikėtų laikytis kelių svarbiausių taisyklių. Praktiškais patarimais dalijasi AB ,,Išlaužo žuvis” direktorius Darius Svirskis.
Įžuvinimą reiktų atlikti anksti pavasarį, kai vidutinė vandens temperatūra pakyla iki 12 laipsnių. Gegužės pradžioje dar galima paleisi lydekų mailių, kuris lengvai prisitaikys. Vėliau papildomai įžuvinti galima birželio mėnesį, kai žuvys yra atsigavusios po žiemos.
Pasak Dariaus Svirskio, norint pasiekti maksimalų rezultatą būtina rinktis ne vienos rūšies žuvis, o derinti keletą jų. Rekomenduojama pasirinkti bent penkias žuvų rūšis. Jos vieną kitą papildo. Būdamos kartu jos priaugs daugiau svorio ir palaikys švaresnį vandenį, apsaugos telkinį nuo žolių.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Geriausios Lietuvos kaimo turizmo sodybos TOP 10
Geriausia polikultūrai rinktis iš šių 5 Lietuvoje siūlomų ir nesudėtingai auginamų žuvų:
Karpių;
Amūrų;
Plačiakakčių;
Šamų;
Lynų.
Jau turint tvenkinį, galima rinktis žuvis pagal tai ar švarus vanduo jame, ar nereikalingi vandens augalai, ar yra laiko rūpintis tvenkiniu ir žuvimis:
Jei tvenkinyje – drumstas vanduo ir nekantraujama žvejoti, kaip pagrindines žuvis rinktis patariama didesnius karpius. Karpiai gali sudaryti net iki 70 procentų visų tvenkinio žuvų;
Jei tvenkinys žolėtas, bet žolės yra nereikalingos – padės stambesni amūrai. Maži amūrai, deja, ėda tik vabaliukus ir smulkias švelnias žolytes. O dideli gali išvalyti vandens telkinį nuo beveik visų vandens augalų;
Jei norima, kad tvenkinyje būtų skaidrus vanduo – rinktis reiktų tik plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną vandens žydėjimą. Dviejų 1 kg plačiakakčių užtenka vienam arui tvenkinio, kad praskaidrintų vandenį;
Jei norima atsikratyti smulkių nepageidautinų žuvų, kad geriau galėtų augti naujai įsigytos norimos stambesnės – reikės lydekų arba šamų. Abi žuvys yra plėšrios, tad suės mažesnes žuveles, kurios dažnai būna senesniuose tvenkiniuose. Deja, lydekos griebia net ir savo dydžio žuvis. Tad ne visada išvengiami ir nepageidautini nuostoliai. Ypač šiam vaidmeniui tinka europinis šamas, kuris pirmiausiai suės varlytes, buožgalvius, smulkiausias nereikalingas žuvytes ir tik, kai jų nebeliks, puls stambesnę auką;
Jei esate patenkinti savo tvenkiniu ir norite jam skirti kuo mažiau laiko – lynai ir karosai tinka tokioms sąlygoms geriausiai. Bet kartu su karosais nepavyks užauginti kitų žuvų, nes karosų prisidaugins labai daug ir visoms žuvims vandens telkinyje taps ankšta – trūks maisto ir deguonies. Lynas, nors labai lėtai auga, nekeičia ekosistemos, minta natūraliu maistu ir pakankamai gerai peržiemoja;
Jei norima, kad tvenkinyje būtų didelė įvairovė – galima auginti visas šias rūšis kartu.
Sterkus, peledes auginti būtų labai sudėtinga, nes jos išrankios, nemėgsta drumsto vandens. Dabar labai populiarūs eršketai neatlaiko karpių ir kai kurių kitų žuvų konkurencijos, bet neblogai dera su amūrais ir plačiakakčiais. Turint tvenkinį su pratekančiu šaltu vandeniu – galima bandyti auginti vaivorykštinius upėtakius.
Kiek ir kokio dydžio žuvų rinktis?
Paprasčiau ir praktiškiau yra pasirinkti stambesnes žuvis, nes jos yra mažiau lepios ir jau tos pačios vasaros pabaigoje galės būti žvejojamos. Siūloma rinktis ne mažesnes žuvis nei 0,5–1 kg. Tokio dydžio įsigyti plačiakakčiai iki rudens gali užaugti net iki 2–3kg. Mažesnės žuvys gali žūti, nes sunkiau prisitaiko prie naujų sąlygų. Geriausia rinktis tvenkiniuose, o ne uždarose sistemose augintas žuvis, kad lengviau prisitaikytų prie tvenkinio sąlygų.
D. Svirskis pataria vengti žuvų iš užsienio, nes atsiranda didelė tikimybė, kad jos gali būti Lietuvoje dar neišplitusių ligų židiniu. Dabar Lenkijoje siaučia kelios ypač pavojingos karpių, lydekų ir upėtakių ligos, kurios lengvai gali būti perduodamos, įsigijus bet kokių rūšių žuvų iš kaimyninės šalies.
Reikia žinoti savo tvenkinio dydį, kad būtų galima atvykus pas pardavėją paskaičiuoti, kiek ir kokių žuvų reikės. Įprastai į vieną arą tvenkinio galima suleisti tik iki 5 kg dvimečių karpių. Tačiau, jeigu žuvinsime kelias tarpusavyje derančias žuvų rūšis, polikultūroje galėsime jų auginti žymiai daugiau.
Atsivežtų žuvų vandens maiše ir tvenkinio temperatūra gali skirtis vos 5 laipsniais. Jei skirtumas didesnis – reikia pusvalandžiui panardinti maišą į tvenkinio vandenį, kad susivienodintų temperatūros ir žuvys patirtų kuo mažesnį stresą.
Kokį rinktis pašarą?
Lietuvoje specialūs žuvų pašarai yra brangūs: 1 kg kainuoja maždaug 3-4 litus. Toks maistas būtinas, kai norima auginti egzotiškesnes žuvis, tokias, kaip eršketai, upėtakiai. Patartina rinktis tik geriausių gamintojų produkciją, kad jie būtų tinkamai subalansuoti ir netrūktų jokių būtinų medžiagų.
Karpiams Darius Svirskis siūlo rinktis paprastesnį, bet tikrai neprastesnį ekologišką pašarą. Geriausiai tam tinka įvairūs grūdai: kviečių, miežių, rugių. Taip pat ir saldieji lubinai. Galima juos maišyti. Negalima maitinti žirniais ar pupomis, jie netinka.
Apie maisto kiekį jam dažnai tenka klientui pateikti pavyzdį susijusį su karpiu maitinimu: jei nusipirkote 10 kg karpių – reikia 5 procentų jų kūno masės kiekio pašaro dienai, tai yra 10 kg žuvies – reikia 0,5 kg grūdų. Tokiu maistu nereikia ir šerti kiekvieną dieną, kaip specialiais mišiniais: užtenka kelis kartus per savaitę. Jei temperatūra nėra aukštesnė nei 20 laipsnių šilumos, jie nesurūgsta tris-keturias dienas.
Jei tvenkinys yra 3–4 arų, užtenka įsmeigti 4 kuoliukus pora metrų nuo kranto, metro gylyje ir ant jų užpilti grūdų. Tikrinimui naudojamas samtelis, panašus į tą, kuriuo gaudomi drugeliai. Jei po dviejų dienų grūdų nelieka – žuviai maisto pakankamai, jei lieka po keturių – maisto yra per daug. O karpis tokia žuvis, kuri sudrumsčia vandenį, kai yra alkana.
Amūrai ėda žolę, bet neatsisako ir tų pačių grūdų. Plačiakakčiai filtruoja vandenį, tad neėda jokio kito maisto papildomai. Lynai yra tos žuvys, kurios minta tuo kas lieka po kitų žuvų.
Laikyti iki rudens ar ir per žiemą?
Įžuvinus pavasarį, rudenį žuvis geriausia išgaudyti, nes per žiemą pastarosios gali ir neišgyventi. Lietuvoje žiemos yra labai permainingos ir sunkiai nuspėjamos. Didelę patirtį su tvenkinių įžuvinimu sukaupęs D. Svirskis pateikia palyginimą su bulvėmis, kurios irgi nepaliekamos žiemai nenukastos.
Tokia pat situacija yra su žuvimis, kurioms žiemojant reikia, kad būtų pratekantis vanduo. Kitaip yra didelė tikimybė, kad joms pritrūks deguonies. Ledas ir storesnis sniego sluoksnis nepraleidžia saulės spindulių ir neleidžia tvenkinyje esantiems augalams gaminti deguonies.
Norint, kad žuvys galėtų pergyventi žiemą, reikia įsigyti brangius oro kompresorius, kurie prisotina vandenį deguonimi. Toks kompresorius tinka tik nedideliam 2–6 arų tvenkiniui. Jis kainuoja apie 600 litų ir per žiemos sezoną išnaudoja elektros už 200 litų. Deja, dauguma kompresorių, patenkančių į Lietuvos rinką, yra nepatikimi. Naudojant tokią techniką, tėra tik per 80 procentų tikimybė, kad žuvys peržiemos. Tad specialistas siūlo užduoti sau klausimą: ar verta išleisti tokią sumą dėl rizikos žiemą, ar geriau vasaros pabaigoje, rudenį sugauti, suvalgyti, o pavasarį įsigyti naujų?
Kelios dažniausiai pasitaikančios ligos
Žuvys turi būti sveikos, kad nepakenktų jau esančioms žuvims. Būdamos sveikos, jos puikiai sulauks rudens. Nors plačiakakčiai ir amūrai serga labai retai, tačiau su jais galima pasigauti Lenkijoje plačiai paplitusią baisiausią karpių ligą – carp herpes virusą, kurio neatlaikys ir lietuviški karpiai. Karpiai serga dažniau, tad įsigyjant reikia įdėmiau apžiūrėti, kad neturėtų ant pilvo ar šonų raudonų dėmelių, žaizdų. Tokia žuvis serga raudonlige.
Tvenkinio išvalymas nuo žuvų
Norint išvalyti tvenkinį, kurio žuvys susirgo, reikia įsigyti chlorkalkių ir jas supilti į tvenkinį (1 arui – 5 kg). Išrinkus nugaišusias žuvis, jau po kelių dienų galima įleisti naujų.
Svarbiausia taisyklė, ruošiant tvenkinį
Tvenkinio dydis priklauso nuo poreikių ir galimybių. Galima įsirengti ir įžuvinti net ir nedidelį, 4 su pusės aro vandens telkinį. Optimalus dydis yra nuo 3–4 arų tvenkinys. Kasant tvenkinį labai svarbus krantų nuolydis, kuris turėtų būti ne daugiau nei 30 laipsnių (jei pagrindas nėra molis). Į tokį tvenkinį bus lengva įlipti ir krantai nepradės griūti.
Kaip išsirinkti pardavėją?
Labai svarbu žinoti, iš ko yra perkamos žuvys. Rinktis reikėtų tik patikrintą, žinomą žuvų augintoją, vengti žuvų perpardavėjų. Ypatingai įvežančių žuvis iš Lenkijos. Pastarieji dažniausiai prekiauja labai mažomis žuvytėmis. Jas parduoda vienetais ar net centimetrais. Taip pat venkite agresyviai peršančių savo produkciją.
Vienas iš būdų – skambinti nurodytais telefonais pardavėjams ar atvykti prie tvenkinių, kad gyvai papasakotų, ką rekomenduoja, ką reiktų daryti, ką pasirinkti. Nereikia skubėti pirkti iš pirmo pardavėjo. Labai svarbu, kad pardavėjas galėtų suteikti būtiniausią informaciją, kad tvenkinio gyventojai jaustųsi puikiai naujuose namuose. Uždarose – recirkuliacinėse sistemose išveistos ir paaugintos žuvys dažniausiai sunkiau prisitaiko prie naujos aplinkos, maisto, būna neatsparios pačioms elementariausioms ligoms.
Asmeninio archyvo ir Shutterstock nuotraukos.
