Klasikinės straipsnių apie bites ir bitininkus įžangos prasideda paminint senovės lietuvių bičių deivę Austėją arba paaiškinant žodžio „bičiulis“, reiškusio draugišką dviejų bitininkų santykį, kilmę. Kadangi juos paminėjome jau pirmu sakiniu, galime pereiti prie praktiškesnio klausimo, kurį galbūt užduodate ar užduosite sau – ko reikia norint laikyti bites? Ar aš tai sugebėsiu? ManoNamai.lt kalbinti bitininkai sutiko pasidalinti savo patirtimi, kurią sudėjome į straipsnį. Nors apie bitininkystę galima rašyti ir rašyti, šiame tekste padėsime supažindinti su bičių laikymo procedūromis ir galbūt patiems apsispręsti tapti bitininku.
Pradžia. Pirmausia reikia išsiaiškinti, ar būsimasis bitininkas ir jo šeimos nariai neturi alergijos bičių nuodams, po to pasikalbėti su kaimynais, koks jų požiūris į medunešes bites. Toliau, verta susirasti ir perskaityti galiojančias bičių laikymo taisykles. Reikėtų laikytis bendrų pripažintų bičių laikymo atstumų – aukštos įtampos elektros laidai ne arčiau nei 35 metrai nuo avilių, įmonės, mokyklos, darželiai ne arčiau nei 500 metrų, judri gatvė ar kelias ne arčiau nei 200 metrų.
Nepatingėkite apeiti jūsų būsimo bityno apylinkes bent dviejų kilometrų spinduliu ir įvertinkite bičių ganyklą – tai teritorija, kurioje jos dirbs: rinks nektarą, žiedadulkes, vandenį . Kadangi bitės dirba nuo ankstyvo pavasario iki rudens, jų skraidymo zonoje 2-3 km spinduliu turi augti medingi augalai. Kuo toliau skris bitės, tuo daugiau maisto sunaudos sau. Pavasariniam medunešiui itin tinkami lazdynai, sedulos, blindės, gluosniai, tuopos, trešnės, klevai, sodų augalai, vasarą didžiajam arba pagrindiniam medunešiui liepos, kaštonai, ievos, šaltekšniai ir įvairiausi pievų bei daržų augalai. Idealu, jeigu netoliese būtų dideli plotai dobilų ar rapsų, ar kitų medingų žemės ūkio naudmenų.
Sodybose už miesto bitininkauti sąlygos daug palankesnės dėl toliau gyvenančių kaimynų ir didesnių neindustralizuotų plotų aplink. Vis dėlto, jei gyvenate priemiestyje ar pačiame mieste nereikėtų skubėti atsisakyti bičių laikymo idėjos. „Bitės vienaip ar kitaip randa ką nešti. Vis dėlto, jeigu bitininkauji ne dėl didesnio medaus kiekio, o tiesiog patinka darbuotis, išgirsti dūzgesį, nėra didelio skirtumo, kiek to medaus. Tokiu atveju jis tampa šalutiniu produktu, o svarbiausias yra pačios bitės. Tik svarbu prisiminti, kad vienoje vietoje neturėtų būti labai daug avilių. Kuo tankiau gyvenama, tuo tankiau gali būti bičių avilių, ir jei dalis bitininkų negydo bičių nuo varoatozės, turėsite daug erkių avilyje ir pasunkės jų priežiūra“, – pataria bitininkų asociacijos „Mano Bitės“ vadovas Deividas Rušėnas.
Pradedant bitininkauti reikėtų apie 3000-5000 Lt, priklausomai nuo avilių kiekio ir įrangos kokybės, ši kaina gali būti ir mažesnė. D. Rušėnas pastebi, kad matuojant finansiškai, pirmus 5 metus finansinės naudos iš avilių nebus. Šeimai iš keturių asmenų vieno avilio bičių medaus užtenka metams, o likusį galima realizuoti. Labai svarbi ir kita bičių funkcija – augalų apdulkinimas, o tai reiškia, kad jūsų ir kaimynų sodas, ir daržai duos didesnį derlių.
Aviliai. Jeigu visgi apsisprendėte laikyti bites, pradžioje reikėtų įsigyti bent du avilius su bitėmis. Kodėl du, o ne vieną ? Bičių gyvenime būna įvairių netikėtumų, pavyzdžiui, gali žūti motina, tuomet galima perkelti korį su kiaušinėliais iš kaimyninio avilio ir bitės užsiaugins motinėlę. Jei pavasarį kažkuri šeima prasčiau žiemojo, galima perais sustiprinti nusilpusią šeimą. Populiariausios avilių rūšys yra daugiaukščiai ir klasikiniai 16 korių rėmų Dadano-Blato aviliai, paprastai vadinami tiesiog dadano aviliais. „Pradedančiajam bitininkauti rekomenduoju tik klasikinius, laiko patikrintus dadano tipo avilius. Iš pradžių reikia susipažinti su bičių gyvenimu, o po 5-7 bitininkavimo metų galima pereiti į kitą bitininkavimo sistemą, t.y daugiaaukščius avilius. Lietuvoje yra daug stambių bitininkų sėkmingai bitininkaujančių dadano aviliais“, – patarimais dalijasi bitininkas Jonas Dambrauskas.
Įsigijus avilius reikia rasti jiems vietą savo sklype. Aviliai turi būti pastatyti taip, kad būtų patogu prie jų prieiti iš visų pusių, tai vėliau tikrai pasijaus dirbant. Geriausia jų lakas atsukti į pietryčius, todėl ta kryptimi susidarys skraidančių „bičių takas“. Jį galima nukreipti kuo aukščiau už dviejų metrų pasodinant gyvatvorę ar tvorelę – pakilusios aukščiau bitės yra mažiau pavojingos žmogui.
Bitininkas turi įsigyti ir įrankius. Jų galima nusipirkti įvairių ir įvairios kokybės, tačiau pradžiai užteks svarbiausių įrankių rinkinio – dūminės, bitininko kalto, specialios dėžės koriams pernešti, purkštuvėlio, korių rėmelių, vaškinių plokštelių, korių atakiavimo stalo, elementari vaško lydymo įrangos, plunksna ar šluotelė ir panašiai. D. Rušėnas pastebi, kad kiekvieno bitininko įrankiai gali būti skirtingi. „Bitininkystė yra absoliučiai individualus dalykas – nuomonės skiriasi, ir bendrų receptų nelabai būna. Pavyzdžiui, korių atakiavimui galima įsigyti specialią šakutę su daug adatų, vėliau iš praktikos atrandama, kas patogiausia, galbūt paprasčiausiai užteks peilio. Reikia bitininko kalto – pradžioje galima nusipirkti paprastą kaltą, tokį, su kuriuo atrodo patogu dirbti, o po to įgijęs patirties žmogus pats supras, kas yra patogu. Tas pats su priemonėmis nuvalyti nuo korio bites – galima pirkti arba šluotelę, arba plunksną. Jų funkcija ta pati, bet renkamasi pagal tai, kuri asmeniškai patogesnė praktikoje“, – pasakoja pašnekovas.
Medui išsukti reikės ir medsukio. Jie yra pakankamai brangūs, todėl galima sugalvoti įvairių variantų – pirkti panaudotą, leisti kažkam kitam išsukti jūsų medų, o jeigu kaimynystėje gyvena kitas bitininkas, galbūt leis pasinaudoti savuoju. Pagalvokite apie patalpą, kurioje laikysite bitininkavimo įrangą bei suksite medų – namų virtuvė tam netinka. Vis dėlto, jei avilių nedaug, medusukio gali net ir neprireikti. „Nemanau, kad vienai-dviems šeimoms reikėtų pirkti medsukius, nes pagal maisto tvarkymo taisykles, jis turėtų būti iš nerūdijančio plieno, o tai iš karto kelia kainą, kuri prasideda nuo 2000 Lt prasideda. Kai kurie bitininkai išsiverčia be meduskio tiesiog išimdami medaus korį ir jį išspausdami“, – pasakoja specialistas.
Žmonės skirtingai jautrūs įgėlimui, todėl reikėtų pasirūpinti ir apranga. Kai kurie bitininkauja be tinklelio, tačiau D. Rušėnas pastebi, kad tinklelis ir kostiumas sumažina stresą einant pas bites, kas ypatingai aktualu pradedantiems bitininkams.
Bičių veislės pasirinkimas. Lietuvoje dominuoja Karnikos (Krajinos) ir Bakfasto rasės bitės. Galite rasti ir kitų rūšių – Kaukazo pilkosios, itališkosios, tačiau pripažįstama, kad Lietuvos sąlygomis tai yra prastesnis pasirinkimas. Kalbant apie vietines bites, jos laikomos draustiniuose dėl genofondo išsaugojimo, pasižymi agresyvumu. Šiuo metu geriausiai, įvairių stebėjimų duomenimis, Lietuvos sąlygoms prisitaikiusi yra Karnikos bičių rasė (populiacija). Šios bitės sugeba dirbti esant ir nedideliam medunešiui, gerai žiemoja bei yra gana ramios. Jas rinktis pradedančiajam pataria ir kalbinti bitininkai. „Laikau ypač ramias Karnikos rasės bites, todėl savame bityne tinklelio nenaudoju jau daug metų. Šios rasės bitės labai ramios, surenka daug medaus ,mažiau linkusios spiesti. Karnikos rasė nėra hibridas, tad ir išsispietusi bičių šeima dar išlaiko savo gerąsias savybes“, – pasakoja J. Dambrauskas. Ekspertas priduria, kad Karnikos rasė labiau atlaidi pradedančiojo klaidoms, kurias jis neišvengiamai darys.
Patartina bites pirkti iš šalyje žinomų bitininkų, kurių yra kiekviename Lietuvos regione. Tokiu atveju įsigydami spiečių su apvaisinta motina, būsite tikras kad įsigijote būtent tą veislę, kad motinėlė yra jauna ir, svarbiausia, nenusipirksite ligotos motinėlės. Parduodamos motinos yra pažymimos specialių dažų taškeliu. Kiekvieni metai turi savo spalvą – tai leidžia nustatyti motinėlės amžių.
Patirties kaupimas. Geru bitininku nusipirkę savo avilį iškart netapsite, tačiau tai neturėtų stabdyti jūsų pasiryžimo auginti bites. Apie bites rašomos knygos ir straipsniai, todėl ir domėjimasis neturėtų būti paviršutinis. D. Rušėnas pataria pradėti nuo itin vertinamos lietuvio Jono Kriščiūno knygos „Bitininkystė“, kuri, nors pirmąkart išleista dar 1933 m., aktualumo neprarado. Išmanyti bičių šeimos gyvenimą, bitės biologiją ir bičių metus yra būtina. Vis dėlto, kai sukaupsite savo informacinį pagrindą ir patirties, bitininkauti bus kur kas lengviau. Nebijokite pasikonsultuoti su patyrusiu bitininku, tik atminkite kad šioje srityje kiekvienas patyręs bitininkas turi savo nuomonę apie bitininkavimą, tad atsirinkite, kas svarbiausia. Lietuvoje ir užsienio šalyse vyksta ir bitininkų suvažiavimai, egzistuoja draugijos ir asociacijos, informacijos, patarimų ir nuomonių galite gauti bitininkystės forumuose.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo „Mano Namai“ prenumeratą.
