Ežiai – ištikimi sodininkų pagalbininkai. Šio fakto nuginčyti neįmanoma. Kai kurie sodininkai specialiai į savo sklypus vilioja šiuos dygliuotus svečius, kurie puikiai kovoja su vabzdžiais ir šliužais. Kiek jie naudingi ir kaip jiems galime padėti, aiškinamės šiame straipsnyje.
Ežių kaimynystės privalumai
Tiesiog puiku, jeigu jūsų sklype apsigyvena ežių šeimyna. Jų nauda išties apčiuopiama. Bet kuris prieš kelias kartas gyvenęs ūkininkas patvirtintų, kad šis miško svečias geriau nei bet kas kitas apsaugodavo daržą nuo kenkėjų. Taip ir yra: ežiai su malonumu valgo sraiges ir šliužus, kurie jiems yra pats lengviausias grobis.
Su ne mažesniu malonumu ežiai gardžiuojasi kirmėlėmis, vabalais ir lervomis. Vos per vieną naktį ežys gali „sukramtyti“ kelias dešimtis vikšrų, kurie kenkia augalams. Ir ežys sotus, ir sodui gerai.
Kitas ežių svečiavimosi jūsų žemėje privalumas – jų meilė pelėms ir gyvatėms. Tai dar vienas ežių „meniu“ punktas. Sodininkų forumuose galima rasti daugybę susižavėjimo kupinų atsiliepimų apie šių mažų darbininkų „pasiekimus“: ir graužikų sklype liko gerokai mažiau, ir nuo kenkėjų apsaugojo ne prasčiau nei pesticidai. Todėl ežys yra puikus pagalbininkas kovojant už derlių. Deja, toks bendradarbiavimas su ežiais turi ir trūkumų.
Kuo ežiai pavojingi?
Dažnai prasiveržus emocijoms daugelis stengiasi paimti ežį ant rankų. Daryti to visiškai nevertėtų. Pirma, ežiai kandžiojasi, ir gana stipriai. Pats nekalčiausias dalykas po ežio įkandimo – abscesas, nes šio gyvūno dantys toli gražu ne sterilūs. Paprastai tokiu atveju nepadeda net dezinfekuojanti priemonė.
Dar vienas šių mielų gyvūnėlių keliamas pavojus – galimybė užsikrėsti encefalitu ar Laimo liga. Miškuose ežiai labiau nei kiti gyvūnai prisirenka blusų ir erkių, įskaitant ir užsikrėtusias. Dygliukais jie tarsi „sušukuoja“ jas nuo žolės ant savęs. Parazitai užsilieka tarp dyglių ir visiškai patogiai ten jaučiasi, ko nepasakysi apie patį ežį, kuris užsikrečia ir tampa ligos nešiotoju.
Ežiai perneša ir kirminus. Patekę į žmogaus organizmą jie sukelia sunkias parazitines ligas, vadinamas helmintozėmis.
Galiausiai, pats baisiausias dalykas – pasiutligės virusas. Gyvūnas gali atrodyti visiškai sveikas ir neturėti jokių ligos požymių, iš kurių dažniausi yra didelis agresyvumas, vandens baimė, intensyvus seilėtekis, traukuliai. Labai dažnai ežiai nešioja latentinę ligos formą arba serga atipine pasiutligės forma. Kitaip tariant, visų šių simptomų jūs nematote, tačiau virusas stipriai pažeidžia gyvūno nervų sistemą, kas ilgainiui sukelia paralyžių ir mirtį.
Atsargumo priemonės
Norint išvengti visų šių nemalonumų, jokiu būdu nereikia varyti ežių iš savo sklypo. Tiesiog jų nelieskite ir neimkite rankomis. Jeigu jūsų šeimoje yra mažų vaikų, verčiau juos įspėkite apie galimą pavojų ir patys rodykite jiems pavyzdį.
Ką daryti, jeigu ežiukas atsitiktinai užėjo į namus?
1. Būtina iškart susitvardyti ir netiesti link jo rankų.
2. Atsargiai, nepakenkdami gyvūnėliui, uždenkite ežį kibiru.
3. Šluota arba ilgesniu pagaliu stumkite kibirą durų link ir tada išleiskite ežį. Kraštutiniu atveju, galima užsimauti storas ir ilgas kumštines pirštines, paimti svečią ir išnešti jį.
Išeitų, kad pagrindinė sėkmingos kaimynystės su ežiu taisyklė – „nuotolinis bendravimas“. Jis padeda kovoti su kenkėjais sode, o jūs nesistengiate jo gaudyti ar liesti. Užtat maitinti kaimyno niekas nedraudžia.
Kuo ir kaip maitinti ežius?
Prisiminus pamėgtus vaikystės animacinius filmukus ir knygeles, kuriose darbštieji ežiukai ant nugaros neša atsargas žiemai – grybus, obuolius ir kriaušes – galima pagalvoti, kad būtent taip jie ir maitinasi. Tačiau tai tik prasimanymas. Dar niekas nesutiko ežio, mėginančio nusinešti obuolį.
Dažniausiai mūsų kraštuose galima sutikti šiaurės vakarų Europos ežį (lot. Erinaceus europaeus). Kitų rūšių ežių pasitiko rečiau, tačiau nepriklausomai nuo rūšies, visi ežiai gyvena vienodai – jiems būdingas plėšrūno gyvenimo būdas. Ežiai praktiškai yra visaėdžiai, nors pirmenybę teikia baltyminiam maistui: tiems patiems graužikams, gyvatėms ir vabzdžiams. Nesibodi ir paukštelių, ką tik gimusių kiškelių, varlių, driežų ir paukščių kiaušinių.
Taigi, jie tikrai gali pasirūpinti savimi, tačiau jeigu norite pavaišinti ežį, kad jis dažniau užsuktų pas jus į svečius, padaryti tai gana paprasta, mat ežiai valgo viską ir yra pakankamai lengvai prijaukinami. Po dviejų ar trijų kontaktų gyvūnas supras, kad jūsų sąskaita gali pasimaitinti, ir nustos baidytis, šnypšti ir rodyti savo dyglius.
Kaip prisijaukinti ežius?
Pirmiausia reikia atsižvelgti į ežių gyvenimo būdą ir sukurti jiems patogias sąlygas. Dažniausiai ežiai užklysta į tuos sklypus, kurie yra šalia miško. Jeigu norite padėti ežiams įsirengti savo būstą, kuris būtų maksimaliai panašus į jų natūralią buveinę, galima pasodinti gyvatvorę arba tankiai susodinti krūmus. Tam tiks erškėtrožės, dyglialapė mahonija, gudobelė ir kiti panašūs krūmai. Juose gyvūnas nesunkiai pasislėps nuo saulės ir bereikalingo dėmesio.
Nereikia iš sklypo išnešti ir tų medžiagų, kurios gali pasitarnauti ežiui, jeigu jis norės susiręsti namuką, pavyzdžiui, senų kuo nors pridengtų lentų.
Atidžiai apžiūrėkite ir komposto duobę. Jeigu jūs nusprendėte ją perkelti, patikrinkite, ar ten nėra ežio buveinės. Jeigu yra, palaukite, netrikdykite šeimynos ramybės. Paprastai šie gyvūnai įsikuria vienoje vietoje tam, kad išaugintų palikuonis. Jie pasiliks tol, kol paaugs jų ežiukai. Jeigu ežiai išeis, jie paliks savo vaikus ir tie žus.
Kai ėmėtės pirmųjų žingsnių padėdami sukurti „natūralų“ prieglobstį jūsų svečiui ir atsižvelgėte į visus niuansus, galima pradėti primaitinti ežį.
Vaišės ežiams
Visi yra įpratę ežius vaišinti karvės pienu. Žinoma, jie su malonumu jį geria, tačiau dideli kiekiai pieno šiam gyvūnui gali pakenkti – juos pradės kamuoti žarnyno ligos ir netgi dantų skausmas.
Geriau pasiūlykite jam ožkos ar avies pieno. O pats paprasčiausias ir neskausmingiausias variantas – vanduo. Palikti gyvūno be gėrimo irgi negalima. Net jeigu ežys gyvena jūsų sklype, jis vistiek išlieka plėšrūnas. Ir be mėsos negali gyventi. Pasiūlykite jos savo naktiniam svečiui. Visai nebūtina mėsą supjaustyti gabalėliais, ežys su malonumu sudraskys ją pats. Mėsą pakeisti galima sausu šunų ar kačių maistu, sumaišytu su avižų dribsniais (proporcija 1:3).
Iš žmogaus valgomo maisto ežiai mėgsta virtus makaronus, bulves ar ryžius, sūrį, duoną, riešutus, saulėgrąžas, žuvį ir kiaušinius.
Jeigu norite prisijaukinti ežį, vaišių reiktų palikti reguliariai. Pajautęs maisto kvapą ežys būtinai ateis. Iš pradžių – į žvalgybą, pirmus kartus gali net nieko neparagauti ar suvalgyti vos vos. Nusiminti neverta. Pabandykite dar kartą. Pamažu gyvūnėlis pripranta prie to, kad konkrečioje vietoje konkrečiu metu jam visada yra maisto ir pradeda ateidinėti nuolat. Kai jūs galutinai užsitarnausite jo pasitikėjimą, jis vakarienės atsives ir visą šeimyną.
Ypač svarbu ežius maitinti rudenį, kai jie ruošiasi žiemos miegui. Tai įvyksta tada, kai oro temperatūra nukrenta žemiau plius 10 laipsnių Celsijaus. Taip pat svarbu žinoti, kad jeigu jau pradėjote maitinti ežius, reiktų tai daryti sistemingai, o ne kartą ar du dėl pramogos.
Kodėl ežiai apverčia dubenį su vandeniu ar pienu?
Beveik visada ryte po ežio apsilankymo šeimininkai randa apverstą dubenį. Ar tai dėkingumo ženklas? O gal nepasitenkinimo išaiška? Pasirodo, gyvūnėliui paprasčiausia nepatogu gerti. Jis lenkiasi pusiau, kad pasiektų pieną ar maistą, ir lengvas dubuo apsiverčia. To išvengti padės sunkios peleninės, keraminiai dubenys, stikliniai indai. Taip pat tinka ir specialios gertuvės jūrų kiaulytėms, kurios parduodamos gyvūnų prekių parduotuvėse.
Išnagrinėję kulinarinius ežių pageidavimus daugelis paklaus, kuo dar galima padėti šiems gyvūnėliams? Žmonės jiems gali nemenkai pasitarnauti. Jeigu jus iš tiesų sužavėjo bendravimas su ežių šeimyna, pasistenkite jiems suteikti saugumą ir jaukų būstą.
Kaip užtikrinti ežiams saugumą?
Net ir sodo sklype ežys gali susidurti su daugybe pavojų. Štai vos keli jų:
1. Vandens telkinys
Tai dažniausias pavojus, nes ežys gali nuskęsti bet kokiame dirbtiniame vandens telkinyje ar netgi talpoje su lygiomis sienelėmis.
Nors ežiai yra puikūs plaukikai, tačiau ne visada sugeba įveikti slidžius tvenkinio pakraščius. Padėti jiems galima prie krašto pritvirtinus lentutę. Jums ji netrukdys, vandens telkinio vaizdo negadins, o štai gyvūnams, patekusiems į sudėtingą situaciją, gali padėti.
2. Tinklai
Metalinis tinklas, iš kurio padaryta tvora ar uogų krūmams apsaugoti skirti tinklai – taip pat potencialūs ežių priešai. Mėgindami pro jais pralįsti, ežiai gali ne tik įstrigti, bet ir rimtai susižaloti. Tokius dalykus geriausia tvirtinti tokiame aukštyje, kad ežys galėtų laisvai judėti.
3. Komposto duobė
Apie ją jau kalbėjome. Prieš perdarydami ar pernešdami ją, atidžiai apžiūrėkite, kad nesugriautumėte ežių buveinės. Įsitikinkite, kad darbuodamiesi kastuvu ar šakėmis nepakenksite šiems gyvūnėliams.
4. Cheminės medžiagos
Palikti atidarytų cheminių medžiagų nuo kenkėjų ar stiprų kvapą turinčių medžiagų, tokių kaip benzinas, žibalas, dažai ar lakas, kategoriškai draudžiama bet kokiu atveju, tačiau jeigu jūsų sklype gyvena ežys, jis gali įsiropšti į indą su dažais ar sudraskyti pesticidų pakelį. Tokiu atveju gyvūnas pasmerktas mirti.
5. Sodo technika ir instrumentai
Vejapjovės, kultivatoriai, šakės ir kitokie instrumentai gali ežiams padaryti nepataisomą žalą. Todėl dirbdami su jais tose sklypo vietose, kuriose gyvena dygliuoti kaimynai, būkite ypač atidūs.
Kokį būstą įrengti ežiui?
Jeigu norite, kad ežys būtų laimingas naujakurys, tai galite padaryti dviem būdais. Pats paprasčiausias – nupirkti specialų namelį parduotuvėje. Beliks jį atvežti į savo sklypą, išrinkti ramų kampelį (pageidautina po kokiu nors statiniu) ir iš viršaus pridengti lentomis, malkomis ar šiferiu. Viskas! Būstas paruoštas!
Paprastai specializuotose parduotuvėse galima įsigyti naminiams ežiams skirtų namelių. Tačiau jeigu paieškosite, galite rasti ir laukiniams skirtų variantų. Jie panašūs į pintą krepšį, tik neturi rankenų ir yra įėjimo anga. Jie pagaminti vytelių. Išmatavimai nėra labai dideli, pavyzdžiui 53х41х21 сm. Toks namelis sveria apie 700-800 gramų.
Dar vienas pirktinis variantas – medinis namelis. Žinoma, jis kainuos gerokai daugiau. Užtat ir primena labiau namą nei krepšelį. Galimi matmenys: 40х37х80 сm. Sveria, suprantama, taip pat daugiau nei pintas iš vytelių – apie 1,2 kilogramo.
Labai svarbu žinoti, kad nepriklausomai nuo to, kokį būstą išrinkote savo ežių šeimynai, negalima jo iškloti šienu ar šiaudais. Geriausia tam tinka sausi lapai. Tik jie neturėtų uždengti ventiliacijos.
Daugiau laiko ir jėgų reikalaujantis variantas – pačių rankomis pagamintas namelis. Tam tikrai nereikės daug medžiagų. Juk senų plytų ir porą lentų galima rasti bet kokiame sode.
Taigi, kaip savo rankomis pastatyti ežio namą:
1. Ant lygaus paviršiaus išdėliokite plytas, palikite vietos įėjimui taip, kad jis primintų tunelį. Tai padės apsaugoti nuo nekviestų svečių (pavyzdžiui, šunų). Pagrindui reikalingų plytų kiekis priklauso nuo to, kokio dydžio bus jūsų namas. Vidutinio dydžio būstui prireiks septynių vienetų. Jūsų pamatas turi priminti P raidės formą.
2. Dabar reikia uždėti dar dvi eiles plytų, kad namas būtų pakankamai aukštas.
3. Namą pripildykite sausų lapų.
4. Dabar metas padaryti stogą. Tam ant viršutinės plytų eilės uždėkite lentas. Apsaugai nuo lietaus jas galima apsukti klijuote.
5. Dabar namą būtina užmaskuoti. Apiberkite jį žeme, žolėmis, lapais, uždėkite akmenų.
6. Ir, žinoma, nepamirškite įrengti „valgyklos“ (kampelio, kur bus dubenėliai su maistu ir vandeniu) bei „miegamojo“ (jį atstos keli seni laikraščiai, iš kurių ežiai su malonumu pasidarys sau lovą).
Štai taip galite padėti ežiams. Ežiukai nors ir labai mieli, tačiau ne tokie prijaukinti kaip šunys ar katės, kurie sugeba prisiderinti prie šeimininkų. Tad jeigu norite susidraugauti su šiuo gyvūnu, teks patiems prisiderinti prie jų gyvenimo būdo.
