Maisto kepimas ant žarijų asocijuojasi su vasaros pramogomis lygiai taip pat kaip poilsis prie ežero ar porcija ledų, tačiau geriausia tai, kad kepimo sezonas gali tęstis net ir iki vėlyvo rudens. Jeigu šią vasarą dar neruošėte maisto lauke, nevėlu pradėti tai daryti. Įsigyti savo pirmąją kepsninę ar pakeisti savo kepimo įrankį naujesniu, padės straipsnyje pateikiama informacija. Apie kepsninių įvairovę ir pasirinkimo kriterijus konsultuoja Lietuvos Barbekiu kepėjų asociacijos narys Donatas Beinoras.
Kas ta kepsninė? Nors kepsninė yra, be abejo, lietuviškas, saviems kalbiniams poreikiams išvestas žodis, pirmą kartą jį išgirdęs žmogus gali kiek sutrikti. Ar gerai pažįstama šašlykinė yra kepsninė, jei ten dažniausiai kepame toli gražu ne kepsnius? Atsakymas teigiamas. Kepsninėmis priimta vadinti tas kepamasias krosneles, kurios leidžia maistą kepti virš žarijų naudojantis iešmais ar grotelėmis. Tai gali būti ir jau minėta šašlykinė (kitaip – mangalas), kvadratinis kepimo prietaisas atviru viršumi, ant kurio mėsa dažniausiai kepama suverta ant iešmo, taip pat grilis – įvarių formų kepimo prietaisas su grotelėmis, neturintis dangčio. Dar galima aptikti ir žodį barbekiu, kuris dažniau vartojamas apibūdinti mėsos ruošimo būdą, tačiau taip pat vartojamas apibūdinti ir grilinę kepsninę su dangčiu, kurioje galima mėsą tiek kepti, tiek rūkyti.
Pagrindinis kriterijus. Pasak D. Beinoro, pagrindinis pasirinkimo kriterijus yra kuras, kuriuo kūrensite savo kepsninę – tai leis geriau suprasti, ką galite su ja daryti. Tradicines kepsnines galima skirstyti į kūrenamas malkomis ir medžio anglimis. Į pirmąją kategoriją įeina ir visiems gerai žinomos šašlykinės, nors ir jos gali būti skirtos kepimui anglimis. Tai, kuo geriausia jas kūrenti, matosi iš prietaiso aukščio. Vienos šašlykinės yra aukštesnės, kitos – žemesnės. Būtent tos, kurios yra aukštesnės, yra skirtos malkoms, nes ten specialiai palikta daugiau vietos medienai.
„Griliai, kurie yra apvalios formos ir užveriami, skirti kūrenimui tik su anglimis. Malkomis jų negali kūrenti, nes jų metalas tam per plonas ir paprasčiausiai neatlaikys viso sezono – net vasaros. O jei renkatės maistą gaminti kūrenant malkomis, reikia pirkti storesnio metalo įrankį, tarkime, kad ir šašlykinę ar netgi mūrytis lauko židinį“, – pasakoja jis.
Dujinės kepsninės. Vienas didžiausių jų privalumų – labai greitas įšilimo laikas ir patogus temperatūros reguliavimas. „Su anglimis reguliuoti šilumą sunkiau. Gali, jei per didelė temperatūra, šiek tiek pasklaidyti anglis, bet jei temperatūra per maža, reikia dar primesti anglių ir iš naujo užkurti. O su dujinėmis ir elektrinėmis kepsninėmis tai – lengvas dalykas, įjungei, uždėjai mėsos ir kepi. Dujinis grilis yra patogus pasirinkimas, tačiau tai nėra tikrasis barbekiu, taip kepdamas negauni to tikrojo dūmo kvapo. Taip pat jie dažniau gęsta – ypač jei lauke stipresnis vėjas, tokiu atveju reikia užuovėjos“, – pasakoja D. Beinoras. Taip pat tokios kepsninės reikalauja ir specifinės priežiūros, bei užima sąlyginai nemažai vietos.
Kai kurios dujinės kepsninės taip pat turi vieną, tik šiai kepsninių rūšiai būdingą sprendimą – lavos akmenis. Pastarieji yra sudedami grilio apačioje, dujos kaitina akmenis, o šie atiduoda šilumą į viršų. Grotelės įkaista ir galite kepti maistą. Toks pasirinkimas, pašnekovo teigimu, yra saugesnis – kai nuo kepamo maisto į apačią laša riebalai, jie neįsigeria į akmenis. Įprastuose griliuose riebalai kartais gali „pagauti“ tiesioginę ugnį ir užsidegti.
Elektrinės kepsninės. Jos paprasti, kone tinkamiausios vidaus naudojimui, taip pat pasižymi patogiu temperatūros reguliavimu, tačiau D. Beinoro teigimu, jose geriausia kepti tik plonus maisto gabaliukus – stambesniems kepsniams tokios kepsninės nėra tinkamos. Kaip ir dujinių kepsninių atveju, kepamas maistas neturi dūmo kvapo, be to, tokiai kepsninei reikia elektros prieigos, tad mėgstantiems rengti iškylas, tai nėra tinkamiausias pasirinkimas.
Kiti kriterijai. Prieš pasirinkdami norimą kepsninę, apgalvokite naudojimo dažnumą, kiek žmonių norėsite valgydinti, ar vešite į gamtą, o gal norėsite kepti kieme. Tokiu atveju, jei ketinate kepti dažnai, geriau investuoti į brangesnį ir kokybiškesnį daiktą. Kepantys retai, gali rinktis pigesnį variantą – tokiu naudojimo intensyvumu jis laikys ilgus metus. Žmonių skaičius, be abejo, lemia kepimo įrankio prietaiso dydį – didesniame grilyje ar kepsninėje galėsite iškepti daugiau maisto. Jei ketinate daug iškylauti, jums geriau ne masyvūs, o kompaktiški ir mobilūs griliai. Rinkdamiesi tokio tipo kepsninę įvertinkite jos kojeles – jos turi būti pakankamai tvirtos ir kokybiškos. Nors kepimas atvirame ore savaime yra pramoga, įvertinkite ir prietaisų ekonomiškumą. D.Beinoro teigimu, vertingiausias grilis yra tas, kuris kuo ilgiau išlaiko šilumą ir tuo pačiu jame sukūrenama kuo mažiau kuro.
Kepsninių būna įvairiausių formų, priklausomai nuo gamintojo. Tiesa, egzistuoja tam tikrų „klasikinių“ formų, tarkime, apvalios mobilios kepsninės su dangčiu ar masyvios ir kampuotos dujinės kepsninės.
Kepsninės su uždaromu dangčiu. Laikoma, kad tokiose kepsninėse maistas iškepa geriau, jos yra universalesnės. Jose patogu kepti kepsnius, žuvį, kumpį, nereikia daug kartų vartyti mėsos ar žuvies gabalų. „Tokio tipo kepsninėse cirkuliuoja šiluma. Dangtyje yra sklendės, kurias galima atidaryti, jei norite pakelti temperatūrą. Juose būna ir termometras. Gaminamas maistas palengva kepa, aplink jį cirkuliuoja šiluma ir maistas neišsausėja, kadangi tokiu būdu išlieka daugiau drėgmės“, – pasakoja pašnekovas.
Daugiausia galite rinktis metalines kepsnines, tačiau egzistuoja ir keraminių, su dangčiu. Pagrindiniai jų privalumai yra itin mažas anglių sunaudojimas ir universalumas – ji gali būti ir grilis, ir rūkykla, ir orkaitė – joje galima kepti ir pyragus, ko metalinėse kepsninėse padaryti nepavyksta. Taip pat keraminės kepsninės yra labai ilgaamžiškos, ir, jei nėra pažeidžiamos mechaniškai, gali laikyti dešimtmečius. Pagridiniai trūkumai yra jų kaina – jei paprastas metalinis grilis gali kainuoti kad ir 200 Lt, keraminės kepsninės nenusipirksi be 3000 Lt. Be to, ji yra sunki, todėl jos transportavimas sudėtingesnis.
Grotelės. Jos gali būti įvairių formų, tačiau svarbiausias kriterijus yra medžiaga, iš kurių jos pagamintos. Kai kuriuose griliuose galima reguliuoti grotelių aukštį. „Ketaus grotelės labiau tinka kai kepate jautieną, didkepsnius, nes jos greičiau įkaista, mėsa ne taip sudžiūna ir limpa, kaip kepant ant paprastų metalinių grotelių. Paprastomis grotelėmis patartina kepti dešreles, paukštienos sparnelius. Tefloninės grotelės geros dėl to, kad mėsa prie jų neprilimpa, tačiau nuo temperatūros teflonas gali pradėti atšokinėti“, – teigia pašnekovas.
Priežiūra. Norint, kad kepimo prietaisas laikytų kuo ilgiau, juo reikia tinkamai rūpintis. D. Beinoras pataria vengti dažnos poilsiautojų klaidos. „Kai baigia degti kuras, kai kurie galvoja – užpilsime vandens ir užgesinsime. Taip daryti negalima, reikia, kad ten nepakliūtų vandens. Sudegus žarijoms jas reikia susemti ir išpilti, taip pat nuolat laikyti kepsninę sausai. Taip ji tarnaus ne vieną sezoną. Baigiantis sezonui jokiu būdu negalima jos palikti lauke, kur ant jos lytų ir snigtų – viską išvalome ir padedame į sausą vietą“, – pataria pašnekovas. Taip pat patariama nuolat valyti iešmus ar groteles nuo riebalų, o kepimui naudojamų iešmų, nors ir gali kilti pagunda, nesmaigstyti į žemę.
Kaina. Pašnekovas pataria daugiau dėmesio kreipti į patį kepimą nei į kepsninės kainą. Jis teigia, kad net ir nebrangioje kepsninėje galima iškepti puikų patiekalą. „Darėme bandymą ir nusipirkome pigią kiaušinio formos kepsninę iš prekybos centro už 49 Lt ir ja maistą iškepėme tikrai neblogai, trims žmonėms drąsiai galima išsikepti pietus. Jei gerai paruoši mėsą, gera šašlykinė gali būti ir paprasčiausios keturios plytos“, – teigia pašnekovas.
