Ant daugelio šalyje auginamų vynmedžių šakų jau po truputį brinksta pumpurai ir greitai iš jų pradės stiebtis ūgliai. Įvairių vynuogių veislių auginime šis laikotarpis yra itin svarbus. Tinkamai pasiruošus vynmedžių augimui ir apsaugojus pumpurus nuo pavasarinių šalnų, padidinate šansus rudenį džiaugtis gausiu derliumi. Kokius darbus reikėtų atlikti vynuogyne šį pavasarį bei ką žinoti sodinant naujus sodinukus, ManoNamai.lt skaitytojams pataria patyrę vynuogių augintojai.
Vynuogių augintojas Arūnas Adžgauskas pataria neankstinti vegetacijos, o, jei įmanoma, ją netgi pavėlinti. „Mano patarimas – nereikia skubinti vegetacijos pradžios. Jeigu pavyks išsaugoti pirmuosius pumpurus, ūgliai ir uogos bus kur kas geresni nei išaugę iš pakaitinių pumpurų. Jeigu žiemai vynmedžius uždengėte, nereikia skubinti atidengimo, išskyrus tuos atvejus, kai galimas perkaitimas ir pumpurų iššutimas. Svarbu, kad peržiemojusio vynmedžio nenudegintų saulė – jei jis visiškai uždengtas, reikia atidengti palaipsniui arba tai daryti apsiniaukusiomis dienomis“, – pataria A. Adžgauskas.
Vienas atsakingiausių periodų vynuogių augintojams – gegužės pradžios šalnos. Pašnekovas teigia, kad didesniuose vynuogynuose geriausias būdas apsisaugoti nuo jų – purškimas, dirbtinio rūko sudarymas. Turint nedidelį vynuogyną, medelius galima vėl laikinai pridengti, tačiau toks metodas geriausia tinka tuomet, kai vynuogių šakos dar nepritvirtintos ant atramų. Be to, tai reikia atlikti kruopščiai, kad nenulaužtumėte ūglių ir pumpurų.
Purškimas. Kol ant vynmedžio šakų dar nepabrinko pumpurai, juos galima nupurkšti vario sulfato tirpalu, vadinamuoju mėlynuoju akmenėliu. „Ši priemonė vėlina vegetacijos pradžią, be to, apsaugome augalus nuo ligų užkratų. Pavasarį užtektų 3 % vario sulfato tirpalo – didesnė koncentracija gali pakenkti pumpurams. Galite purkšti ir geležies sulfatu, vadinamuoju žaliuoju akmenėliu. Tik prisiminkite, kad geležies sulfato koncentracija turėtų būti mažesnė (2%) nei vario sulfato. Kitais fungicidais vynmedžius šiuo metu purkšti nėra prasmės – jie naudojami tik vegetacijos laikotarpiu, kai yra lapija“, – pasakoja A. Adžgauskas.
Pašnekovas pataria peržiemojusių suaugusių vynmedžių nelaistyti ne tik pavasarį, tačiau apskritai lieti tik dviem atvejais – jeigu vasara pasitaiko labai karšta ir užklumpa ilgalaikė sausra, bei tuo atveju, jei vynuogės žiemojo šiltnamyje ir nebuvo užkastos sniegu. Daugiametes šakas, jei jas buvote atrišę žiemai, vėl pririšti prie atramų geriausia prieš pumpurų skleidimąsi. Pirmamečius ūglius galima pradėti rišti prie atramų jiems paaugus apie 30 cm.
Gegužės mėnesį, kai vynmedžiai pradeda intensyviau augti, reikėtų pradėti jų formavimą – pašalinti nereikalingus ūglius. „Reikia šalinti tuos ūglius, kurie yra be žiedynų bei tuos, kurie nereikalingi formavimui. Žinoma, gal kartais ir būna gaila, nes ūglių atrodo mažai, bet reikia pasižiūrėti į vasaros perspektyvą. Taip vynmedis sutaupo energijos ir gali skirti ją uogų auginimui“, – teigia A. Adžgauskas.
Sodinimas. Balandžio ir gegužės sandūra taip pat yra geriausias pagausinti savo vynuogyną arba įsirengti naują.
Vieta. Pirmiausia vynuogynui reikėtų išsirinkti tinkamą vietą. Vynuogėms geriausiai tinka nuolat apšviesti, apsaugoti nuo vėjų plotai. Idealu, jeigu jūsų dirvožemis yra vidutiniškai derlingas, greitai įšylantis, laidus orui ir drėgmei, o gruntiniai vandenys yra neaukštai. Atsižvelkite ir į aplinkinius objektus – pasodinus sodinukus prie mūrinės sienos ar tvoros, ji išskirs papildomą šilumą, o tai vynuogės itin mėgsta. „Vynmedžiui reikėtų, kad aplink jį būtų bent po 1, 20 m laisvos erdvės. Taip pat svarbu, kad ant jų šešėlio nemestų medžiai, kiti aukšti augalai. Jeigu netoliese yra tujų gyvatvorė, nuo jos reikėtų palikti daugiau erdvės – šis augalas labai greitai ir plačiai leidžia šaknis. Sodinant nedidelį vynuogyną, kur bus dvi ar daugiau vynmedžių eilių, o darbai bus atliekami rankiniu būdu, atstumas tarp eilių gali būti 1,5-2,2 metro. Vynines veisles rekomenduojame sodinti kiek tankiau – kas 1-1,5 metro, ypač augius hibridus galima ir kas 1,8 metro. Desertines veisles – kas 1,5-2 metrus“, – pataria pataria Andrius Diliautas, įmonės „Ekoflora“ vadovas.
Laikas. Tikslų sodinimo laiką nulemia orai, dirvožemio tipas ir dirvos temperatūra – ji turėtų būti apie 7-10 °C. Nepaisant skirtingų pavasario orų kiekvienais metais patariama laiką sodinimui pasirinkti tokį patį. „Rekomenduojama sodinti ne anksčiau nei balandžio pabaiga, dėl pavasarinių šalnų. Pavasarinės šalnos paprastai užsitęsia iki gegužės, o persodinti sodinukai yra jautresni – gali išsprogti pumpurai jeigu šilta anksčiau ir nušalti“, – pasakoja A. Diliautas.
Sodinukai. Prieš sodinant, A. Diliautas pataria sodinukų šaknis ar visus sodinkus 12-24 h mirkyti šaltame vandenyje, vengiant tiesioginių saulės spindulių. Prieš pat sodinimą sodinukų šaknis aštriu įrankiu patrumpinti apie 1-5 cm, priklausomai nuo jų būklės.
Tuomet sodinukai sodinami į iš anksto paruoštas duobes. „Norint pagreitinti sodinukų augimą, rekomenduojame po šaknimis į duobę įberti 6 –7 pH juodžemio ar komposto. Jei dėsite perpuvusio mėšlo ar kitų trąšų, juos reiktų pakasti kiek giliau, o iš viršaus užberti 5-10 cm žemės sluoksnį, kad apsaugotume šaknis nuo nudegimų. Sodindami berkite smulkios arba persijotos žemės, dar šiek tiek likus vietos iki duobės viršaus, lengvai prispauskite žemę ir užpilkite 2-3 litrus vandens. Kai vanduo susigers užpilkite žeme iki reikiamo lygio. Derlingesnį dirvožemio sluoksnį reikia berti ant šaknų, o mažiau derlingą ant viršaus“, – pataria A. Diliautas.
Jei sodinukas yra neskiepytas, jį reikėtų sodinti šiek tiek giliau, nei jis augo medelyne. Jei sodinukas skiepytas, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad skiepo vieta, sustorėjimas, turėtų būti 3-5 cm virš žemės paviršiaus.
Rizikos. Tik pasodinti sodinukai yra jautresni aplinkos veiksniams. Labiausiai jiems kenkia pavasarinės šalnos. „Rekomenduojame sodinuką apkasti žemių ar durpių kauburėliu arba rinktis kitus būdus – uždengti agroplėvele, kibiru ir panašiai. Skiepytus sodinukus, praėjus šalnoms, būtina atkasti tiek, kad skiepo vieta būtų apie 3-5 cm virš žemės paviršiaus. Jei yra rizika, kad jaunus ūglius nugrauš zuikiai, stirnos ar kiti gyvūnai, galima juos apsaugoti susuktu į ritinėlį plastikiniu tinkleliu ar specialiomis apsaugomis“, – pataria pašnekovas.
Priežiūra. Po pasodinimo greitai pradeda augti ūgliai ir formuotis žiedynai. A. Diliautas pataria jau tada pradėti rūpintis vynmedžio formavimu. „Reikia palikti 2 stipriausius ūglius, o likusius, jiems pasiekus 15 – 20 centimetrų ilgį, nulaužti. Jaunus ūglius būtina parišti prie kuoliuko, tarkime, bambukinio, kas 25-30 cm. Reikėtų nuskabyti pirmamečių sodinukų žiedynus – pirmaisiais metais geriausia, jei vynmedis visą energiją skirs šaknų, o ne uogų auginimui“, – pataria pašnekovas.
Taip pat sodinukus reikėtų nupurkšti nuo ligų bei saikingai palaistyti. „Rekomenduojame profilaktiškai 1-2 kartus nupurkšti sodinukus fungicidais prieš tikrąją ir netikrąją miltligę. Pirmą kartą purkšti galima, kai ūgliai turi 5 lapus. Pirmaisiais metais daugiau purškimų paprastai neprireikia, nes lapijos nedaug ir yra geras vėdinimas. Pirmą mėnesį naujus sodinukus, jeigu nuolat nelyja, reikia palaistyti kartą per 1-2 savaites. Tręšti pirmaisiais metais nerekomenduojame – galima paberti tik šiek tiek medžio pelenų baigiantis vasarai“, – pataria pašnekovas.
