Ekspertai teigia, jog vaismedžius rudenį baltina sodininkai, o pavasarį – dailininkai. Kodėl svarbu baltinti vaismedžius dabar ir kaip tai daryti, pataria dr. Algirdas Amšiejus ir Ingė Auželienė.
Kada baltinti medelius
„Tikriausiai baltinantys pavasarį galvoja, kad sunaikina kenkėjus, tačiau jei ir brūkštelsi dažais per kokį vabaliuką, esmės tai nekeičia“, – paklaustas apie vaismedžių baltinimą, sako sodininkas ir bitininkas dr. Algirdas Amšiejus, ir priduria: „Vaismedžius rudenį baltina sodininkai, o pavasarį – dailininkai“.
„Nežinau, kodėl žmonės baltina medelius pavasarį, gal iš nusistovėjusio įpročio, gal dėl švaros pojūčio – Europoje to nėra ir nebuvo“, – teigia Ingė Auželienė, modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorė.
Žinovai vienbalsiai teigia: baltinti medelius reikia rudenį, kuo vėliau, kol nepradėjo labai šalti. Taigi, dabar dar tikrai ne vėlu, galima spėti iki šalčių.
Kodėl reikia baltinti medelius
Pagrindinis baltinimo tikslas, kad ir kaip neįprasta gali atrodyti – spalva. Antroje žiemos pusėje, kai dienomis spigina saulė, o naktys šaltos, temperatūrų kaita gali paveikti medžio kamieną. Dieną kamienas ilgai kaista, o šaltą naktį jis staiga atvėsta ir gali sutrūkti.
Dažniausiai tai atsitinka maždaug vasario mėnesį. A. Amšiejus sako, kad lengva tą kritinį metą pastebėti iš varveklių – dieną jie šyla ir kapsi, o naktį šaltukas juos vėl sustangdina. Jei matote varveklių, nebaltintiems medeliams šis metas labai pavojingas.
O baltintų medelių kamieno šviesi spalva atspindi saulės spindulius, ir kamienas taip neįkaista – mažiau kontrastų, mažiau ir galimybių, kad vėliau sutrūks ir sutrūkimuose apsigyvens kenkėjų.
A. Amšiejus iš patirties sako, kad dažniausiai tokios žiemos klaidos išryškėja tik vasarą – atsiranda dėmių, pagelsta lapai, atšoka žievė. Ingė Auželienė pritaria, jog ypač svarbu apsaugoti jaunus medelius, kurių žievė plona, nes jie labiau pažeidžiami.
Kaip baltinti vaismedžius
Įprastas būdas – naudoti gesintas kalkes, jas sumaišant su lipalu ar kitais klijų funkciją atliekančiais elementais, kad geriau prisitvirtintų prie medžio. I.Auželienė taip pat rekomenduoja specialius mišinius iš specializuotų parduotuvių – jų sudėtyje iškart yra lipnių medžiagų. Tai yra būtina, kad po kelių mėnesių, esant stiprioms pūgoms, vėjui, sniego tirpimui ta baltinamoji medžiaga nenusiplautų ir atliktų savo funkciją.
A.Amšiejus siūlo dar paprasčiau – dažyti su paprastais baltais emulsiniais dažais, praskiestus keturis kartus. Dažai ne tik santykinai pigūs, bet ir gerai laikosi, nenusiplauna, išlieka ir po liūties.
Yra ir kitų alternatyvių būdų, įvairių aprišimų. Specialistas nerekomenduoja popieriaus ir medžiaginių aprišimų, nes šlapi po lietaus ir įkaitę po saulės, gali medeliui atnešti dar daugiau žalos. Taip pat su tamsios spalvos aprišimais – vaismedis tik dar labiau įkais. Galima išbandyti specialias plastikines tūtas – nors plastikas irgi įkaista, tačiau šviesi spalva atspindi saulę, o skylutės užtikrina vėdinimąsi.
I.Auželienė siūlo išbandyti specialius aprišimus, kurie sukurti baltinimo funkcijai atlikti, arba tiesiog baltą agrodangą – saugo ir nuo saulės, ir nuo zuikių.
Norint apsisaugoti nuo gyvūnų, prieš žiemą reikėtų imtis tokių priemonių: baltinti kamieną, o po to mažesnes lengvai pasiekiamas šakeles patepti repelentais. Repelentai atbaido gyvūnus savo kvapu arba nemaloniu skoniu. Kitas būdas – mechaninė apsauga: tinka ir paprastas metalinis sietas, ir ta pati agrodanga, ir specialios užsegamos plastikinės apsaugos.
Baltinimui galite išbandyti šiuos mišinius:
– Reikia maišyti 2-3 kg šviežiai gesintų kalkių, 50-100 g klijų, 1-2 kg molio.
– Kitas būdas: 2-3 kg gesintų kalkių, 0,5 kg vario sulfato išmaišyti 10 litrų vandens.