Sklaidant internete pateikiamu individualių namų projektus pastebėtina, kad katilinės dydis gali siekti nuo kiek daugiau nei 2 iki keliolikos kvadratinių metrų. Architektai pastebi, kad universalaus, kiekvienam namui tinkančio katilinės dydžio nėra, tačiau prieš statant namą derėtų apsvarstyti įvairius variantus, kaip išspręsti, vadinamąją „katilinės problemą“.
Pagalvoti prieš planuojant šildymą
Renkantis individualaus namo projektą ar kuriant individualų namo projektą derėtų suvokti, kad katilinėje greičiausia bus ne tik katilas, bet ir kiti individualiam namui reikalingi elementai.
„Problema ta, kad kai kurie architektai individualius gyvenamuosius namus projektuoja pagal butus. Jie ten užaugo, jiem atrodo, kad tokio ploto namo taip pat užtenka pilnaverčiam gyvenimui. Tačiau taip nėra“, – teigia architektas Remigijus Jutelis.
Pirmiausia, reikia pagalvoti apie tai, kokiu būdu bus šildomas namas. Pavyzdžiui, jei namas bus šildomas dujomis, katilinė galėtų būti ir mažesnė. Jei katilinėje bus tik dujinis katilas, katilinė gali būti visai maža – vos 2 kvadratinių metrų, o tiksliau – turėtų būti bent 1 kvadratinis metras laisvo ploto, kad būtų galima pro katilą praeiti arba užeiti pasižiūrėti į katilo pateikia mą informaciją.
Tuo tarpu įsigijantiems kieto kuro arba granulinį katilą reikia pagalvoti apie kur kas didesnę katilinę. Kai kurie specialistai siūlo tokią katilinę daryti ne mažesnę nei 5-6 kvadratinių metrų ploto, tačiau tokioje patalpoje nebus galima jaustis patogiai. Esą optimaliausias variantas – apie 10 kvadratinių metrų ploto katilinė, kad katilą būtų patogu valyti. Be to, reikia nepamiršti, kad tokioje katilinėje turi būti laikomas ir artimiausiomis dienomis naudosiamas kuras – granulės arba malkos, kad nereikėtų dažnai vaikščioti kuro.
Nereikėtų papildomų patalpų
Negana to, derėtų pagalvoti ir apie kitą įrangą, kurią būtų galima laikyti katilinėje. Pavyzdžiui, vandens šildytuvą, skalbimo mašiną, džiovyklę ar kita.
„Daugelis naujakurių galvoja apie tai, kad katilinėje stovi tik katilas. Viena vertus, katilinėje gali būti ir kiti inžineriniai namo sprendimai – valymo įrenginiai, elektros instaliacija ir t.t. Tačiau į didesnę katilinę galima iš vonios iškelti skalbimo mašiną, joje galima laikyti džiovyklę ir panašiai. Taigi įrengus didesnę katilinę nereikėtų sukti galvos dėl papildomų ūkinių patalpų, kurių vienaip ar kitaip tikrai reikėtų“, – pastebi architektas.
Beje, idealiu atveju katilinėje turėtų likti vietos ir papildomoms modifikacijos, kurių gali prireikti gyvenant name: pavyzdžiui, sumontuoti akumuliacines talpas ar alternatyvų šildymo šaltinį. Modifikacijas daug lengviau įgyvendinti numačius papildomos vietos.
Siūlo atskirą patalpą
Visgi architektas pataria, kad geriausias variantas katilinę ir garažą įrengti atskirame nuo namo pastate. Tai ne tik leistų sukurti pakankamai didelę erdvę, kuri leistų susikurti patogesnias gyvenimo sąlygas ateityje, bet ir padėtų gyventi švariau.
„Prisiminkime, kaip anksčiau gyvendavo mūsų senoliai – net tualetas lauke stovėdavo. O dabar praktiškai į namą įsivarome ir automobilį, prisinešame malkų. Nori to ar ne, bet katilinės su kieto kuro katilais yra nešvarios patalpos. Dėl to siūlyčiau garažui, katilinei ir kitoms techninėms patalpoms statyti vieną atskirą nuo namo erdvę“, – teigia R. Jutelis.
