„Šildymo sistema veikia lyg ir gerai, tačiau namuose vis tiek būna per šalta ar per karšta“, „Prekybininkų pažadai nepateisino lūkesčių – žadėto komforto taip ir nepajutau“, – būtent su tokiais pareiškimais susiduria šildymo sistemų auditus atliekančių bendrovių ekspertai. „Neretai savo šildymo sąskaitomis nepatenkinti būstų savininkai nustemba, jog įdiegus kelis paprastus šildymo sistemos sprendimus, išnyksta didžioji dalis problemų: temperatūrų skirtumai atskirose patalpose, staigūs svyravimai ir kiti niuansai“, – teigia Rolandas Jurgelaitis.
Nemažai žmonių skundžiasi, jog vienoje patalpoje šąla nosis, o kitoje turi išsirengti tarsi būtų vidurvasaris. Todėl natūralu, kad besipiktinantys gyventojai nori gauti paaiškinimą, kodėl įrengta moderni sistema neveikia pagal nustatymus? Štai keletas situacijų, į ką reikia atkreipti dėmesį, jei šildymas kainuoja brangiau nei tikėjotės, ar tiesiog netinkamai sureguliuota sistema kelia papildomų rūpesčių.
1. Namų perkaitinimas: ar verta ieškoti problemos?
Jei namas gerai apšiltintas ir tinkamai įrengtas grindinis šildymas, nieko nestebina, kad tokio būsto patalpų temperatūra aukštesnė. „Jei atliekant auditą klientai sako, kad šiluma kaulų nelaužo, palinksėdamas atsakau, jog tai gerokai paplonina piniginę. Paskaičiuota, kad 1 laipsnis kainuoja 5-6% šilumos kaštų. Vadinasi, 150 kvadratų name gyvenanti šeima, kuri žiemos mėnesiais šildymui išleidžia vidutiniškai 1500 Lt, sumažinusi patalpų temperatūrą bent dviem laipsniais, sutaupytų apie 180 litų“, – skaičiavimus pateikė R. Jurgelaitis. Jei patalpos įkaista iki 24 laipsnių šilumos, išsausėja oras, kuris gali iššaukti įvairiausias alergines reakcijas, prasčiau miegama.
„Mes visi esame skirtingi: vienas mėgsta gyventi šilčiau, kitas geriau jaučiasi vėsesnėje patalpoje. Įdomu tai, kad žmogaus kūnas nejaučia dviejų laipsnių skirtumo, tad visais sumetimais naudingiau nusistatyti vos žemesnę temperatūrą”, – pasakoja danų įmonės „Danfoss” atstovas Darius Gagys. Medikai ir mokslininkai sutaria, jog žema temperatūra patalpose kur kas geriau veikia žmogaus organizmą: suaktyvina kraujotaką, dėl mažesnio prakaitavimo išskiriama mažiau kūno šilumos į aplinką, padeda palaikyti organizmo tonusą ir darbingumą. Be to, esant vėsesniam orui namuose, stiprinamas imunitetas peršalimo ligoms.
2. Erzinantis žaidimas „šilta – šalta“
Net ir naują šildymo valdymo sistemą įsidiegę būstų savininkai neretai susiduria su temperatūrų skirtumais ir svyravimais. Taip atsitinka tada, kai šildymo sistemos pagrindinis valdiklis (termoreguliatorius) pastatomas vienoje namo patalpoje. Tokiu atveju šiluma pasiskirsto netolygiai: viename kambaryje gali būti tinkama temperatūra, o kituose per šilta ar net labai šalta. „Neretai meistrai termostatą pastato pagrindinėje patalpoje – svetainėje, kurioje yra židinys. Pakūrus židinį problema paaštrėja – katilo termostatas sureaguoja, išjungia šildymą, o šaltosios patalpos dar labiau atšąla. Dar viena įprasta situacija: žiemos metu per vitrininius langus prikaitinus pietų saulei, svetainėje pasidaro karšta, tačiau kai išjungiama šildymo sistema, stipriai atšąla kituose kambariuose,“ – pavyzdžius vardino R. Jurgelaitis.
Dažnai dujinių katilų pardavėjai rekomenduoja termostatą pastatyti šalčiausioje namo patalpoje. Tokiu atveju šiltesnės patalpos pašyla anksčiau, radiatorių termostatai suveikia ir uždaro šildymą. Tuo metu gali būti viskas gerai, bet šalčiausiajai patalpai prišilus, išjungiamas katilas, o anksčiau įšilusios šiltesnės patalpos – anksčiau atšąla ir jose būna per vėsu, kol kambario termostatas vėl sureaguoja. Daugelį panašių situacijų paprastai išsprendžia zoninis patalpų valdymas, kai kiekviena patalpa valdoma pagal individualius temperatūros nustatymus.
3. Kiek sumokate už šilumą, kurios nepajuntate?
Tradicinė šeimos diena prasideda išvykimu į darbą ir mokyklą, iš kurios sugrįžtama tik popiet ar vėlai vakare. Vadinasi, namai šildomi visu pajėgumu net ir tada, kai nieko nėra, todėl mokate už komfortą, kurio nejuntate. Norintiems sutaupyti daugiau, siūloma įsirengti zoninio valdymo sistemą su programavimo funkcija pagal laiką. Tokiu atveju užtektų nustatyti režimą, kuris leistu padidinti temperatūrą prieš valanda iki Jums sugrįžtant. Jeigu miegamojo ar kitų patalpų tam tikru paros laiku nenaudojate, keletą laipsnių žemesnė temperatūra sąlygoja ženklų šildymo kaštų taupymą.
4. Meistrai patingėjo sureguliuoti sistemą
Dažnai tenka atlikti auditą, kuomet šeimininkui įsirengus pažangią šildymo sistemą naujame būste, patalpos vis tiek išlieka šaltos. Neretai pati sistema veikia idealiai, tačiau būsto šiluma neatiteka dėl neteisingai sureguliuoto šilumos paskirstymo į butus. „Čia kaip automobilis: jeigu kuro padavimo sistemoje yra gedimas, galite akseleratorių spausti iki pat dugno, tačiau automobilis vis tiek nevažiuos,“ – paralelinį pavyzdį pateikia D. Gagys. Jeigu grindų šildymas įrengiamas visame name, į kiekvieną patalpą turi tekėti tam tikras vandens kiekis. Jei vandeniui tekėti suteikiama vienoda galimybė, vadinasi sistema nebuvo tinkamai subalansuota. Sistemos sureguliavimas yra viena sudėtingiausių šildymo sistemos įdiegimo dalių, kurią svarbu patikėti profesionaliems meistrams.
„Tausanos“ atstovas R. Jurgelaitis prasitaria, jog daugelis būstų savininkų šildymo sistemos trūkumų nelaiko svarbiomis problemomis, kurias spręsti reikia nedelsiant. Tačiau jei bent vienoje situacijoje atpažįstama panaši problema, svarbu atlikti šildymo sistemos auditą dar prieš pasibaigiant šildymo sezonui. Tokiu atveju lengviau nustatyti gedimą ir tinkamai pasiruošti sekančiam šildymo sezonui.
